Lietuvą sukrėtus medikių savižudybėms – sprendimas dėl reto tyrimo

Aiškindamiesi jaunos medikės savižudybės Kaune priežastis, teisėsaugos pareigūnai paskyrė labai retą tyrimą – bus atliekama psichologinės būklės analizė. Medicinos ekspertai bandys nustatyti, kokia buvo 25 metų gydytojos rezidentės dvasinė būsena prieš tragediją.

 Aiškinantis gydytojos rezidentės mirties priežastis, paskirtas retas psichologinis tyrimas.  <br> G.Bitvinsko nuotr.
 Aiškinantis gydytojos rezidentės mirties priežastis, paskirtas retas psichologinis tyrimas.  <br> G.Bitvinsko nuotr.
 Aiškinantis gydytojos rezidentės mirties priežastis, paskirtas retas psichologinis tyrimas.  <br> G.Bitvinsko nuotr.
 Aiškinantis gydytojos rezidentės mirties priežastis, paskirtas retas psichologinis tyrimas.  <br> G.Bitvinsko nuotr.
 Aiškinantis gydytojos rezidentės mirties priežastis, paskirtas retas psichologinis tyrimas.  <br> G.Bitvinsko nuotr.
 Aiškinantis gydytojos rezidentės mirties priežastis, paskirtas retas psichologinis tyrimas.  <br> G.Bitvinsko nuotr.
 Aiškinantis gydytojos rezidentės mirties priežastis, paskirtas retas psichologinis tyrimas.  <br> G.Bitvinsko nuotr.
 Aiškinantis gydytojos rezidentės mirties priežastis, paskirtas retas psichologinis tyrimas.  <br> G.Bitvinsko nuotr.
 Aiškinantis gydytojos rezidentės mirties priežastis, paskirtas retas psichologinis tyrimas.  <br> G.Bitvinsko nuotr.
 Aiškinantis gydytojos rezidentės mirties priežastis, paskirtas retas psichologinis tyrimas.  <br> G.Bitvinsko nuotr.
Jokių mobingo darbe ar kitų faktų, kurie liudytų apie privedimą prie savižudybės nenustatėme.<br>V.Balkūno asociatyvi nuotr.
Jokių mobingo darbe ar kitų faktų, kurie liudytų apie privedimą prie savižudybės nenustatėme.<br>V.Balkūno asociatyvi nuotr.
 Aiškinantis gydytojos rezidentės mirties priežastis, paskirtas retas psichologinis tyrimas.  <br> G.Bitvinsko nuotr.
 Aiškinantis gydytojos rezidentės mirties priežastis, paskirtas retas psichologinis tyrimas.  <br> G.Bitvinsko nuotr.
Jokių mobingo darbe ar kitų faktų, kurie liudytų apie privedimą prie savižudybės nenustatėme.<br>J.Stacevičiaus asociatyvi nuotr.
Jokių mobingo darbe ar kitų faktų, kurie liudytų apie privedimą prie savižudybės nenustatėme.<br>J.Stacevičiaus asociatyvi nuotr.
 Aiškinantis gydytojos rezidentės mirties priežastis, paskirtas retas psichologinis tyrimas.  <br> G.Bitvinsko nuotr.
 Aiškinantis gydytojos rezidentės mirties priežastis, paskirtas retas psichologinis tyrimas.  <br> G.Bitvinsko nuotr.
 Aiškinantis gydytojos rezidentės mirties priežastis, paskirtas retas psichologinis tyrimas.  <br> G.Bitvinsko nuotr.
 Aiškinantis gydytojos rezidentės mirties priežastis, paskirtas retas psichologinis tyrimas.  <br> G.Bitvinsko nuotr.
 Aiškinantis gydytojos rezidentės mirties priežastis, paskirtas retas psichologinis tyrimas.  <br> G.Bitvinsko nuotr.
 Aiškinantis gydytojos rezidentės mirties priežastis, paskirtas retas psichologinis tyrimas.  <br> G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Jun 30, 2021, 6:09 PM, atnaujinta Jul 26, 2021, 3:09 PM

„Antradienį su policijos tyrėja derinome klausimus medicinos specialistams, kurie pateiks savo išvadas.

Toks psichologinis tyrimas jau po žmogaus mirties – itin retas. Kiek bendravau su savo kolegomis, anksčiau niekas nebuvo jo skyręs.

Jokių mobingo darbe ar kitų faktų, kurie liudytų apie privedimą prie savižudybės nenustatėme.

Tačiau apsidrausdami norime kiek įmanoma išsamiau ištirti visas aplinkybes – todėl šis tyrimas ir buvo paskirtas“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo Kauno prokuroras Andrejus Klimaševskis.

Psichologinę analizę atliksiantiems specialistams bus pateikti medicininiai duomenys ir liudininkų parodymai – išnagrinėję šią medžiagą, jie pateiks savo išvadas.

Pareigūnai siekia išsiaiškinti, ar prieš mirtį merginą kamavo depresija, ar tai galėjo nulemti drastišką žingsnį.

Aštriai kritikavo sveikatos sistemą

Kauno klinikose dirbusi 25 metų gydytoja rezidentė žuvo šių metų balandžio 30-osios vakarą, žengusi ant geležinkelio bėgių Petrašiūnų rajone.

Darbšti ir itin atsakinga, aukščiausius balus per studijas gaudavusi medikė aštriai, jautriai, nestokodama sarkazmo išreiškė savo nuomonę apie sveikatos sistemos ydas, atsakingų institucijų, politikų požiūrį, Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimus sumažinti šiais metais valstybės finansuojamų rezidentūrų skaičių. 

Rezidentė minėjo jai ir kolegoms tenkančius didelius krūvius, elektroninės sveikatos sistemą, dėl kurios netobulumo, jie dar labiau išauga.

Jauna medikė buvo kategoriškai nusiteikusi prieš medikams siūlomus kyšius – iš įrašų jautėsi, jog ją slėgė toks ligonių ir jų artimųjų požiūris. Merginą skaudino kai kurių pacientų nesuvokimas, koks sunkus yra mediko darbas, nepagrįsti užsipuolimai, dėl kurių ji buvo ne kartą pravirkusi. 

Išgyveno dėl pacientų

Rezidentė itin jautriai reagavo į ligonių, ypač sunkių, sveikatos problemas, aprašė slogius įspūdžius apie jų mirtis. Ypač liūdna situacija buvo susiklosčiusi praėjusių metų pabaigoje – šių metų pradžioje vadinamuose kovidiniuose skyriuose.

Medikė dėl ligonių jaudindavosi ir pasibaigus darbo pamainai, naktiniams budėjimams.

Drastišką žingsnį ji žengė likus dviem ar trims dienoms iki naujo budėjimo – prieš tai buvęs budėjimas buvo ypatingai sunkus, teko iš mirties vaduoti pacientą.

Pacientų išgyvenimai, įtemptas medikų darbas atgulė į dienoraštį, kurį ji vedė savo feisbuko paskyroje. Paskyra tapo pupuliari, atsirado ne vienas tūkstantis sekėjų. 

Tyrėjai mobingo neįžvelgė

„Apklausėme jos kolegas Kauno klinikose, kitus liudininkus – kad nekiltų abejonių, po du kartus. Negauta jokių duomenų, kad prieš darbuotoją gydymo įstaigoje buvo naudojamas psichologinis smurtas, patyčios“, – portalui lrytas.lt tvirtino prokuroras.

Pareigūnai taip pat nenustatė vertimo dirbti per susiplanuotas asmenines šventes, dokumentų klastojimo, priekabių ieškojimo ar kitų mobingo atvejų. 

Teisėsaugos manymu, įtakos tragedijai galėjo turėti jautrus jaunos gydytojos būdas, dėl ligonių problemų patirtas skausmas.

Ikiteisminis tyrimas dėl mirties priežasties nustatymo dar nėra baigtas – sprendimas, nutraukti jį ar tęsti, galbūt perkvalifikuojant bylą, bus priimtas sulaukus psichologinio tyrimo išvadų, atlikus kitus procesinius veiksmus.

Neaplankė bloga nuojauta

Tyrėjai apklausė Kauno klinikų rezidentės tėvus, sužadėtinį ir kitus artimuosius – niekas nepatvirtino, kad mergina būtų turėjusi problemų dėl santykių su savo vadovais ar bendradarbiais.

Taip pat neiškilo faktų, kad merginą būtų slėgusios skolos ar kitos finansinės bėdos, šeimoje santykiai taip pat buvo puikūs.

Pasak prokuroro A.Kilmaševskio, žinia apie netektį artimiesiems buvo visiškai netikėta, nenustatyta, kad rezidentė būtų kažkam užsiminusi apie savo išgyvenimus, atsisveikinimo raštelio mergina taip pat nepaliko.

Jauna gydytoja prieš tragediją atrodė gerai nusiteikusi – niekam iš aplinkinių nekilo įtarimų, kad netrukus gali įvykti baisi nelaimė.

Tyrimo metu buvo peržiūrėtos vaizdo kameros – įraše matyti, kad prieš merginą šalia bėgių niekas jėgos nevartojo, nestūmė, ji buvo viena.

Manoma, jog ji prie geležinkelio išvyko viešuoju transportu.

Keleiviniam traukiniui parbloškus medikę, jos širdis ligoninėje sustojo praėjus maždaug 40 minučių nuo susidūrimo.

Išeitis ne visada matosi, bet visada yra

Pasak savižudybių specialistų, medikai priklauso prie tų žmonių, kurie labiausiai vengia ieškoti pagalbos. Tačiau jos ieškoti visada verta, ir jokia kaina negali būti per didelė, kai ant kortos pastatytas visas gyvenimas.

Nusižudyti ketinantis žmogus atsiduria specifinėje būsenoje, dėl kurios jam atrodo, jog savižudybė jo situacijoje yra vienintelė išeitis. Tačiau išeitis visada yra, nors tuo metu žmogui jos nesimato.

Jeigu žmogus nėra neveiksnus, jis visą laiką yra atsakingas pats už save. Pats žmogus priima sprendimą, nors mobingo ar panašiais atvejais gali susidaryti įspūdis, kad žmogus buvo tik privestas prie savižudybės. Visgi vieni tokioje situacijoje nusižudo, kiti – ne. Kreipiasi pagalbos, trenkia durimis ir išeina iš darbo. Kitaip sakant, priima ne tokį drastišką sprendimą. Žmogus turi pasirinkimą iki pat pabaigos.

Pasak specialistų, žmonėms, kurie patenka į savižudybės krizę dėl įvairių priežasčių, mąstymas tarsi susiaurėja. Jiems atrodo, kad nebėra kitos išeities, tada jie kenčia didelį skausmą, ir savižudybė atrodo lyg išeitis tą skausmą nutraukti.

Jeigu žmogus rimtai svarsto apie savižudybę, jam pačiam labai sunku kreiptis pagalbos, nes vadinamojo „tunelinio mąstymo“ situacijoje atrodo, kad niekas nepadės, nesupras jo situacijos.

 

 

 

 

Tokiais atvejais svarbu, kad žmogus neliktų vienas su savo mintimis. Artimieji, aplinkiniai, jeigu kažką įtaria pagal rizikos ženklus, turėtų o tiesiai šviesiai paklausti: ar tu ketini nusižudyti?

Klausimas apie savižudybę – tai pati pagrindinė pagalba, kurią artimieji gali suteikti. Paklausus yra proga apie tai pradėti kalbėti, o pradėjus kalbėti – pasiūlyti pagalbą.

 

Ką, susidūrus su savižudybės krize, daryti tiek pačiam žmogui, tiek aplinkiniams, galima rasti puslapyje https://tuesi.lt/. Ten išdėstyta, kur galima kreiptis pagalbos, kas bus, jeigu kreipsiuosi telefonu, kas bus, jeigu kreipsiuosi internetu per pokalbių programėlę, kas bus, jeigu kreipsiuosi tiesiogiai.

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.