Įvertino migrantų situaciją ir protestus: iš mini krizės sukūrėme įspūdį, kad valstybė griūva Ko tikėtis toliau?

Toliau nerimstant gyventojų pasipriešinimui dėl nelegalių migrantų apgyvendinimo įvairiose šalies teritorijose, portalo lrytas.lt kalbinti ekspertai teigia, kad komunikacijos stoka, plano nebuvimas migrantų krizę padarė aštresne negu ji yra iš tiesų.

Komunikacijos stoka, plano nebuvimas migrantų krizę padarė aštresne negu ji yra iš tiesų?<br>Scanpix nuotr.
Komunikacijos stoka, plano nebuvimas migrantų krizę padarė aštresne negu ji yra iš tiesų?<br>Scanpix nuotr.
Komunikacijos stoka, plano nebuvimas migrantų krizę padarė aštresne negu ji yra iš tiesų?<br>T.Bauro nuotr.
Komunikacijos stoka, plano nebuvimas migrantų krizę padarė aštresne negu ji yra iš tiesų?<br>T.Bauro nuotr.
Komunikacijos stoka, plano nebuvimas migrantų krizę padarė aštresne negu ji yra iš tiesų?<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Komunikacijos stoka, plano nebuvimas migrantų krizę padarė aštresne negu ji yra iš tiesų?<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Komunikacijos stoka, plano nebuvimas migrantų krizę padarė aštresne negu ji yra iš tiesų?<br>T.Bauro nuotr.
Komunikacijos stoka, plano nebuvimas migrantų krizę padarė aštresne negu ji yra iš tiesų?<br>T.Bauro nuotr.
Komunikacijos stoka, plano nebuvimas migrantų krizę padarė aštresne negu ji yra iš tiesų?<br>T.Bauro nuotr.
Komunikacijos stoka, plano nebuvimas migrantų krizę padarė aštresne negu ji yra iš tiesų?<br>T.Bauro nuotr.
Komunikacijos stoka, plano nebuvimas migrantų krizę padarė aštresne negu ji yra iš tiesų?<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Komunikacijos stoka, plano nebuvimas migrantų krizę padarė aštresne negu ji yra iš tiesų?<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Komunikacijos stoka, plano nebuvimas migrantų krizę padarė aštresne negu ji yra iš tiesų?<br>T.Bauro nuotr.
Komunikacijos stoka, plano nebuvimas migrantų krizę padarė aštresne negu ji yra iš tiesų?<br>T.Bauro nuotr.
Komunikacijos stoka, plano nebuvimas migrantų krizę padarė aštresne negu ji yra iš tiesų?<br>T.Bauro nuotr.
Komunikacijos stoka, plano nebuvimas migrantų krizę padarė aštresne negu ji yra iš tiesų?<br>T.Bauro nuotr.
Komunikacijos stoka, plano nebuvimas migrantų krizę padarė aštresne negu ji yra iš tiesų?<br>T.Bauro nuotr.
Komunikacijos stoka, plano nebuvimas migrantų krizę padarė aštresne negu ji yra iš tiesų?<br>T.Bauro nuotr.
Komunikacijos stoka, plano nebuvimas migrantų krizę padarė aštresne negu ji yra iš tiesų?<br>T.Bauro nuotr.
Komunikacijos stoka, plano nebuvimas migrantų krizę padarė aštresne negu ji yra iš tiesų?<br>T.Bauro nuotr.
Kęstutis Girnius.<br>kiti
Kęstutis Girnius.<br>kiti
Marius Laurinavičius<br>T.Bauro nuotr.
Marius Laurinavičius<br>T.Bauro nuotr.
Mindaugas Lapinskas.<br>V.Balkūno nuotr.
Mindaugas Lapinskas.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (13)

Lrytas.lt

Jul 29, 2021, 8:00 PM, atnaujinta Aug 3, 2021, 12:52 PM

Tuo pačiu ekspertai įvertino, kaip toliau galėtų vystytis įvykiai šalyje.

Įprasti veiksmai

Vilniaus politikos instituto analitikas Marius Laurinavičius, vertindamas pirmadienio įvykius Rūdninkų poligone, kalbėjo, kad reikia atskirti du dalykus – natūralias vietinių gyventojų baimes ir organizuotą priešiško režimo veikimą jas kurstant.

„Vienas dalykas yra vietinių gyventojų baimės – kiek jos pagrįstos yra kitas reikalas, tačiau jos yra mažų mažiausiai natūralios, ne dirbtinai sukurtos. Su tuo reikia dirbti, tai yra visos valdžios grandžių, visų politikų atsakomybė.Tačiau yra ir kita dalis – tai akivaizdžios, gerai organizuotos provokacijos“, – įvardijo analitikas.

M.Laurinavičius teigė, kad naktinis užpuolimas, sunkvežimio padangų deginimas – akivaizdi išorės organizuotų protestų dalis, tačiau jis pažymi, kad ir dieną įvykę protestai yra kurstomi nieko bendro su šiomis teritorijomis neturinčių žmonių.

M.Laurinavičiaus teigimu, dabar stebimi įvykiai yra hibridinės atakos, arba aktyviųjų priemonių prieš Lietuvą, dalis.

„Aktyviųjų priemonių metu tose teritorijose, kur tai vyksta, visada yra mobilizuojami visi Rusijos agentai ir naudingi idiotai. Tada atsiranda kurstytojai, kurie sumaniai kursto visus neramumus – šiuo metu Lietuvoje būtent tai ir vyksta“, – kalbėjo analitikas.

Pasidalinti našta

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas Kęstutis Girnius kaip problemą įvardijo tai, kad ši Vyriausybė neturi jokios komunikacijos strategijos.

„Labai smarkiai suklydo Dieveniškėse, nekalbėjo su žmonėmis, sakė, kad „mes migrantus apgyvendinsime, nors ir jums nepatinka“, – kalbėjo politologas.

Anot jo, žmonės priešinasi ir tada, kai netoliese tiesiamas geležinkelis. Be to, K.Girnius svarstė, kad valdžia padarė klaidą kalbėdama apie šią krizę kaip apie hibridinį karą.

„Manau, kad tai gąsdina žmones. Žmonės susijaudinę, kai girdi valdžios pranešimus apie karą, kad viskas suorganizuota, kad dalis bėglių gali būti nusikaltėliai. Viskas susideda į vieną maišą ir tada žmonės neracionaliai elgiasi“, – įvertino politologas.

„Manau, kad Vyriausybė vis dėlto turėtų ištirti, kas buvo Rūdninkuose, kas pažeidė įstatymus. Ypač jeigu jie buvo ne vietiniai, turėtų iškelti baudžiamąją bylą. Vietiniams aš būčiau nuolankesnis“, – pridūrė K.Girnius.

Politologas pastebi, kad Lietuvai nėra būdingi protestai, lietuviai – pasyvi tauta. K.Girnius linkęs manyti, kad panašūs protestai gali pasikartoti, tačiau jų nebus daug.

„Manau, kad Vyriausybė turėtų stengtis kalbėtis su vietos žmonėmis. Pasakyti, kad dabar pabėgėlius padedame čia, bet kitą kartą juos padėsime kur nors kitur, kitą stovyklą sukursime kokioje nors Vilniaus vietoje, pavyzdžiui, Tarandėje, kad ne tik patys varginiausi turėtų nešti tą pagrindinę naštą“, – svarstė politologas.

Sukurta didelė krizė

Tuo metu vertindamas valdžios veiksmus M.Laurinavičius teigė, kad dabar ne metas aiškintis, kas yra kaltas, tačiau pažymėjo, kad komunikacines problemas reikia pripažinti.

„Yra labai daug komunikacinių problemų, o kalbėjimas su žmonėmis yra tik viena iš jų. Ar skirtingi Vyriausybės nariai skirtingai komunikuoja, ar Vyriausybė su prezidentu, ar kai kurie politikai iš šios krizės bando darytis politinį kapitalą. Ta skirtinga komunikacija yra labai žalinga“ – pabrėžė jis.

Analitikas taip pat teigė, kad krizės valdymas galėtų būti gerokai geresnis. M.Laurinavičiaus teigimu, visų politikų, iš dalies žiniasklaidos, pastangomis, baimės kurstymu, mes patys iš šiuo metu egzistuojančios mini krizės padarėme tokią situaciją, jog, atrodo, valstybė griūna.

„Kad ir tuoj 3 tūkst. migrantų pasieks – su Lietuvos pajėgumais tai yra mini-krizė. Ne veltui pratybose buvo modeliuojama priimti 40 tūkst. migrantų. Lietuva yra pajėgi susitvarkyti su tokia mini krize, bet mes patys, visų pastangomis (...) pasidarėme iš šiuo metu mini-krizės jau tokią krizę, kad atrodo, valstybė griūva“, – pastebėjo jis.

M.Laurinavičius svarsto, kad būsimi protestai, jų dydžiai priklausys nuo kelių faktorių, tačiau didžiąja dalimi – nuo mūsų pačių. Anot jo, net ir išorinio režimo kurstomų provokacijų dydis priklausys nuo Lietuvos veiksmų.

„Jei užkirsime kelią provokacijoms nuo pat pradžių – kas iš dalies buvo padaryta Rūdninkuose, tai tikimybė, kad tai virs spirale, kuri vėliau gali tapti nekontroliuojama, iš karto stipriai mažėja“, – kalbėjo analitikas.

Anot jo, tai susiję su Baltarusijos ir Rusijos režimų aktyviosiomis priemonėmis. M.Laurinavičius kalbėjo, kad provokacijos nėra savitikslės – režimas testuojasi, kokia bus valdžios reakcija, ar ji sugeba suvaldyti riaušes. Taip padaro išvadas, ar tokia teritorija – perspektyvi kryptis, kuria reikia veikti, ar vis dėlto tai režimui įvairiomis prasmėmis kainuoja per brangiai.

Trūksta ateities vizijos

Tuo metu Kkomunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas nesutinka su teiginiais, kad pagrindinė problema – dialogo su vietiniais gyventojais nebuvimas

„Kai aistros yra įkaitusios, vargu ar reikėtų įsivaizduoti, kad dialogas kažką padėtų. Galbūt padėtų aiškesnis planas ar vizija, ateities nubrėžimas, kaip bus šitos problemos sprendžiamos“, – svarstė M.Lapinskas.

„Galbūt būtų galima truputį sustoti, pagalvoti, koks yra mūsų planas, mūsų tikslas, kurį norime pasiekti, ir sudėlioti tai į kokį nors penkių žingsnių planą. Tokiu atveju žmonės galėtų diskutuoti apie planą, bet ne apie jo palaikių elementų įgyvendinimą.

Nes tie protestuotojai, akivaizdu, jie irgi jokio plano neturi – tiesiog bėga įvykiams iš paskos“, – kalbėjo komunikacijos specialistas.

Anot jo, kadangi šiuo metu visų aistros yra įkaitusios, vyksta tam tikras „apsirėkavimas“, nes niekas neturi konkretaus veiksmų plano.

„Kiekvienas gyvena šia minute, tai, akivaizdu, kad kai adrenalinas šauna į galvą, tai ir aštresnis žodis daug kam išsprūsta“, – svarstė M.Lapinskas.

Komunikacijos ekspertas įsitikinęs – jeigu iš tikrųjų nebus ryžto, vidinės tvirtybės spręsti šią problemą, tikriausiai šie konfliktai, protestai augs.

Matomi ir Seimo nariai

Tarp protestuojančių prieš migrantų stovyklos įrengimą Rūdninkų poligone pirmadienį buvo ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Beata Petkevič. Seimo narė ragino susirgusius žmones priešintis „iki galo“.

M.Laurinavičius teigė, kad jau dabar yra pagrindo Prokuratūrai atkreipti dėmesį į Seimo narės elgesį.

„Valdžia turi pasakyti, komunikuodama ir veiksmais, kad Lietuvoje galioja įstatymai, ir visi, kas tuos įstatymus pažeis, privalės atsakyti įstatymo numatyta tvarka. Tai galioja ir Seimo nariams.

B.Petkevič atveju teisėsauga turi spręsti, bet aš manau, kad jau dabar yra pagrindo Prokuratūrai labai rimtai pasižiūrėti į šios Seimo narės elgesį įstaymo numatyta tvarka“, – įvertino analitikas.

Anot jo, svarbu atskirti, kur yra protestai, ir kur – neteisėta veikla.

„Net ir tie Seimo nariai, kurie prisijungia prie protestų, kol jie neperžengė įstatymų pažeidimo ribos – ką, mano įsitikinimu, peržengė B.Petkevič, tol galime vertinti tik politiškai. Bet tą pačią akimirką, kai yra peržengiamas įstatymas, ypač kalbant apie hibridines atakas, Lietuva turi reaguoti visa įstatymo jėga. Yra įstatymai – juos reikia vykdyti“, – pabrėžė M.Laurinavičius.

Panašios nuomonės laikosi ir politologas Kęstutis Grinius. Jo teigimu, Seimo nariai gali palaikyti savo vietos žmones, tačiau turėtų vengti smurto arba veiksmų, kurie nedera su Lietuvos įstatymais.

„Jeigu jie taip daro, Prokuratūra turėtų iškelti bylą ir reikalauti, kad Seimas atimtų jų neliečiamybę“, – įvertino politologas.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kaip Prancūzijos veiksmai pakeis Europos saugumą?