Įvertino tremties ir rezistencijos įtaką lietuvių tapatybei: pastebi pasikeitusį naratyvą

Šį mėnesį gausu atmintinų, Lietuvos istorijai reikšmingų datų. Viena jų, Birželio 14 d. – Gedulo ir vilties diena. 1941 m. birželio 14 d. Sovietų Sąjunga pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sibirą.

Šį mėnesį gausu atmintinų, Lietuvos istorijai reikšmingų datų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šį mėnesį gausu atmintinų, Lietuvos istorijai reikšmingų datų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Mečys Laurinkus<br>T.Bauro nuotr.
Mečys Laurinkus<br>T.Bauro nuotr.
Arūnas Bubnys<br>T.Bauro nuotr.
Arūnas Bubnys<br>T.Bauro nuotr.
Šį mėnesį gausu atmintinų, Lietuvos istorijai reikšmingų datų.<br>D.Umbraso nuotr.
Šį mėnesį gausu atmintinų, Lietuvos istorijai reikšmingų datų.<br>D.Umbraso nuotr.
Šį mėnesį gausu atmintinų, Lietuvos istorijai reikšmingų datų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šį mėnesį gausu atmintinų, Lietuvos istorijai reikšmingų datų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šį mėnesį gausu atmintinų, Lietuvos istorijai reikšmingų datų.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Šį mėnesį gausu atmintinų, Lietuvos istorijai reikšmingų datų.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Šį mėnesį gausu atmintinų, Lietuvos istorijai reikšmingų datų.<br>kiti
Šį mėnesį gausu atmintinų, Lietuvos istorijai reikšmingų datų.<br>kiti
Šį mėnesį gausu atmintinų, Lietuvos istorijai reikšmingų datų.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Šį mėnesį gausu atmintinų, Lietuvos istorijai reikšmingų datų.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Jun 14, 2021, 1:23 PM

Iš viso išvežta apie 18 500 žmonių, kurių didžioji dalis vežti į tremtį, kiti – į GULAG'o stovyklas. Ištremta daug to meto visuomenės veikėjų, tarp kurių ir antrasis Lietuvos Respublikos prezidentas Aleksandras Stulginskis.

Šiemet sueina 80 metų nuo šių tragiškų įvykių pradžios. Kokią įtaką lietuvių tapatybei turėjo tremtis, kokias pamokas reikėtų išmokti mums, vertinant dabartines politines aktualijas?

Pasikeitęs naratyvas

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovas Arūnas Bubnys „Žinių radijo“ laidoje teigė manantis, kad, nors praėjo jau 80 metų nuo pirmojo masinio Lietuvos gyventojų trėmimo į Rusijos gilumą, lietuvių tauta vis dar jaučia tremties dvasią.

„Tas atminimas yra gyvas ir toliau išlieka aktualus įvairiomis formomis. Tremties tyrimai, tremtinių gyvenimo įamžinimas prasidėjo labai anksti – dar tautinio atgimimo, pačioje Sąjūdžio pradžioje, kai 1988 metų vasarą buvo įkurta profesoriaus J.Juzeliūno vadovaujama Sąjūdžio komisija stalinizmo nusikaltimams tirti“, – kalbėjo A.Bubnys.

Centro vadovas kalbėjo, kad dar iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo pradėtas tremties tyrimų, tremtinių atsiminimų rinkimo, leidimo darbas, kuris kasmet vis labiau plėtėsi ir vystėsi.

A.Bubnys įsitikinęs, kad būtent represijos ir lietuvių pasipriešinimas okupaciniams režimams yra lietuvių tautos didysis pasakojimas. Tačiau LGGRTC vadovas pastebi, kad šis pasakojimas keičiasi.

„Galbūt pirmus 20 metų labiau vyravo būtent kančių naratyvas – tremtys, lageriai, žudynės. O pastaruosius aštuonerius metus vis labiau stiprėja pasipriešinimo, partizaninio karo prieš sovietų okupaciją naratyvas. Šie persipinantys, didieji pasakojimai nėra vien praeities dalykas – jie formuoja dabartinę kartą, mūsų tautinį identitetą, stiprina jį ateičiai“, – pabrėžė A.Bubnys.

Socialinės atskirties veiksnys

Vertindamas sovietų vykdytų Baltijos šalių gyventojų, o ir kitų tautų trėmimus A.Bubnys kalbėjo, jog tai buvo ne tik preventyvus tikslas ištremti priešiškus asmenis, kurie, kilus karui su Vokietija, galėjo tapti penktąja kolona, kadangi didžioji tremtinių dalis – moterys ir vaikai.

Veikė ir kiti tikslai, pavyzdžiui – ekonominis, siekiant apgyventi tolimuosius Šiaurės ir Sibiro plotus, panaudoti tremtinius kaip pigią arba nemokamą darbo jėgą kertant miškus, darbui šachtose ar kolūkiuose.

Centro vadovas pažymi, kad trėmimai nebuvo spontaniški – jiems intensyviai ruoštasi. „Buvo sudarinėjami įvairūs sąrašai tremtinų žmonių, vedamos įskaitos, bylos. Konkretus pasiruošimas vyko nuo 1941 kovo-balandžio mėnesių“, – įvardijo jis.

Į sąrašus patekdavo politiniai, tikri ar įsivaizduojami sovietų valdžios priešai, politinių partijų vadovybė, karininkai, Šaulių sąjungos vadovybė. Taip pat pagal ekonominius, turtinius principus į sąrašus patekdavo dvarininkai, pasiturintys valstiečiai, turėję daug žemės. Inteligentai, kurie aktyviai reiškėsi kultūriniame gyvenime, spaudoje.

Anot A.Bubnio, tautiečių trėmimas buvo aiškinamas remiantis ideologija.

„Buvo norima pakeisti visuomenę, ją sovietizuoti. Sovietizacija vyko keliomis kryptimis – vykdant politinių priešų persekiojimą, ideologine indoktrinacija ir ekonominėmis reformomis: žemės, bankų, stambesnių pramonės įmonių nacionalizacija“, – kalbėjo A.Bubnys.

Kaip pasakojo centro vadovas, sovietai stengėsi sukurti savo socialinę atramos bazę Lietuvoje, naudojo lozungus, pavyzdžiui, „buvo ponų valdžia – dabar bus liaudies valdžia“, „liaudis valdys fabrikus, valstiečiai gaus žemės“.

„Vadinamoji žemės reforma vyko labai stambiais ir greitais tempais, ir tūkstančiai mažažemių ar bežemių valstiečių gavo atimtos iš stambių ūkininkų žemės, o kaimo žmogui tai buvo didžiausas turtas. Tokiu būdu jie tapo potencialiais ar tikrais sovietų valdžios šalininkais“, – įvertino A.Bubnys.

Vidinis susipriešinimas

Politikos apžvalgininkas Mečys Laurinkus, vertindamas pamokas, kurias galėtume pasiimti iš savo istorijos, svarstė, ar tikrai iš istorijos yra pasimokoma.

„Senas ginčas, ar apskritai istorijoje iš ko nors mokomasi ir išmokstama. Viena iš aplinkybių, kurią visada reikia turėti omeny, kai susiduriama su tokia politika, su tokiomis valstybėmis ir šaliai kyla grėsmė – reikia atmesti visus vidinius prieštaravimus ir greitai susitelkti, bendrai pasipriešinti“, – kalbėjo M.Laurinkus.

Pasak M.Laurinkaus, keistai atrodė labai didelis susipriešinimas tarp krikščionių demokratų ir tautininkų, kuris, anot jo, turėjo tam tikrą įtaką, kodėl okupantai taip lengvai „prasiėjo“.

M.Laurinkus svarsto, kad keistai visada atrodė susipriešinimas tarp krikščionių demokratų ir tautininkų, kuris buvo labai didelis, manymu, turėjo šiokią tokią įtaką, kad okupantai taip lengvai prasiėjo.

„Viena iš pamokų yra tai, jog iškilus grėsmei reikia greitai baigti vidines politines ar kitokias kautynes“, – įvertino M.Laurinkus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.