Ambicingą tikslą dėl skiepų laiko įgyvendintu?
Savo darbų ir iniciatyvų apžvalgos pradžioje G.Nausėda dėmesį skyrė dar sausį išsikeltam tikslui, kad iki vasaros vidurio būtų paskiepyta 70 proc. tautiečių. Tiesa, savo prezentacijoje jis tvirtino, kad tikslas visgi buvo iki vasaros vidurio Lietuvai gauti tiek vakcinų, jog būtų galima pasiekti visuomenės imunitetą, o pasiskiepyti galėtų 70 proc. suaugusių šalies gyventojų.
Prezidento teigimu, iki liepos 12 dienos Lietuvą pasiekė daugiau nei 3 mln. dozių vakcinų ir tai yra pakankamas kiekis pilnai pasiskiepyti 70 proc. suaugusių šalies gyventojų, todėl šį tikslą jis laiko įgyvendintu.
Sukritikavo Sveikatos apsaugos ministeriją
Kartu prezidentas sukritikavo Sveikatos apsaugos ministeriją, pareikšdamas, kad vakcinos dūla šaldytuvuose, o ministerija neturi jokio plano, kaip paskatinti žmonių skiepijimąsi. Primename, kad bent viena vakcinos doze šiuo metu pasiskiepijo 55 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų.
„Deja, pasigendu Sveikatos apsaugos ministerijos pastangų ir veiksmų, skatinant vakcinavimą. Susidaro įspūdis, kad veiksmų plano, ar tai būtų 130 punktų planas, ar penkių žingsnių planas, skatinantis vakcinavimą dabar, paprasčiausiai nėra. Šiandien visos atsakomybės ir galimybės yra Sveikatos apsaugos ministerijos rankose“, – rėžė G.Nausėda.
Prezidentas kalbėjo matantis, kad spaudimas iš visuomenės sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui tik didėja, nes žmonės nenori rudenį grįžti prie karantino: „Todėl, be jokios abejonės, mes kelsime klausimą, kokį planą SAM turi per likusius vasaros mėnesius, pripažįstant tai, kad tai, kas buvo iki šiol žadėta padaryti, buvo nepadaryta.“
„Aš puikiai prisimenu, kaip prieš tris mėnesius man žmonės sakė: „Sutvarkykite tiekimą, mes suvakcinuosime.“ Tiekimą sutvarkėme. Europos Vadovų Taryboje priimti visi reikalingi sprendimai, Europos Komisija pasirūpino, kad su tais tiekėjais, su kuriais galima pasiekti didesnį tiekimą, su jais susitarta ir viskas vyksta pagal planą.
Mes galime nors ir šiandien, sukvietę visus likusius gyventojus, paskiepiję visomis vakcinomis, kurias tik turime šaldytuvuose, pasiekti 70 proc. suaugusių šalies gyventojų lygį. Manau, kad šiandien nėra aiškaus veiksmų plano, naudojamos tos priemonės, kurios iš esmės jau yra atšipusios, sukami tie patys reklaminiai filmukai, kurių turbūt jau niekas ir nebežiūri.
Ko reikėtų? Tiesiog identifikuoti, kurios grupės yra probleminės, ir kur reikia pirmiausia nukreipti dėmesį, su kokiomis grupėmis dirbti, o ne dirbti apskritai“, – mokė G.Nausėda.
Prezidentas tvirtino, kad jei ir toliau kapstysimės tokiais „vėžlio žingsniais“, reikės kelti klausimą, kam reikalinga tokia Sveikatos apsaugos ministerija.
„Neturi taip būti, kad kiekvieną dieną kažkas išmeta į viešumą kažkokį atskirą sprendimą, visi puola samprotauti, Seimo pirmininkė, kiti valstybės pareigūnai meta visus darbus ir patys bando kažkokias priemones siūlyti. Ar tai yra normalios valstybės požymis?“, – klausė jis.
Tiesa, šalies vadovas taip pat pažymėjo, kad jis nepalaiko griežtų ribojimų nuo koronaviruso nesiskiepijantiems žmonėms. „Aš netikiu, kad problemas galima spręsti dekretais, gąsdinimais ir privalomumais. Aš visada tikiu motyvacijos jėga“, – sakė G.Nausėda.
G.Nausėda: partnerystės įstatymo nebūčiau pasirašęs
Prezidentas, paklaustas, ar būtų pasirašęs partnerystės įstatymą, kuris buvo pateiktas Seimui, tačiau nepraėjo jau pirmosios stadijos, atsakė neigiamai. Jo teigimu, valdančiųjų parengtas įstatymas praktiškai prilygo santuokai.
„Būčiau jo nepasirašęs dėl to, kad jame buvo beveik suniveliuotas santuokos ir partnerystės apibrėžimas. Kitaip tariant, tas apibrėžimas, kuris buvo pateiktas ten, buvo beveik iš esmės yra beveik prilygstantis santuokai“, – atsakė jis.
G.Nausėda teigė, kad turi būti sudaryta galimybė įteisinti vienos lyties porų santykius, bet dabar jis tikino matantis dvi priešingas kryptis, kurias reikia suartinti, nes tai yra „vienintelis kelias į sprendimą“.
„Šiandien matau dvi priešingas sroves, vieni mėgina kaip tik labiau atitolinti šias grupes, demonizuoja vienas visuomenės grupes, kurios pateikia vienas vertybes, pateikia kaip nuskriaustąsias ir pažemintąsias kitas visuomenės grupes, bet užmegzti kontakto ir pradėti diskusijos šitai nepasitarnaus“, – sakė šalies vadovas.
„Mes mėginame kalbėtis su žmonėmis, išgirsti jų nuomones ir pamėginti tiltelius tarp skirtingų visuomenės grupių megzti, nes tai yra vienintelis kelias į sprendimą. Mes esame ne kartą sakę, kad teisiškai sureguliuokime vienos lyties asmenų bendrą gyvenimą ir padarykime tai oriai, kaip nepriklausoma valstybė, atsižvelgdami į savo situaciją“, – pridūrė prezidentas.
Seimas pavasarį dviejų balsų persvara atmetė įstatymą, kuriuo būtų įvesta lyčiai neutrali partnerystė. Iniciatoriai žada grąžintą tobulinti įstatymą vėl teikti rudenį.
Ar kandidatuos antrąsyk?
G.Nausėda taip pat nurodė, kad klausimas dėl jo kandidatavimo į šalies vadovus antrajai kadencijai yra per ankstyvas, o apsisprendimui gali turėti įtakos ir sveikata, ir kiti planai.
„Labai atvirai pasakysiu – šiandien aš apie tai negalvoju, nes man, tiesą sakant, tai yra neįdomu dėl daugelio aplinkybių. Pirma, mes neįgyvendinome to, ką pažadėjome žmonėms prieš pirmąją kadenciją ir aš turiu dar gerus trejus metus.
Mes jau šį bei tą padarėme, nepaisant to, kad nebuvo lengva, nepaisant to, kad buvo kitos institucijos su savais įsivaizdavimais, bet manau, kad dar tikrai daug padarysime per likusius trejus metus“, – kalbėjo prezidentas.
Jis pridūrė, kad antrai kadencijai gali turėti įtakos ir sveikata bei kiti planai: „Žinote, kita kadencija – gyvenimas labai įdomus ir sveikatos dalykai gali turėti įtakos, ir kiti planai. Šiandien tikrai yra pernelyg ankstyva ir jeigu kas nors žino, ką aš darysiu 2024 metais, reiškia, kad tie žmonės turi daugiau informacijos negu aš.“
Išskyrė tarp geriausiai pasaulyje atsilaikiusių ekonomikų
Kaip vieną iš pasiteisinusių savo iniciatyvų šalies vadovas įvardijo suburtą 27 nepriklausomų sveikatos ekspertų tarybą, kuri iš viso susirinko į 15 posėdžių. Pasak jo, sveikatos ekspertų taryba įrodė mokslu grįstų rekomendacijų naudą, palengvino antrosios pandemijos bangos sąlygomis vykusį valdžios vairo perdavimą.
Prie kovos su pandemija G.Nausėda išskyrė ir paramą verslui. Anot jo, Lietuvos ekonomika pandemijos iššūkius atlaikė bene geriausiai pasaulyje. Prezidentas nurodė, kad jo iniciatyva 2020 m. valstybės parama verslui ir Lietuvos gyventojams išaugo 260 mln. eurų. 100 mln. eurų buvo skirta labai mažoms įmonėms.
Taip pat šalies vadovas akcentavo 77 mln. eurų, kurie buvo skirti kiekvienai vaikus auginančiais šeimai, 84 mln. eurų – mažiausiai uždirbantiems, nuo 350 iki 400 eurų padidinus neapmokestinamąjį pajamų dydį.
Ko pasiekė užsienio politikoje?
Kalbėdamas apie pasiekimus užsienio politikoje, G.Nausėda sakė esąs įsitikinęs, kad Lietuva – aktyvi Europos Sąjungos (ES) narė, kurios balsas aiškiai girdimas priimant svarbiausius sprendimus.
Pasak prezidento, sėkmingos derybos dėl ES Daugiamečio biudžeto leido suderėti rekordines ES lėšas Lietuvai – 2021–2027 m. mūsų šaliai bus skirta 14,5 mlrd. eurų reformoms ir aukštai pridėtinei vertei kurti.
Šalies vadovas 2020-uosius pavadino Baltarusijos lūžio metais. G.Nausėda tikino, kad jo iniciatyva formuojama ES politika: palaikyti baltarusių demokratijos ir laisvės siekius, nesitaikstyti su žmogaus teisių pažeidimais, bausti režimą už susidorojimą su savo tauta.
Be to, anot prezidento, buvo dar labiau sustiprinta strateginė partnerystė su Lenkija, kai Vilniuje Lietuvos ir Lenkijos valstybių vadovai pasirašė deklaraciją dėl Prezidentų tarybos steigimo.
G.Nausėda taip pat paminėjo, kad praėjusių metų rugsėjį po beveik dviejų dešimtmečių pertraukos į Lietuvą dvišalio vizito atvyko Prancūzijos prezidentas. Emmanuelio Macrono vizito metu buvo pasirašytas Prancūzijos ir Lietuvos susitarimo memorandumas dėl bendradarbiavimo tvaraus finansavimo, finansinių paslaugų ir finansinių technologijų srityse.
Šalies vadovas pažymėjo, kad pirmą kartą istorijoje pasiektas tikslas NATO vadovų susitikimą 2023 m. organizuoti Lietuvoje.
Prezidentas tvirtino, kad kova su nesaugia Astravo atomine elektrine tapo visos ES prioritetu. Jo teigimu, Lietuvos iniciatyva ES šalių lyderiai tai patvirtino trijose EVT išvadose praėjusių metų spalio ir gruodžio mėnesiais bei sutarė ieškoti priemonių neįsileisti elektros iš trečiųjų šalių branduolinių jėgainių, kurios neatitinka ES saugos lygio.
