Penktadienį Kaune prasidėjo ir visą savaitgalį vyks vienas iš didžiųjų „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginių – jaunimo festivalis „Per_kūnija“. Tačiau dar prieš festivalį apie jį sužinojo net ir tie, kurie juo nesidomėjo.
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komanda ir festivalio organizatoriai savivaldybės prašė leidimo šeštadienį Vienybės aikštėje surengti diskusiją „Ar jaunimui pavyks sukurti LGBT+ draugišką kultūrą?“.
Savivaldybė leidimą duoti delsė, todėl „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projekto ambasadoriai, nesutikę su nepagarbiu požiūriu į LGBT+ bendruomenę, vienas po kito atsisakė ambasadoriaus vardo. Praėjusią savaitę apie pasitraukimą paskelbė garsus režisierius Arūnas Matelis ir grupės „Golden Parazyth“ atlikėjas Giedrius Širka.
Nuošalyje neliko ir kultūros ministras Simonas Kairys. Jis stebėjosi, kad Vienybės aikštėje suplanuota diskutuoti 9-iomis temomis, bet leidimo neduota su LGBT siejamam renginiui, ir paragino Kauno politikus nesikišti į kultūros renginių turinį. Leidimas šiam renginiui pagaliau buvo duotas.
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ Jaunimo programų kuratorė Evelina Šuscickytė teigė, kad svarbiausia festivalio teminė linija – bendrakūrystė ir identitetas. Festivalio metu norima atkreipti dėmesį ne tik į asmeninį, bet ir į bendruomenės bei miesto identitetą.
Taip pat bus tyrinėjamos psichologinės gerovės, komunikacijos neverbaliniais būdais, tvarumo ir kitos jaunimui aktualios temos. Kai kurie renginiai – paroda, žaidimas, diskusija bus tiesiogiai susiję su Kaunu ir kauniečiais.
Gausybė įvairių renginių, skirtų 16–29 metų žmonėms, vyks miesto centre, Senamiestyje, Vytauto parke.
– Kodėl, jūsų manymu, leidimą diskusijai „Ar jaunimui pavyks sukurti LGBT+ draugišką kultūrą?“ buvo delsiama duoti?– „Laikinoji sostinė“ paklausė E.Šuscickytės.
– Leidimo išdavimo procedūras gali komentuoti leidimus išduodanti institucija, šiuo atveju – miesto savivaldybė. Mes tik džiaugiamės, kad galime įgyvendinti bendrakūrystės su jaunimu pagrindu kurtą programą.
– Vienas iš festivalio projektų bus paroda apie šiuolaikinius žmones ir modernizmo palikimą šiuolaikiniam Kauno stiliui. Kas bus eksponuojama parodoje ir koks tas palikimas jaunimo akimis? Ar šią parodą bus galima pamatyti ir festivaliui pasibaigus?
– Paroda „Modernus gyvenimas“ – tai serija nuotraukų, kuriose įamžinta šiuolaikinio ir modernaus pasaulių sąveika. Vaizduojami šių dienų žmonės, vilkintys šiuolaikinius drabužius, tačiau jie pozavo modernistiniuose tarpukario laikotarpio interjeruose, be to, ir patys drabužių deriniai yra inspiruoti modernizmo.
Šį projektą kūrė projekto „Komoda“ narių komanda. Jų požiūriu, modernizmo laikotarpis, kurio metu Kaunas klestėjo, paliko mums nuostabų pagrindą inspiracijoms. Jų semtis galima iš tarpukario architektūros, stiliaus, žmonių, kurie tuo laikotarpiu gyveno ir kūrė modernią Lietuvą, istorijų.
Festivalio metu paroda veiks Laisvės alėjoje esančiame Dizaino centre ir Senamiestyje, Maironio lietuvių literatūros muziejuje.
Parodą virtualiu formatu bet kada galima peržiūrėti „Modernizmo ateičiai“ svetainėje, fizinė paroda po festivalio keliaus ir po įvairias ekspozicines erdves.
– Bus pristatytas ir stalo žaidimas apie Kauną bei jo gyventojus. Koks tai žaidimas, kokie veikėjai ten veikia, ar jis bus prieinamas visiems?
– Žaidime „Operacija Kaunas: Floodscape“ vyksta tradicinė veikėjų kova – gerieji miestiečiai stengiasi Kauną išgelbėti nuo gresiančio potvynio, o maištautojai jiems sutrukdyti. Kauno pilis yra šio žaidimo epicentras – miesto seniūnijas aplankę žaidėjai stengiasi kuo greičiau ją pasiekti ir neleisti savo priešininkams įvykdyti savo misijos.
Pirmoji išleisto žaidimo serija bus dovana miestiečiams – seniūnijoms, vaikų globos namams, ligoninėms, bibliotekoms ir kitoms įstaigoms. Kol kas žaidimo nusipirkti nebus įmanoma, tačiau kai bus atspausdinta antroji žaidimo serija, jis taps prieinamas kiekvienam.
Kol kas žaidimą išbandyti bus galima liepos 4 dieną Senamiestyje, Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriuje.
– Viena iš Vienybės aikštėje vyksiančių diskusijų temų – „Kaip mes kuriame miestą ir kaip miestas – mus?“. Diskusijos dalyviai kalbėsis, kaip mes prisidedame prie kultūros pokyčių mieste ir kaip miestas mums suteikia galimybę jį keisti. Kokia jūsų nuomonė šiais klausimais? Ko trūksta Kauno kultūros, ir ne tik, taip pat ir tolerancijos lauke, ką reikėtų daryti, kad mes patys miestą galėtume keisti?
– Diskusijos „Kaip mes kuriame miestą ir kaip miestas – mus?“ pagrindinė idėja ir yra skatinti jaunimą dalyvauti ir įsitraukti į savo miesto kultūrinę veiklą. Manome, kad tai puikiai galima pademonstruoti pateikiant aktyvių žmonių pavyzdžius. Tikimės, kad sudaryta galimybė kalbėtis su aktyvistais įkvėps sekti jų pavyzdžiu ir kitus.
Manau, kad kiekvienas gyventojas gali kurti ir tobulinti savo miestą, įskaitant ir atvirumo klausimą.
Tolerancija mieste nesusikuria per naktį, to siekiant reikia sudaryti galimybes kalbėtis, susipažinti, juk instinktyviai bijome to, ko nesuprantame.
Tikiu, kad kultūra ir įvairios jos raiškos formos gali būti puiki terpė savitarpio supratingumui ugdyti.
– Ką patartumėte rinktis miestiečiams festivalio metu, nes renginių daug ir jie vyks įvairiose vietose?
– Jaunimo inicijuojama programa siekia aktyvinti Kauno naktinį gyvenimą kokybiška kultūrine programa.
Prašome gyventojų supratingumo dėl triukšmo po 22 valandos liepos 2 ir 3 dienomis Vienybės aikštės prieigose. Kitų nepatogumų gyventojams neturėtų kilti, eismas dėl šio renginio nebus ribojimas.
Šių metų jaunimo festivalis toliau augs ir kitąmet, Europos kultūros sostinės titulo metais, taps šiuolaikinio miesto festivaliu „Audra“.
