„Kad rudens sezonui ir prasidėjus mokslo metams pasiektume 70 proc. vakcinuotų Lietuvos gyventojų lygį, reikėtų, jog kasdien pirmąja vakcinos doze pasiskiepytų ne mažiau nei septyni tūkstančiai žmonių.
Pastaruoju metu kasdien pasiskiepija po 2–4 tūkstančius žmonių. Vadinasi, nuo optimistiškiausio scenarijaus smarkiai atsiliekame.
Važinėdamas po Vakarų Lietuvą mačiau, kaip puikiai įrengti vakcinavimo centrai, bet jie tuštoki, o ten dirbančių žmonių akyse mačiau liūdesį“, – „Lietuvos rytui“ sakė A.Dulkys.
– Tai ką daryti, kad iki rudens būtų pasiskiepiję 70 procentų gyventojų ir būtų įgytas kolektyvinis imunitetas? Ar tokį planą jau reikėtų palaidoti?
– Savivaldybių vadovai teigiamai vertino Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sprendimus skatinti šeimos gydytojus už kiekvieną įkalbintą pacientą pasiskiepyti.
Pasiteisino ir mobiliųjų komandų prie didžiųjų prekybos centrų ar įvairiuose renginiuose veikla.
Palangoje mačiau puikų vakcinavimo centrą šalia jūros tilto, bet žmonės užsuka retai. Užkalbinti poilsiautojai sakė, kad atvažiavo pasimaudyti, vyno išgerti, todėl visai nenorėtų per atostogas patirti po skiepų galimus negalavimus.
– Ar yra grįžtamasis ryšys su šeimos gydytojais? Kaip jiems sekasi įkalbėti pacientus, kad jie skiepytųsi?
– Jiems patinka tas paskatinimas už paakintus skiepytis žmones, ypač priklausančius rizikos grupėms. Bet esame sulaukę pacientų skundų, kad šeimos gydytojai suteikia nepakankamai informacijos apie skiepus, o kartais net bando atkalbėti skiepytis.
Kita vertus, įkyrus įkalbinėjimas skiepytis gali išprovokuoti žmonių pasipriešinimą.
– Kai ministerija paskelbė informacinę akciją „Petys už laisvę“, buvo kalbama, kad bus ir daugiau komunikacijos planų. Ar jie jau parengti, o gal jų atsisakyta?
– Tie planai vykdomi nuosekliai. Siekiama, kad komunikacijos reklamos būtų naujienų portaluose, populiariausiose radijo stotyse ir lietuvių, ir rusų kalbomis. Keturiasdešimtyje rajoninių laikraščių kiekvieną savaitę publikuojami straipsniai, pokalbiai su medikais apie vakcinavimą, žurnaluose irgi pasirodo po 3–4 straipsnius.
Reklaminiai klipai sukasi visose televizijose, ekranuose vaistinėse. Parduotuvėse ir degalinėse gausu įvairių plakatų, daugelyje miestų ir miestelių – reklaminių stendų.
Dabar jau dažniau diskutuojame apie loterijos organizavimą. Kalbamės ir apie emocines reklamas. Iš viso įvairioms priemonėms yra numatyta 3 milijonai eurų.
Beje, skiepijimosi tempas sulėtėjo ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Pirmiausia tam įtakos turi vasara ir pagerėjusi pandeminė situacija.
– Mokslininkai jau dabar prognozuoja, kad netrukus vėl kiekvieną dieną gali būti diagnozuojama apie pusantro tūkstančio susirgimo COVID-19 atvejų. Ar tam pasirengta?
– Šiuo metu jau yra pasiskiepijusi beveik visa medikų bendruomenė. Stipriai pasitempę mokytojai, kariuomenė, viešojo sektoriaus įmonės, organizacijos.
Mokslininkai, analizuojantys situaciją visame pasaulyje, pastebi, kad visoje Europoje vakcinavimas garantavo gerokai sumažėjusį mirštamumą nuo COVID-19. Lietuvoje pastarąjį mėnesį irgi buvo nemažai dienų iš eilės, kai nebuvo užfiksuota nė vienos mirties.
Pasitinkant galimą naują pandemijos bangą mums padės ir tai, kad jau turime sukūrę visą testavimo struktūrą, esame įsigiję nemažai įvairių testų.
– Kaip vertinate pasigirstančius raginimus imtis skiepyti žmones prievarta, o tiems, kurie atsisakytų vakcinų, liepti už testus susimokėti patiems?
– Prievarta nieko nepasiektume. Žodžio „prievarta“ derėtų vengti. Mums reikia susitarti, bet tardamiesi privalėtume suprasti, kad kol neturėjome vakcinų tiek, kad jų galėtume pasiūlyti kiekvienam Lietuvos piliečiui, apmokėti už testus buvo valstybės interesas.
Bet šiuo metu vakcinų jau turime pakankamai, todėl ir svarstome, kad galbūt testai ne visais atvejais turėtų būti nemokami.
– O ką galėtumėte pasakyti apie kai kurių politikų pareiškimus, raginančius nebendrauti su nepasiskiepijusiais asmenimis arba neįleisti jų į parduotuves, renginius, viešojo maitinimo įstaigas?
– Tokia retorika primena tą laiką, kai tik prasidėjo pandemija. To, mano galva, irgi reikėtų vengti. Bet, be abejo, pasiskiepiję žmonės, turintys galimybių pasus, turės kur kas daugiau laisvės ir bendrauti, ir lankytis įvairiose viešosiose vietose, renginiuose.
Ir pats įsitikinau, kad bendraudamas gyvai patiriu kur kas daugiau pozityvių emocijų, sutinku nemažai optimistiškai nusiteikusių žmonių.
Neretai susirašinėdami žmonės būna kur kas piktesni, todėl mums visiems reikia kuo greičiau sugrįžti prie gyvo bendravimo. Ypač vaikams, jų mokytojams.
– Ką galėtumėte pasakyti apie savo santykius su prezidentu G.Nausėda? Šalies vadovas praėjusią savaitę pareiškė, kad jūs neturite nei 130, nei 5 punktų plano pandemijai suvaldyti.
– Yra daug pagrįstos kritikos SAM atžvilgiu. Bet jei kitos institucijos ar organizacijos mano, kad jos dirba tobulai, tegu pirmos meta į mane akmenį.
Dabar, mano manymu, svarbiausia visiems pagalvoti, ar suprantame Lietuvos žmones? Ar reikia jiems politikų bendravimo krizės ištikus pandemijai? Ar galime visuomenei parodyti, kad visi dirbame kaip viena komanda?
Tokie vieši pasikumščiavimai tikrai nepadės visų žmonių patraukti bendro tikslo link, o Sveikatos apsaugos ministerijos nereikėtų vertinti kaip kokios technokratinės institucijos, su kuria būtų galima kalbėti tik apie specialius šaldytuvus, vakcinas ar testus.
Manau, kad šiuo metu Lietuvoje ne COVID-19 deltos atmaina pavojingesnė, o pokyčių ir sisteminių sveikatos apsaugos pertvarkymų stabdymas.
– Tačiau juk iki šiol tokios svarbios įstaigos kaip Nacionalinis visuomenės sveikatos bei Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrai neturi direktorių, kai atleidote jiems vadovavusius asmenis. O juk jų veikla pandemijos metu turėtų būti ypač reikšminga.
– Mes vieną po kito inicijuojame konkursus šių įstaigų vadovų pareigoms eiti, bet arba į juos žmonės neateina, arba ateina nepakankamos kvalifikacijos.
Žinoma, kol prie jų vairo nestos išsilavinę, novatoriški vadovai, šios institucijos pačios nesustiprės ir negalės prisidėti suvaldant pandemiją.
Apskritai, kalbant apie pandemijos išryškintas problemas, galėčiau pasakyti, jog savo kailiu esu patyręs, kad kai neturima ką iš esmės pasakyti, einama subtilių patyčių arba, šių dienų terminais sakant, mobingo keliu. Kažin ar tai teisinga kryptis?
– Būdamas valstybės kontrolieriumi daug kalbėjote apie medicinos įstaigų problemas ir esmines jų reformas. Ar jau imatės tos pertvarkos?
– Turime penkias pagrindines reformos kryptis. Viena jų susijusi su įstaigų veiklos atsparumu – kad pandemiją galėtų suvaldyti ne tik Vilniuje ar Kaune esantys medicinos centrai, bet kad jų atsirastų ir kituose miestuose.
Su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija plėtojame bendrą projektą atsižvelgdami į tai, kad mūsų visuomenė smarkiai sensta. Tai verčia susirūpinti slaugos įstaigomis.
Jautriausia reformų sritis – sveikatos paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimas, o vėliau – tema, kurios iki šiol buvo labai bijoma, – įstaigų tinklo pertvarka.
– Kada numatytos reformos galėtų prasidėti?
– Mūsų reformų planą jau palankiai įvertino Europos Komisija. Iš įvairių ES fondų tikimės apie 800 mln. eurų investicijų.
Planuojame įsteigti penkis regioninius komitetus, kuriuose dalyvautų savivaldos ir gydymo įstaigų atstovai. Su jais tarsimės, koks galėtų būti optimalus medicinos įstaigų tinklas.
Norėčiau pabrėžti, kad SAM neturi tikslo uždarinėti medicinos įstaigas. Mūsų užmojis – kiekvienoje savivaldybėje sukurti tokį medicinos įstaigų tinklą, kuris būtų kuo lengviau prieinamas pacientams, nes dabar jų kelias pas gydytojus labai chaotiškas.
Investicijos keliaus į tas savivaldybes, su kuriomis susitarsime dėl pokyčių. Tos savivaldybės, kurios norės likti prie senos medicinos įstaigų veiklos tvarkos, liktų be pinigų.
