Interviu portalui lrt.lt teisėja priminė, kad santuoka galima tarp vyro ir moters, o šeima, kaip ne kartą yra aiškinęs ir KT, yra kur kas platesnė sąvoka, apimanti ne tik vyro ir moters bendrą gyvenimą, bet ir tos pačios lyties poras, vienišus tėvus, auginančius vaikus, senelius, auginančius anūkus.
„Šeima ir santuoka yra du skirtingi institutai. Pagal mūsų Konstituciją, pagal Europos žmogaus teisių konvenciją, kuri Lietuvai yra privaloma, yra tarptautinė mūsų ratifikuota sutartis, yra labai aiškios nuostatos, numatančios, kad santuoka yra sudaroma laisvu vyro ir moters sutikimu“, – portalui kalbėjo D. Jočienė.
Anot jos, kitas aspektas – šeimos konstitucinė koncepcija. KT vadovė priminė, kad dar 2011 metais šis teismas plačiau išaiškino vadinamąją valstybinę šeimos koncepciją, ji apima ne tik šeimą, kuri sudaroma santuokos pagrindu. Į šitą sąvoką įeina ir tos pačios lyties asmenų gyvenimas kartu. Vėliau, 2019 metais, KT tą yra pakartojęs.
„Ne kartą minėjau, kad reikia turėti omenyje ir tai, kad šeima apima taip pat ir išsiskyrusios mamos santykius su vaikais, kuriuos ji augina, arba vieno vaikus auginančio tėčio santykius su savo vaiku ar vaikais. Šeima taip pat apima senelių santykius su anūkais. Tad negalima sakyti, kad šeima yra sukurta tik santuokos pagrindu ir viskas, daugiau niekas neegzistuoja. Taip tikrai nėra, to negali būti“, – kalbėjo D. Jočienė.
„Mes čia turime kitus konstitucinius principus, kaip asmenų lygybės, nediskriminacijos principus. Ką tai reiškia? Kad valstybė, priimdama kad ir tą patį Partnerystės įstatymą, turi laikytis ir tarptautinių įsipareigojimų, tai yra ir nediskriminacijos, asmenų lygybės principo“, – pridūrė ji.
Dėl referendumo galimybės Partnerystės įteisinimo klausimu KT pirmininkė sakė nenorinti svarstyti, nes tai gali tapti KT nagrinėjimo objektu.
KT teisėja D. Jočienė paskirta 2014 metų kovą, o šiemet ji buvo patvirtinta KT pirmininke. D. Jočienė tapo pirmąja Lietuvos istorijoje KT vadove moterimi.
