Nevyriausybininkų ir dalies teisininkų kritikos dėl galimų žmogaus teisių pažeidimų sulaukusios Vyriausybės teikiamos pataisos, anot užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, reikalingos, nes Lietuva pirmiausiai turi sustabdyti krizę.
„Šiandien turime labai aiškiai įvardinti situaciją, kas tai yra. Dėl to, kad išties jaučiasi iš mūsų partnerių Vakaruose, kad nebūtinai visi supranta, su kuo susiduria Lietuva – kad tai nėra įprastinė migrantų krizė.
Tai nėra tai, su kuo susiduria Graikija, Italija ar kitos valstybės. Mes patiriame hibridinę ataką – Lukašenkos režimo organizuotas veiksmas prieš Lietuvą ir prieš Europos Sąjungą. Labai svarbu tai pasakyti, ką tai reiškia, kokios priemonės dėl to reikalingos“, – kalbėjo G.Landsbergis.
Ministras teigė neatmetantis galimybės, kad Lietuva gali susilaukti tam tikros kritikos iš nevyriausybinių organizacijų dėl galimų žmogaus teisių pažeidimų, tačiau pažymėjo, kad Lietuva pirmiausiai turi sustabdyti krizę.
„Tai nėra žmonės, kurie bėgtų nuo karo, maro ir bado. Dalis jų yra studentai, studijavę Baltarusijoje, su ilgalaikėmis Baltarusijos vizomis. Buvę visiškai saugiose sau sąlygose, gyvenę studentų bendrabučiuose. Dabar jiems yra nutrūkę mokslai, jie yra siunčiami privaloma tvarka, kaip ginklas, prieš Lietuvą. Šiandien turime atremti ataką“, – kalbėjo G.Landsbergis.
Ministras kalbėjo, kad pataisos, kurias neeilinės sesijos metu bandys priimti Seimo nariai, numato teisinės bazės pokyčius, atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją pasienyje.
„Niekada nesame buvę pirmojo priėmimo valstybė, niekada nesusidūrėme su tokiais srautais, su kokiais susiduriame dabar. Dėl to mūsų teisinė bazė, ji buvo kurta galbūt idealioms aplinkybėms – 40 žmonių per metus, kurie patenka į Lietuvą. Dabar susiduriame su koordinuota ataka prieš Lietuvą, tam reikia ir teisinių pakeitimų“, – kalbėjo G.Landsbergis.
Antradienį, vienos dienos trukmės sesijoje parlamentarai planuoja priimti pataisas, kurios prieglobsčio prašymo procedūras sutrumpintų iki dešimties dienų. Vyriausybės teikiamos pataisos taip pat apribotų neteisėtai sieną kirtusių migrantų laisvą judėjimą Lietuvos teritorijoje, susiaurintų kitas jų teises, kai šalyje dėl migrantų antplūdžio paskelbta ekstremali situacija.
V.Čmilytė-Nielsen: dalis kritikos yra pagrįsta
Savo ruožtu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kalbėjo, kad neeilinė sesija buvo būtina reaguojant į padidėjusius pabėgėlių srautus.
„Turime apsvarstyti, tikiuosi, ir priimsime Vyriausybės teisės aktų pakeitimus dėl užsieniečių teisinės padėties, kurie patrumpintų prieglobsčio suteikimo prašymų nagrinėjimą terminus.
Be to, numatytų galimybę riboti tam tikras nelegalių pabėgėlių teises tais atvejais, kai Lietuvoje yra nepaprastoji padėtis, ekstremalioji situacija – taip, kaip yra dabar“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen
Pastebėjus, kad siūlomos pataisos sulaukė nemažai teisininkų bei nevyriausybininkų kritikos dėl rizikos žmogaus teisių užtikrinimui, Seimo pirmininkė teigė, kad dalis kritikos yra pagrįsta.
„Nevyriausybininkų kritiką tikrai žinome, dalis jos yra pagrįsta. Aš galiu tik patikinti, kad Seimas intensyviai imsis parlamentinės kontrolės veiksmų, nuolat prižiūrės, kaip taikomi priimti teisės aktai, ir, esant reikalui, šauksime dar vieną neeilinę sesiją ir koreguosime, priimsime kitus teisės aktus, jei bus toks poreikis“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė teigė, kad Lietuva šiandien susiduria su dar nematyta grėsme, kai migrantai panaudojami kaip įrankis spaudimui tiek Lietuvai, tiek visai Europos Sąjungai (ES).
„Deja, mūsų priešai šiuo atveju, nedraugiški režimai, žaidžia ne pagal taisykles, ir mes turime rasti būdų reaguoti į šią grėsmę, turėdami galvoje ir pagarbą mūsų įsipareigojimams ES, ir kartu Lietuvos žmonių interesus ir valstybės saugumą“, – pabrėžė V.Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininė pažymėjo, kad Seimo Teisės departamentas, apsvarstęs šiuo teikiamus pakeitimus, neįžvelgė prieštaravimų Konstitucijai.
„Tik kvestionuoja atitikimą Konstitucinio Teismo doktrinai. Ir šiandien Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, žinoma, apsvarstys šiuos įstatymus, galbūt tam tikras korekcijas padarys“, – patikino parlamentarė.
G. Landsbergis vyksta į Ankarą ir Bagdadą tartis dėl neteisėtų migrantų
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį vyksta į Turkijos ir Irako sostines tartis dėl neteisėtų migrantų srautų mažinimo bei grąžinimo.
„Šiandien kaip tik už dviejų valandų sėdu į lėktuvą, skrendu į Ankarą, iš ten skrendu į Bagdadą ir pagrindiniai uždaviniai abiejose sostinėse yra tartis dėl srautų mažinimo ir dėl galimybės grąžinti, ypatingai Irake“, – žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.
Jis taip pat pridūrė, kad prie delegacijos gali prisidėti ir Europos Sąjungos atstovai.
„Vakar apie tai kalbėjau ir su Europos institucijų vadovais, su kitomis valstybėmis, gali būti, kad prie mūsų susitikimų tiek vienoj, tiek kitoj sostinėj prisijungs ir ES atstovai dėl to, kad, mano įsitikinimu, tai nėra tik Lietuvos bėda, tai yra ir ES problema“, – teigė ministras.
„Tiek ir kitos valstybės, ypatingai tos, į kurias ketintų migrantai pabėgti, jos pritaria, kad iš esmės mes turime turėti labai aiškius grąžinimo mechanizmus ir tam mes turime dirbti kartu su ES. Mano supratimu, šiandien tai pagrindinis mūsų uždavinys“, – kalbėjo jis.
Anot jo, šiuo metu ES svarsto atšaukti Irakui Šengeno vizų režimą, tačiau tai „nėra sietina su šita krize, tiesiog šis sprendimas brendo“.
