Pavojus renginiui iškilo pasigirdus abejonių, ar Kauno savivaldybė išduos jam leidimą, nors iniciatyvos ėmėsi bendrakūrystės festivalis „Per_kūnija“, kuris yra vienas „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginių.
Dar tvyrant nežiniai diskusijos rengėjus sutiko priimti Nacionalinis Kauno dramos teatras. Vis dėlto leidimas viešam renginiui buvo išduotas ir kauniečiai galėjo dalyvauti diskusijoje, kurioje svarstyta apie jaunimo galimybes sukurti LGBT+ draugišką kultūrą.
„Stop“ juosta paženklintą renginio vietą saugojo net keli apsaugos darbuotojai, o diskusiją stebėjo kultūros ministras S.Kairys.
Buvęs artimas Kauno mero V.Matijošaičio bendražygis jau anksčiau svarstė, kad Kauno savivaldybė galėjo išduoti leidimą rugsėjo 4-ąją numatytoms LGBT+ eitynėms „Kaunas Pride“, nes nuo tikrovės esą niekur nepasislėpsime.
Kauno valdžia nusprendė kitaip – leidimo neišdavė, o dabar šis ginčas atsidūrė teisme.
Viena „Kaunas Pride“ rengėjų V.Kolbešnikova tokį miesto valdžios elgesį prilygino cenzūrai ir smurtui gatvėse.
Valandą trukusi diskusija įvyko ir nieko baisaus neatsitiko, tačiau didelio kauniečio susidomėjimo taip pat nesukėlė – dauguma mieste savaitgalį likusių žmonių šeštadienio popietę rado įdomesnės veiklos. Aistros virė tik virtualioje erdvėje.
Kaitros nualinti kauniečiai be jokių emocijų skaito ir pranešimus apie nelegalius migrantus, kurie kiekvieną dieną dešimtimis ar net šimtais veržiasi iš kaimyninės Baltarusijos į Lietuvos teritoriją. Praleisti pro ausis šių žinių neįmanoma, nes apie tai kalbama be paliovos.
Šalies Vyriausybė ir pasienyje įsikūrusių savivaldybių vadovai nuolat svarsto, kur įkurdinti atvykėlius iš Azijos šalių. Tikėtina, kad labai greitai jie bus apgyvendinti Vilniuje, kur galima rasti daugiau gyventi tinkamų patalpų.
Kauniečiai smarkiai klysta manydami, kad nelegalūs migrantai – tai pasienyje esančių savivaldybių rūpestis ir Kauno jie nepasieks.
2020-ųjų pradžioje dauguma europiečių manė, kad koronavirusas yra tik Kinijos rūpestis, todėl Europos gyventojams nerimauti neverta. Tokia prognozė pasirodė esanti toli nuo tikrovės.
Visiškai klaidinga manyti, kad neteisėti migrantai nepasirodys Kaune. Taip nenutiks tik tuomet, jeigu įvyks nedidelis stebuklas ir artimiausiomis savaitėmis aukščiausiu lygiu bus susitarta dėl sustiprintos Lietuvos ir Baltarusijos sienos kontrolės.
Po poros mėnesių LGBT+ atstovų eitynės Kauno gatvėmis gali pasirodyti linksma išdaiga, palyginti su be paliovos vežamais azijiečiais.
Miesto valdžia jau dabar gali drąsiai imti svarstyti, kur reikės juos apgyvendinti – studentų bendrabučiuose, ištuštėjusioje Ledo arenoje, mat kauniečiai nebenori skiepytis nuo COVID-19, o gal statyti palapinių miestelį S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome.
Tikėtina, kad pasieniečių nesučiupti atklydėliai ieškodami maisto ir pastogės netrukus pasirodys pakaunės miesteliuose.
Dabar kauniečiai draugiškai priima atvykėlius iš tolimų šalių, kurie Kaune dirba ar studijuoja. Visai kitokia reakcija gali kilti, jeigu migrantai pradėtų vagiliauti ar smurtauti. Tokiais atvejais jų susidūrimas su vietos gyventojais gali pasisukti visiškai neprognozuojama linkme.
Kai kam LGBT+ eitynės gali nepatikti, kai kas trokšta jose dalyvauti, tačiau tai – vos kelių valandų renginys. Pasivaikščios Laisvės alėja kelios dešimtys bendruomenės aktyvistų, mojuojančių vėliavomis, ir išsiskirstys. Jie tikrai nedaužys langų ir nesmurtaus prieš praeivius.
Nelegalūs migrantai – visai kitokio masto reiškinys, ir tai patvirtina Graikijos, Italijos bei Turkijos pavyzdžiai.
Lietuvoje jie gali būti skaičiuojami tūkstančiais ar net dešimtimis tūkstančių ir atvyksta į Lietuvą ne vienam savaitgaliui paviešėti, vieną kitą alaus bokalą išlenkti, cepelinų paragauti.
Jais reikės rūpintis visų mokesčių mokėtojų lėšomis ir bandyti diplomatiniais kanalais susitarti dėl grąžinimo į gimtąją šalį.
Šiame fone LGBT+ eitynės gali pasirodyti tokia menka smulkmena, kad neverta net eikvoti energijos joms aptarti.
