Vis dėlto taip džiugiai vertinti padėties neleidžia pats sveikatos apsaugos ministras A.Dulkys – esą nėra numatoma jokių reikšmingų palengvinimų, o didžioji dalis karantino priemonių tiesiog perkeliama į ekstremaliosios padėties, kuri lieka galioti šalyje, teisės normas.
Tuomet nelabai aišku, kokia karantino atšaukimo prasmė, jei niekas iš esmės nesikeičia. Gal Vyriausybė taip siekia tik pagerinti savo įvaizdį matydama valdančiosios koalicijos reitingų nuosmukį?
Šiaip ar kitaip, žmonėms turėtų patikti, kad Lietuvoje nėra karantino, o likusi tik ekstremalioji padėtis, ypač kai vasaros karštymečiu dingsta noras gilintis, kuo viena šių blogybių geresnė už kitą.
Kaukes ir toliau bus privaloma dėvėti patalpų viduje – prekybos centruose, transporte.
Nors iš pradžių A.Dulkys sakė, kad tai rekomendacija, vėliau pasitaisė, jog kaukės būtinos ten, kur teikiamos kontaktinės paslaugos.
Vis dar prireiks ir galimybių paso viešojo maitinimo įstaigų viduje ar dideliuose renginiuose stebint juos ne iš sėdimųjų vietų. Žodžiu, net sunku pasakyti, kas pasikeitė panaikinus karantiną. Gal tik kiek padidinti leistini lankytojų skaičiai per masinius susibūrimus ir įvairius užsiėmimus. Kitaip sakant, pokyčiai labiau psichologiniai. Aišku, svarbu ir visuomenės psichologinė būsena, o karantino atšaukimas – gera žinia, net jei ji ir neturi realaus turinio.
Dėl smarkiai pagerėjusios epidemiologinės padėties Lietuvoje, atrodytų, buvo galima drąsiai susilpninti ar atšaukti suvaržymus.
Juk vis dažniau ateina geros žinios, kad per parą nuo koronaviruso šalyje nemirė nė vienas žmogus, apsikrėtusiųjų vos viena kita dešimtis.
Kas gi stabdo Vyriausybę nuo ryžtingesnių žingsnių atsisakant veiklos ir gyvensenos suvaržymų? Į šį klausimą atsakė premjerė I.Šimonytė – bijoma, kad koronaviruso banga nesugrįžtų ir netektų vėl skelbti karantino ir griežtinti suvaržymų. Vyriausybė net rengiasi netrukus su ekspertais suderinti rodiklius, kurie lemtų karantino sugrąžinimą.
Neskubėti sugrįžti prie įprasto visuomenės gyvenimo valdžią ragina medikai, o laikytis atsargios atlaisvinimų politikos verčia dvi svarbiausios priežastys – plintančios naujos, pavojingesnės, koronaviruso atmainos ir sulėtėję skiepijimosi tempai.
Kad tai nėra iš piršto laužti nuogąstavimai, patvirtina kitų šalių patirtis. Antai Jungtinėje Karalystėje jau paskiepyta gerokai didesnė gyventojų dalis nei Lietuvoje, epidemiologiniai rodikliai kurį laiką buvo geresni nei mūsų šalyje, bet dėl naujų koronaviruso atmainų susirgimo atvejų vėl pradėjo daugėti.
Tai rodo, kad kol nėra įgytas visuotinis imunitetas, virusas nepasitraukia ir gali sugrįžti naujomis bangomis, o medikai tvirtina, kad kol nebus pasiskiepyta maždaug 70 proc. visuomenės, tol nepavyks apsisaugoti nuo užkrato.
Pagal vakcinavimo rodiklius Lietuva pateko į pirmaujančių šalių gretas, pranoko ES vidurkį, bet paskiepijus apie 40 proc. gyventojų skiepijimas ėmė lėtėti.
Dar prieš mėnesį norinčiųjų vakcinuotis buvo daugiau nei skiepų, jų stygius stabdė šį procesą, o dabar nepanaudotų vakcinų dozių prisikaupė šimtai tūkstančių, Lietuva gali jų dovanoti kitoms šalims, tačiau prisišaukti dar nepaskiepytus savus piliečius darosi vis sunkiau.
Specialistai iš anksto numatė, kad taip nutiks. Apklausos rodė, kad mažiau negu pusė gyventojų apsisprendę vakcinuotis, todėl iš pradžių prie vakcinavimo centrų nutįsdavo eilės.
Dar maždaug trečdalis gyventojų nėra antivakseriai, jei jie būtų paskiepyti, visuotiniam imunitetui pasiekti to pakaktų su kaupu, bet šie žmonės pasyvūs, tarsi laukia, kad pats skiepas atkeliautų pas juos prie durų.
Atėjo vasara, susirgimų skaičiai radikaliai mažėja, vadinasi, šie ir šiaip ne itin baiminęsi koronaviruso asmenys gali visai netekti motyvacijos skiepytis. Bent viena vakcinos doze paskiepyta apie 45 proc. Lietuvos gyventojų, bet dabar šis rodiklis kyla vėžlio žingsniu ir iki 70 proc. dar gali tekti laukti labai ilgai.
Visa tai matydama Vyriausybė, nors ir atšaukė karantiną, daugumą suvaržymų paliko, taip tarsi perspėdama visuomenę, kad dar per anksti skelbti pergalę.
Matyt, ankstoka įvertinti ir valdžios pastangas suvaldant pandemiją. Naujausi „Vilmorus“ visuomenės nuomonės tyrimai parodė, kad smuko ir valdančiosios daugumos, ir Vyriausybės, ir beveik visų ministrų reitingai, o tai požymis, kad žmonės smarkiai pavargę nuo karantino, nusivylę, nepaisant neprastos ekonominės šalies padėties.
Kita vertus, nustojęs mažėti ir net truputį ūgtelėjęs pasitikėjimas sveikatos apsaugos ministru A.Dulkiu, ko gero, leidžia spėti, kad žmonės ima matyti šviesą pandemijos tunelio gale.
Per penkis šių metų mėnesius į valstybės ir savivaldybių biudžetus surinkta 728 mln. eurų (17,3 proc.) daugiau, nei planuota. Vadinasi, ir numatytas didžiulis biudžeto deficitas šįmet turbūt bus mažesnis, nei prognozuota, ir Vyriausybei atsiranda daugiau finansinės erdvės sprendžiant ekonomines ir socialines problemas.
Vienaip ar kitaip, pažymį šiai valdžiai bus galima rašyti tik tada, kai po vasaros linksmybių bus aišku, ar nesugrįžta rūstus pandeminis ruduo.
