Migrantų neapsikentę Lietuvos gyventojai pagalbos ieško ir Lenkijoje: kreipėsi į „kažką galingesnio nei valdžia Vilniuje“

Nors prieš migrantų apgyvendinimą protestuojančių Šalčininkų rajono Dieveniškių miestelio gyventojų balso ministerijos neišgirdo, jie tiki, kad yra kažkas galingesnis už politikus. Vidury darbo dienos jie renkasi į bendrą maldą.

 Migrantų neapsikentę Lietuvos gyventojai pagalbos ieško ir Lenkijoje: kreipėsi į „kažką galingesnio nei valdžia Vilniuje“.<br> Lrytas.lt fotomontažas
 Migrantų neapsikentę Lietuvos gyventojai pagalbos ieško ir Lenkijoje: kreipėsi į „kažką galingesnio nei valdžia Vilniuje“.<br> Lrytas.lt fotomontažas
Dieveniškių gyventojai su seniūne Č.Marcinkevič traukia melstis prie Marijos skulptūros, stovinčios šalia bažnyčios.<br>T.Bauro nuotr.
Dieveniškių gyventojai su seniūne Č.Marcinkevič traukia melstis prie Marijos skulptūros, stovinčios šalia bažnyčios.<br>T.Bauro nuotr.
Dieveniškių gyventojai su seniūne Č.Marcinkevič traukia melstis prie Marijos skulptūros, stovinčios šalia bažnyčios.<br>T.Bauro nuotr.
Dieveniškių gyventojai su seniūne Č.Marcinkevič traukia melstis prie Marijos skulptūros, stovinčios šalia bažnyčios.<br>T.Bauro nuotr.
Apie 500 nelegalų planuojama įkurdinti šioje jau beveik dešimtmetį neveikiančioje, tačiau nenuniokotoje Dieveniškių technologijų ir verslo mokykloje.
Apie 500 nelegalų planuojama įkurdinti šioje jau beveik dešimtmetį neveikiančioje, tačiau nenuniokotoje Dieveniškių technologijų ir verslo mokykloje.
 Apie 500 nelegalų planuojama įkurdinti šioje jau beveik dešimtmetį neveikiančioje, tačiau nenuniokotoje Dieveniškių technologijų ir verslo mokykloje.
 Apie 500 nelegalų planuojama įkurdinti šioje jau beveik dešimtmetį neveikiančioje, tačiau nenuniokotoje Dieveniškių technologijų ir verslo mokykloje.
Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai Lietuvoje.<br>Mariaus Morkevičiaus/ELTA nuotr.
Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai Lietuvoje.<br>Mariaus Morkevičiaus/ELTA nuotr.
Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai Lietuvoje.<br>M.Morkevičiaus/ELTA nuotr.
Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai Lietuvoje.<br>M.Morkevičiaus/ELTA nuotr.
Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai Lietuvoje.<br>Mariaus Morkevičiaus/ELTA nuotr.
Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai Lietuvoje.<br>Mariaus Morkevičiaus/ELTA nuotr.
Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai Lietuvoje.<br>Mariaus Morkevičiaus/ELTA nuotr.
Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai Lietuvoje.<br>Mariaus Morkevičiaus/ELTA nuotr.
Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai Lietuvoje.<br>Mariaus Morkevičiaus/ELTA nuotr.
Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai Lietuvoje.<br>Mariaus Morkevičiaus/ELTA nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

2021-07-22 20:26, atnaujinta 2021-07-23 08:35

Tylus Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje esantis Dieveniškių miestelis trumpam atgyja 15 valandą.

Savo kabinetus užrakina ir miestelio seniūnė, ir pašto vadovė. Apie dvidešimt žmonių sustoja melstis prie Marijos skulptūros, stovinčios šalia bažnyčios.

„Ten, aukštai, yra kažkas galingesnio nei valdžia Vilniuje“, – pasibaigus apie 15 minučių trukusiai maldai aiškino Dieveniškių gyventojai.

Pirmą kartą į bendrą maldą užvakar susirinkę gyventojai nuo šiol tai ketina daryti kasdien.

Nauja tradicija

Pirmadienį penkiolika jų bendruomenės atstovų protestavo prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniuje, bet išgirdo aiškų ministrės Agnės Bilotaitės atsakymą – nelegalūs migrantai gyvens buvusioje Dieveniškių technologijų ir verslo mokykloje. Kitos išeities nėra.

Namo grįžę Dieveniškių gyventojai nutarė melstis tol, kol jiems nerimą kelianti problema bus išspręsta.

Dieveniškių seniūnė Česlava Marcinkevič teigė, kad 15 valanda maldai pasirinkta neatsitiktinai, – manoma, jog tokiu metu mirė Jėzus Kristus, tokiu pat metu meldžiamasi ir Vatikane.

„Meldžiamės, kad būtume ramesni, kad nebūtų jokių riaušių, kad viskas vyktų civilizuotai. Žmonės gali pridaryti bet ko, bet mes puikiai žinome, kad mums padės Dievas“, – apie naują miestelio tradiciją pasakojo seniūnė.

Pusė gyventojų – migrantai

Č.Marcinkevič teigė, jog miestelio bendruomenė nekovoja su valdžia ir supranta, kad migrantus reikia priimti, apgyvendinti ir pamaitinti: „Bet kaip gyventi vietos žmonėms, neatsakė niekas.

Mums tikina, kad būsime apsaugoti, bet gatvėse nėra nei policijos, nei karių, be to, mes nežinome, kokie žmonės čia bus atvežti.“

Dieveniškėse planuojama apgyvendinti apie 500 neteisėtai sieną kirtusių migrantų – beveik tiek pat, kiek vietos gyventojų.

Aktyvi Dieveniškių bendruomenės narė Liuba Poliak prisiminė pirmojo Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Bonaparte’o pasakytą frazę, kad reikia tikėti net neįmanomais dalykais, tuomet galima pasiekti patį didžiausią tikslą: „Mūsų didžiausias tikslas – kad migrantų centro čia visiškai nebūtų.“

Pensininkė įsitikinusi, kad svarbiausia – nepasiduoti: „Visi sportininkai ir karo žmonės žino, kad pergalė prasideda mūsų galvose.

Mes nugalėsime.“

Pagalbos ieško ir Lenkijoje

Nors Dieveniškės įsikūrusios šalia Lietuvos ir Baltarusijos sienos, daug miestelio gyventojų – lenkų tautybės, todėl, L.Poliak nuomone, reikia ginti ne tik čia gyvenančių lietuvių, bet ir tautinių mažumų teises.

Apie Dieveniškių problemą jau pranešta dviem Europos Parlamento nariams – Lietuvos atstovui Valdemarui Tomaševskiui ir dar vienam politikui, išrinktam Lenkijoje.

Nors Dieveniškėse gyvena dviejų tautybių žmonės, anot vietos gyventojų, nežinomos religijos ir kultūros grėsmė juos dar labiau suvienijo. Tarp melstis susirinkusių gyventojų buvo nemažai jaunų žmonių, sportiško sudėjimo vyrų.

„Didžiuojuosi mūsų jaunimu, kuris aukojo savo laiką, naudojo savo automobilius ir degalus, kad surinktume parašus, nuvyktume į Vilnių“, – kalbėjo L.Poliak.

Skelbimus pakeitė diskusijos

Prieš protestą šalia Vidaus reikalų ministerijos Dieveniškių gyventojai surinko 400 parašų, kad šalia jų namų nebūtų apgyvendinti migrantai. Savo būgštavimais gyventojai ėmė dalintis ir socialiniuose tinkluose.

„Anksčiau Dieveniškių bendruomenės puslapyje būdavo tik skelbimai, kas važiuoja į Vilnių ar atgal ir gali pavežti, arba kas ką parduoda. Dabar diskusijų temos visiškai pasikeitė, o lankytojų skaičius išaugo dvigubai“, – pabrėžė L.Poliak.

Gyventojai aktyviai ėmė dalintis savo būgštavimais, aptarinėti ministerijų sprendimus ir politikų pareiškimus. Šurmulys kilo ir po pirmosios viešos maldos.

Naujausius Vyriausybės sprendimus savo telefone peržiūrėjusi Tatjana Kropa pastebėjo krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pasirašytą sprendimą dėl atvykėlių apgyvendinimo Dieveniškėse, bet šiame dokumente jie buvo pavadinti ne migrantais, o užsieniečiais.

„Vadinasi, mes protestuojame ne prieš migrantus, o prieš užsieniečius, kurie turi tokias pat teises kaip ir mes? Kam tada statomos tvoros, kam tiek apsaugos priemonių?“ – stebėjosi T.Kropa.

Apleista, bet nenusiaubta

Apie 500 nelegalų planuojama įkurdinti jau beveik dešimtmetį neveikiančioje Dieveniškių technologijų ir verslo mokykloje, kuri stovi šalia dviejų mokyklų ir kelios dešimtys metrų nuo gyvenamųjų namų.

Kad apleistame pastate veikė mokykla, primena tik ant lauko sienų likę nupiešti drugeliai.

Tvankiose ir seniai nevėdintose patalpose darbavosi du žmonės – santechnikas ir elektrikas. Jie stebėjosi, kad seniai nenaudojamų patalpų niekas nenusiaubė, – neišdaužtas nė vienas langas, koridoriuose tebekabo įstiklinti stendai, prie sienų išrikiuotos kėdės.

„Tai rodo, kad aplink gyvena kultūringi žmonės, nors geresnius šviestuvus kažkas išsinešė“, – pastebėjo elektrikas. Jam reikia patikrinti elektros instaliaciją ir pakeisti kai kuriuos šviestuvus.

Gyventojų gali padvigubėti

Gerokai daugiau darbo laukia santechniko, nes vanduo šiame pastate išjungtas jau seniai.

Šalčininkų savivaldybė jau gavo Krašto apsaugos ministerijos nurodymą apleistoje mokykloje įjungti vandenį.

Su vandens tiekimo bendrovės atstovais mokykloje apsilankiusi Dieveniškių seniūnė teigė, kad laukia milžiniškas darbas, – reikia keisti visus vamzdžius, o vandeniu norint aprūpinti dvigubai daugiau gyventojų, nei yra dabar, vandentiekio pajėgumus reikėtų dvigubinti: „Naujieji mūsų valymo įrenginiai taip pat pritaikyti tik 500 gyventojų. Juk niekas negalėjo numatyti, kad gyventojų skaičius taip greitai padvigubės.“

Dairosi naujų mokyklų

Pastatas, kuriame planuojama įkurdinti nelegalus, kol kas nėra apjuostas tvora. Visai šalia jo – lietuviška ir lenkiška mokyklos, kuriose mokosi apie 200 vaikų.

Prie pat būsimojo migrantų centro – šioms mokyklos priklausanti vaikų žaidimo aikštelė.

Dieveniškėse jau pasigirdo kalbų, kad dėl vaikų saugumo nerimaujantys tėvai kai kuriuos jų nuo rugsėjo jau žada vežti į Šalčininkų mokyklas. Tuomet be darbo liktų ir dalis mokytojų.

Bijo triukšmo ir neramumų

Šalia buvusios mokyklos įsikūrę Dieveniškių gyventojai nerimauja, kad migrantų gyvenimą pro savo langus galės stebėti kaip ant delno. Juos gąsdina ir galimas triukšmas.

„Jei ten būtų apgyvendinta 500 žmonių, net jei jie tik kalbėtų, kiltų didžiulis triukšmas. Visi žinome, koks šurmulys būna žmonių pilnoje salėje, kol oficialiai prasideda koncertas ar spektaklis. Mes tą šurmulį girdėtume 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę“, – svarstė L.Poliak.

Nedidelio miestelio gyventojai nerimauja ir dėl savo saugumo. L.Poliak prisiminė Šalčininkų savivaldybėje vykusio pasitarimo metu vieno policijos pareigūno duotą pažadą, kad į visus pranešimus bus reaguojama operatyviai.

„Bet jie reaguos po to, kai kas nors jau bus įvykę, – gal išžaginimas, gal plėšimas, o gal sumušimas“, – piktinosi L.Poliak.

Pradės rakinti duris

Dėl saugumo nerimavo ir jokiose protesto akcijose nedalyvaujanti 75 metų pensininkė Alina Mickevič: „Einu iš kaimynės namo ir jaučiuosi visiškai saugi. Išeidama galiu net durų nerakinti, bet nežinau, ar tai tęsis ilgai.“

Iki šiol dirbančiai pensininkei pikta ir dėl to, kad apie migrantų įdarbinimą net nekalbama: „Dirbu net būdama pensininkė, jaunesni žmonės sukasi, kaip išmano, o jie bus išlaikomi nedirbdami jokio darbo.“

Pabėgėlių centro steigimui Dieveniškėse nepritarė ir praėjusią savaitę posėdžiavusi Šalčininkų rajono savivaldybės taryba.

Tarybos nariai žadėjo kreiptis į Vyriausybę, Vidaus reikalų ministeriją ir prašyti persvarstyti tokį sprendimą ir parinkti tinkamesnę vietą, nekeliančią grėsmės gyventojų saugumui ir nebloginančią vietos gyventojų padėties.

Grigiškės surinko tūkstantį parašų

Pastatų, kuriuose būtų galima apgyvendinti sieną neteisėtai kirtusius migrantus, sąraše atsidūrė ir apleista mokykla Vilniaus pakraštyje, Grigiškėse.

Vos naujiena apie galimą migrantų kaimynystę pasiekė vietos gyventojus, jie ėmė rinkti parašus. Per kelias valandas gyventojai surinko daugiau nei tūkstantį parašų ir įteikė juos Vilniaus savivaldybei bei Vidaus reikalų ministerijai.

Peticijoje grigiškiečiai stebėjosi: apleistos mokyklos pastatas Kovo 11-osios gatvėje yra šalia veikiančios Grigiškių gimnazijos. Netoli jos yra poliklinika, vaikų centras, ligoninė, biblioteka, daugybė daugiabučių ir nuosavų namų.

Kliuvo ir vidaus reikalų ministrei A.Bilotaitei, kuri Grigiškėse buvo išrinkta į Seimą. „Balsavome už ją, o štai kokią saugią kaimynystę ji mums norėjo padovanoti“, – piktinosi parašus surinkę gyventojai.

Prieš atvykėlius sukilusius gyventojus Vidaus reikalų ministerija jau ėmė raminti, kad migrantai Grigiškėse būtų apgyvendinti tik tuo atveju, jei jų srautas būtų didžiulis ir nebeliktų vietų arčiau sienos esančiose savivaldybėse.

Padeda ir užsieniečiai

Vakar pranešta apie 70 sulaikytų iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusių migrantų. 62 jų prisistatė Irako piliečiais arba turėjo šios šalies dokumentus.

Vien liepą sulaikytų užsieniečių skaičius perkopė pusantro tūkstančio ir iki trečiadienio vidurnakčio siekė 1567. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 2228 neteisėti migrantai.

Saugoti sieną su Baltarusija Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnams šiuo metu padeda Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX atstovai, prie jų prisijungė ir Estijos pareigūnai.

Šią savaitę Lietuva sulaukė humanitarinės pagalbos iš Švedijos. Migrantams apgyvendinti buvo atvežta 80 lovų, 1000 čiužinių, 75 vidinės LED lempos, 6 elektros generatoriai. Tikimasi, kad kita siuntos dalis bus atvežta iki savaitės pabaigos. Laukiama humanitarinių siuntų iš Lenkijos, Slovėnijos ir kitų šalių, nes artėjant šaltajam sezonui migrantams apgyvendinti reikės vis daugiau priemonių.

Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 1153. Taip pat sulaikyti 182 Kongo, 121 Kamerūno, 78 Gvinėjos, 74 Irano, po 69 Sirijos ir Afganistano, 68 Rusijos ir kitų šalių piliečiai.

Nuo metų pradžios daugiausia nelegalių migrantų sulaikyta Druskininkų savivaldybės ribose – 566. Šalčininkų rajone sulaikyti 473 neteisėtai iš Baltarusijos patekę užsieniečiai, Ignalinos – 366, Varėnos – 355, Švenčionių – 174, Lazdijų – 142. Dauguma jų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.