Pateisina smurtą
Moterų teisių įtvirtinimo asociacijos vadovės Jurgitos Cinskienės teigimu, 2019-2020 metų reprezentatyvi apklausa parodė, jog kas penktas šalies gyventojas pripažįsta patyręs smurtą artimoje aplinkoje.
„Moterų patirtys paprastai susijusios su buvusių arba esamų sutuoktinių ar partnerių smurtu, tuo metu vyrų patirtys paprastai susijusios su vaikyste, su tėvų smurtu jų atžvilgiu“, – išskyrė ji.
J.Cinskienė pastebi, kad dalis visuomenės tam tikromis aplinkybėmis pateisina kai kurias smurto rūšis.
„Tačiau norėčiau pasidžiaugti, kad, lyginant dviejų metų duomenis, pernai jau turėjome tik 11 proc. apklaustųjų, kurie teigė, kad tam tikromis aplinkybėmis, tam tikros rūšies smurtą galima pateisinti. 2019 metais tokios nuomonės laikėsi 24 proc. Vadinasi, švietėjiška veikla duoda tam tikrų pageidaujamų rezultatų, – įvardijo ji.
Asociacijos vadovės teigimu, lengviausiai atpažįstamas yra fizinis smurtas artimoje aplinkoje, nors ne ką mažiau paplitęs yra psichologinis, ekonominis ir seksualinis smurtas – tačiau šios smurto rūšys yra gerokai rečiau identifikuojamos.
Rekordinis nužudymų skaičius
J.Cinskienė teigė negalinti patvirtinti, kad pandemija padidino smurto artimoje aplinkoje mastą, tačiau pandemijos metu iš tiesų padidėjo besikreipiančių pagalbos skaičius, padažnėjo smurtiniai išpuoliai artimųjų tarpe, o smurtas tapo intensyvesnis ir žiauresnis.
„Vien praėjusių metų pirmąjį ketvirtį turėjome daugiau negu 20 nužudymų artimoje aplinkoje, o bendras metinis nužudymų skaičius iš tiesų pasiekė rekordą – 28 nužudymai, o tai sudaro net trečdalį visų nužudymų, kurie apskritai buvo įvykdyti mūsų šalyje.
Iš tiesų šie skaičiai mus gerokai neramina, nes pandemija su savo apribojimais, judėjimo apribojimais, davė savo pasekmes, kurios iš tiesų yra skaudžios ir kai kuriais atvejais neatšaukiamos – kai kalbame apie nužudytus žmones. Iš tiesų rizika gerokai padidėjo“, – kalbėjo J.Cinskienė.
Asociacijos vadovė svarsto, kad nukentėjusiems kreiptis pagalbos labiausiai kliudo visuomenės tolerancija smurtui ir nuostatos nukentėjusiojo atžvilgiu.
„Ne taip paprasta pakeisti daugybę metų vyravusią nuostatą, kad artimoje aplinkoje vykstantys nesutarimai, smurtas yra jų pačių problemos, su kuriomis jie patys turi susitvarkyti. Kita vertus, dažnai esame linkę perkelti kaltę nukentėjusiai pusei“, – vardijo ji.
Pradėtas tyrimas
Statistikos departamento socialinės apsaugos skyriaus vedėja Daiva Marcinkevičienė kalbėjo, kad departamentas balandžio mėnesį pradėjo gyventojų saugumo statistinį tyrimą.
„Smurtas nėra retas reiškinys, labai dažnai apie tai girdime, tačiau tikslios statistikos, kiek yra neapskaityto smurto, nelabai yra. Yra informacija, kiek policijoje registruojama pranešimų, kiek užregistruotų nusikaltimų. Tačiau nėra tikslios statistinės informacijos apie neregistruotą smurtą“, – pabrėžė D.Marcinkevičienė.
Anot jos, ši problema būdinga ir kitoms Europos Sąjungos šalims, todėl Europos Komisija inicijavo tokio tyrimo atlikimą – parengė bendrą metodiką, klausimyną. Tyrimas tęsis iki rugsėjo vidurio.
J.Cinskienė teigė, kad tokio tyrimo nauda – didžiulė.
„Stabiliai renkamų duomenų, mes Lietuvoje, deja, neturime. Tie duomenys mums labai reikalingi tam, kad galėtume įvertinti, kiek efektyvios yra įvairių organizacijų įgyvendinamos veiklos – tiek prevencijos, tiek pagalbos teikimas, tiek įvairios švietėjiškos veiklos, kurių tikslų keisti visuomenės požiūrį į smurtą artimoje aplinkoje“, – kalbėjo J.Cinskienė.
„Tyrimų dėka galime įsivertinti, kokią pažangą esame padarę, kokios priemonės veikia, kokios neduoda pageidaujamų rezultatų, kur link turėtume judėti, galiausiai – kaip formuoti valstybės politiką ir kokius prioritetus nusimatyti“, – pridūrė ji.
Birželį Seimą turėtų pasiekti naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektas. Tarp jame numatomų naujovių – apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis.
