Antradienį neeiliniame Seimo posėdyje priimtos įstatymo pataisos, turinčios padėti valstybei tvarkytis su migrantų krize, gali kirstis ir su Lietuvos Konstitucija, ir su tarptautiniais dokumentais.
Prieš laiminant pataisas apie tai puolė perspėjinėti įvairios žmogaus teises ginančios organizacijos ir Seimo Teisės departamentas.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) posėdyje į tokias pastabas buvo atsižvelgta iš dalies.
Opozicija kritikavo
Pastaruoju metu opozicinės partijos nuolat pliekė valdžią, kad krizės akivaizdoje ji yra sutrikusi, nors nelegalų antplūdis iš Baltarusijos buvo numanomas jau seniai. Opozicijos teigimu, valdančiųjų pastangos atsitverti nuo kaimynų aštriabriaune viela ir pažadai statyti dešimtis milijonų kainuosiančią sieną – tik vienas to sutrikimo požymių.
Negana to, šalies savivaldybės piktinosi, kad Vyriausybė mėgina atsakomybės ir padėties valdymo naštą permesti joms.
Panašia gaida vyko ir pagrindinės antradienio posėdžio diskusijos. Radikaliausi politikai, kaip ir pulkelis jų rėmėjų, susibūrusių prie Seimo, reikalavo, jog atsistatydintų kone visa Vyriausybė dėl to, kad Minsko režimas, siųsdamas nelegalus, esą buvo išprovokuotas Vilniaus veiksmų, o migrantus apskritai reikėtų laikyti nuo Lietuvos sienos per šūvio atstumą.
Įvardijo kaip karą
Svarbiausi dokumentai, priimti antradienį, – Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos bei rezoliucija „Dėl hibridinės agresijos atrėmimo“.
Pastarajame dokumente sudėtos visos aukščiausių šalies politikų pastarojo metu frazės apie tai, kad Baltarusija ir Rusija prieš Lietuvą, o kartu prieš visą Europos Sąjungą, vykdo hibridinę agresiją, ir tai iš esmės yra karas, o ne nelegalios migracijos krizė. Taip pat žadama kreiptis pagalbos į NATO ir ES, jei ši krizė aštrės.
Bet už šią deklaraciją, kurios pagrindinis autorius yra Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, balsavo tik 56 parlamentarai – daugiausia valdantieji. Tačiau balsavime nedalyvavo net 18 konservatorių frakcijos narių.
Du opozicijos atstovai rezoliucijai nepritarė, o 24 parlamentarai – daugiausia valstiečiai – susilaikė.
Skambėjo perspėjimai
Tuo metu Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos, ribojančios nelegalų teises ir laisves, trumpinančios jų padėties nagrinėjimo procedūras, sulaukė ir Teisės departamento kritikos.
Seimo teisininkams užkliuvo tai, kad apygardos administracinis teismas yra numatytas kaip pirmoji, o kartu paskutinė instancija, kurioje nelegalai galėtų skųsti Migracijos departamento sprendimus dėl jų likimo.
Pasak teisininkų, tai, kad nenumatyta bent viena apeliacinė instancija, kertasi su Konstitucinio teismo išaiškinimais, o galbūt net su Konstitucija.
Teisininkai sukritikavo ir pataisų punktą, kad esant ypatingai, ekstremaliajai ar karo padėčiai dėl migrantų antplūdžio šių asmenų teisės, išskyrus teisę į pagrindinę medicininę pagalbą ir elementarių poreikių užtikrinimą, gali būti ribojamos.
Nuogąstauta, kad tokia nuostata gali kirstis su Europos Tarybos, Europos Parlamento, Jungtinių Tautų dokumentais.
Šie Seimo teisininkų priekaištai iš esmės sutapo su įvairių nevyriausybinių organizacijų pozicija. Kad nelegalų uždarymas specialiose vietose be teisinio sprendimo, humanitarinės pagalbos jiems apribojimas gali kirstis su pagrindiniais žmogaus teisių principais, pareiškė ir Nacionalinė teismų administracija, Vyriausiasis administracinis teismas, Seimo kontrolierių įstaiga.
Įstatymo pataisų kritikai taip pat perspėjo, jog kyla rimta rizika, kad Lietuva gali sulaukti bylų Europos žmogaus teisių teisme, kurias pralaimėtų ir turėtų mokėti solidžias sumas.
Atsakas privalo būti
Valdančiųjų politikų atsaką šiai kritikai galima apibendrinti liaudies išmintimi: „Kerti mišką – skiedros lekia.“
Anot jų, karas yra karas, todėl paleidžiant atsakomąją ugnį žmogaus teisės nėra aukščiausias prioritetas.
Panašiai – tik kitais žodžiais – aiškino ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Be to, politikė pabrėžė, kad Seimo teisininkai nurodė, jog pataisos gali prieštarauti viso labo tik konstitucinei doktrinai, o ne pačiai Konstitucijai.
Pataisė, bet kosmetiškai
Tiesa, valdančiosios Laisvės partijos atstovai, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Raskevičius ir frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė pateikė pasiūlymų paketą, atitinkantį pagrindinius kritikų argumentus.
Bet Seimo TTK, svarstęs pataisas pertraukoje tarp rytinio ir vakarinio posėdžių, tokius pasiūlymus arba atmetė, arba į juos atsižvelgė tik iš dalies.
Komitetas tik pritarė įteisinti ribotą apeliaciją, taip pat tvarkai, kad be teismo sprendimo nelegalus galima laikyti ne neribotą laiką, o ne ilgiau kaip pusę metų.
„Šaukštai po pietų“, – taip TTK pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras po balsavimo replikavo į sekretorės pastabą, kad yra „dar vienas raštelis iš Briuselio“ dėl projekto.
Seimas pataisytam projektui pritarė gana vieningai – 84 parlamentarai balsavo už, vienas – prieš, o 5 susilaikė.
Pataisoms priešinosi arba nebalsavo daugiausia opozicijos atstovai. Kai kurie jų perspėjo, kad šie teisės aktai pablogins Lietuvos galimybes valdyti krizę ir sulaikyti nelegalus nuo keliavimo tolyn į Europą.
Premjerė Ingrida Šimonytė, pripažinusi, jog žmogus nėra kamuolys, kurį galima „spardyti per sieną“, vis dėlto ramino, kad paaiškėjus pataisų trūkumams prie dokumentų bus galima grįžti rudenį.
Prezidentas Gitanas Nausėda turėtų taip pat palaiminti pataisas – jo patarėjai joms pritarė dar Seimo posėdžio išvakarėse.
Ekstremalioje situacijoje – griežtesnė tvarka
Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimai numato, kad netrukus po sienos kirtimo pateikusių prašymą dėl prieglobsčio užsieniečių buvimas pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, laikinojo apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos teritoriją, iki nepriimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvą.
Prieglobsčio prašytojams po neteisėto sienos kirtimo, kol nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvą, nebus suteikiama teisė laisvai judėti mūsų šalies teritorijoje.
Pataisos numato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas ar apribota jo teisė išvykti iš apgyvendinimo vietos, jei jis į Lietuvos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos sieną, esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, taip pat ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Šis terminas apribotas iki šešių mėnesių.
Esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui galės būti laikinai ribojamos prieglobsčio prašytojų teisės, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių priežasčių, išskyrus teisę į materialines priėmimo sąlygas ir būtinosios medicinos pagalbos teikimą. Tačiau pažeidžiamoms grupėms lieka teisė naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis.
Siekiant paspartinti galutinių sprendimų dėl prieglobsčio prašymų priėmimą ir sumažinti teismų krūvį nustatyta skundų dėl neigiamų sprendimų privaloma ikiteisminio nagrinėjimo procedūra Migracijos departamente, jei toks skundas būtų teikiamas.
