„Pats posakis yra kilęs iš žvejų. Būna, jūroje susitrenkia kelios audros ir tada neįmanoma nuspėti, į kurią pusę bangos eis ir labai daug laivų pražūsta tobulos audros akyje. Tai man rodos, tokia gamtinė metafora yra tinkama ir Lietuvai šiandien“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie pandemijos situaciją Lietuvoje, konservatorių lyderis perspėjo, kad COVID-19 dar niekur nedingo, o didžiausią nerimą esą jam kelia skiepijimosi tempai kitose valstybėse, nes virusą galima įveikti tik bendromis pastangomis.
„Dėl to skelbti pabaigą ar švelnias prognozes yra gerokai per anksti. Aš manau, kad tai yra tas metas, kai turime išeiti ir pasakyti, jog dar nuėjome tik pusę kelio“, – tvirtino G.Landsbergis.
G.Landsbergis: turime didinti spaudimą A.Lukašenkai
TS-LKD pirmininko teigimu, antras šiuo metu nerimą keliantis dalykas – nelegali migracija. Jis tikino, kad šiuo metu yra būtina didinti spaudimą Aliaksandrui Lukašenkai dėl jo veiksmų prieš Lietuvą ir visą Europos Sąjungą (ES), kalbėti apie dar griežtesnes sankcijas.
„Mes neturime pasirinkimo: aš tikiuosi, kad mes išardysime šitą tinklą. Mes turime didinti spaudimą A.Lukašenkai“, – pareiškė G.Landsbergis.
Pasak ministro, Baltarusijoje siekiama sukurti „lengvą kelią“ į Europą, todėl Lietuvos pareiga – imtis veiksmų, kad šis kelias būtų užkardytas. „Nuo mūsų pastangų priklauso, ar tas kelias bus sukurtas, taps stabilus, patikrintas ir veiks, ar mes jį išardysime. Mano įsitikinimu, privalome išardyti“, – kalbėjo konservatorių lyderis.
Jis pažymėjo, kad Lietuvos ginklas yra viešumas, kalbant tarptautinėje erdvėje apie migrantų gabenimo schemą, apie kurią liudija patys sulaikyti migrantai. „Mes turime balsą. Mes turime balsą Europoje, mes turime balsą NATO, mes turime balsą pasaulyje. Esame maži, bet mes kalbame garsiai“, – sakė užsienio reikalų ministras.
G.Landsbergis pabrėžė, kad Lietuva, dabar turinti prašyti kitų ES šalių pagalbos dėl migrantų krizės, nes kadaise pati parodė solidarumą kitoms šalims. „Lietuva buvo solidari. Mes dalyvavome migracijos programose, nepaisant to, kad buvo besipriešinančiųjų“, – kalbėjo jis.
Sako, kad Lietuvos pareiga padėti Prancūzijai Malyje
Tiesa, TS-LKD pirmininkas atkreipė dėmesį, kad norint sulaukti pagalbos, į jos prašymą ir toliau reikia atsakyti ir patiems.
„Mes turime suvokti, kad mums prikviesti pagalbą sau iš Vakarų visada bus sunkiau, nei mums suteikti pagalbą kitiems. Dėl to aš niekaip nesuprantu žmonių, kurie prieštarauja, kad mes suteiktume pagalbą kitiems“, – stebėjosi užsienio reikalų ministras.
Dėl šios priežasties G.Landsbergis įsitikinęs, kad Lietuvos pareiga yra atsiliepti į Prancūzijos prašymą dėl karinės pagalbos Malyje, nes patys prašydami pagalbos iš kitų, turime prisidėti ir mes. „Atėjo prašymas iš Prancūzijos prezidento padėti Prancūzijai Malyje. Mano nuomone, mes privalome padėti, mano manymu, tai mūsų pareiga“, – sakė jis.
Primename, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas birželio pabaigoje parašė laišką Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai ir paprašė Lietuvos prisidėti prie karinės operacijos Malyje.
Pasak G.Landsbergio, turint galvoje ir nepasibaigusią COVID-19 pandemiją bei artėjančias Rusijos ir Baltarusijos „Zapad“ karines pratybas, „dabar, sudėjus visą situaciją, tai yra ypatingai pavojingas metas“.
