„Žinių radijo“ laidoje ekspertai diskutavo, ar tai – tinkamos priemonės skatinti vakcinaciją, o taip pat, ar tokie būdai nepažeistų žmogaus teisių.
Ar dar ilgai testuosimės?
Nuo liepos 26 d. įsigalioja papildytas darbų ir veiklos sričių sąrašas, kurių atstovai turės būtinai profilaktiškai periodiškai tikrintis dėl koronaviruso ligos.
Reguliariai tikrintis sveikatą privalės COVID-19 nepersirgę ir nepasiskiepiję tam tikrų sektorių ar veiklos sričių darbuotojai, o atsisakius ar dėl kitų priežasčių neatlikus privalomo periodinio testavimo, darbuotojas gali būti laikinai nušalintas nuo darbo.
Lietuvos vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė laidos metu atsakė į klausimą, ar privalomas testavimas bus tęsiamas tol, kol koronavirusas egzistuos.
„Pagrindinis skiepijimo tikslas yra pasiekti kolektyvinį imunitetą, kad virusas nebegalėtų taip laisvai plisti – tam šiuo metu turėtų pasiskiepyti ne mažiau 70 proc. populiacijos. Mes turime apie 50 proc., todėl mažiausiai dar 20 proc. populiacijos turi paskiepyti, kad galėtume laisviau gyventi“, – kalbėjo L.Ašoklienė.
Vyriausiosios epidemiologės teigimu, kategoriškai prieš COVID-19 vakcinas nusiteikusių žmonių nėra tiek daug, tačiau yra dalis žmonių, kurie abejoja, neskuba, yra neapsisprendę. L.Ašoklienė įsitikinusi, kad juos pakviesti pasiskiepyti tikrai galima.
„Jeigu juos pavyks prikviesti, sudaryti jiems patogias sąlygas pasiskiepyti, tai pasieksime kolektyvinį imunitetą, sergamumas nebeaugs ir bus galima peržiūrėti reikalavimus dėl privalomo periodinio testavimo“, – paaiškino ji.
Didžiulės sumos
Viešojoje erdvėje vis pasigirsta svarstymų, kad atsisakantys skiepytis ir susirgę koronavirusu už gydymą ligoninėse turėtų susimokėti savo lėšomis.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovas Rimantas Zagrebajev laidos metu kalbėjo, kad COVID-19 gydymo ligoninėje kaina priklauso nuo kelių faktorių.
„Pirmiausiai – nuo ligos trukmės, jos sudėtingumo, taikomų priemonių poreikio. Labai svarbu yra ir gretutinės paciento ligos bei kiti faktoriai“, – kalbėjo R.Zagrebajev.
Kaip rodo VLK duomenys, vidutinė koronavirusu sergančio asmens gydymo kaina ligoninėje atsieina 2 tūkst. eurų, informavo R.Zagrebajev.
Tuo metu daugiau nei keturias paras trunkanti dirbtinė plaučių ventiliacija žmogui ligoninėje vidutiniškai atsieina 8 tūkst. eurų. Ypatingai sunkių ligonių, kuriems nepadeda nei deguonies terapija, nei dirbtinė plaučių ventiliacija, gydymui vidutiniškai sumokama 51 tūkst. eurų.
R.Zagrebajev pasakojo, kad pats brangiausias Lietuvos COVID-19 pacientas – pernai gydytas asmuo, kurio gydymas mokesčių mokėtojams atsiėjo 134 tūkst. eurų.
„2021 pirmąją pusmetį brangiausiai kainavusio paciento gydymas atsiėjo 85 tūkst. eurų“, – įvardijo R.Zagrebajev.
Pasikeitusios aplinkybės
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, vertindamas idėją apmokestinti koronaviruso testus, kalbėjo, jog reaguojant į ateinančią ketvirtąją COVID-19 bangą reikia ieškoti inovatyvių sprendimų.
„Tuo metu, kai buvo kuriamas Galimybių pasas, jo suteikiamomis galimybėmis galėjo naudotis persirgę, pasiskiepiję arba išsitestavę žmonės. Testavimasis buvo paremtas tuo, kad tuo metu valstybė visiems norintiems negalėjo pasiūlyti skiepo.
Šiandien situacija yra pasikeitusi, visi norintys gali pasiskiepyti. Todėl manau, kad rudenį, kai grįšime prie tam tikrų ribojimų, už testavimą žmonės, kurie sąmoningai nesiskiepija, tikrai galėtų susimokėti patys“, – laidos metu kalbėjo T.V.Raskevičius.
Paklaustas, ar tai nebūtų žmogaus teisių pažeidimas, T.V.Raskevičius savo ruožtu uždavė retorinį klausimą.
„Ar reikalavimas vairuojant automobilį segėti saugos diržus yra žmogaus teisių pažeidimas? Tikriausiai, kad ne. Todėl manau, kad reaguodami į visų mūsų saugumą, suprasdami, kad skiepijimasis – ne tik individualus sprendimas, bet turi ir tam tikrą įtaką aplink mus esantiems žmonėms, turėtume visi elgtis atsakingai“, – pabrėžė komiteto pirmininkas.
Tuo metu idėją nepasiskiepijusiems patiems susimokėti gydymo nuo COVID-19 išlaidas ligoninėje T.V.Raskevičius vertina neigiamai.
„Manau, kad gydymo apmokėjimas savo lėšomis būtų radikalus sprendimas, nes visi Lietuvos Respublikos piliečiai dalyvauja privalomojo sveikatos draudimo fondo schemoje, ir turėtume reaguoti į tai solidariai“, – kalbėjo parlamentaras.
T.V.Raskevičius svarstė, kad sprendimas skatinti vakcinaciją turėtų būti susijęs ne su finansiniais draudimais ar finansinėmis paskatomis, tačiau su švietimu ir papildoma gyventojų motyvacija.
