Skaičiai atskleidžia G. Nausėdos ir valdančiųjų nesutarimus: net D. Grybauskaitei su valstiečiais buvo lengviau Vyriausybės efektyvumas – vienas mažiausių istorijoje

Prezidentui Gitanui Nausėdai sugyventi su šia valdančiąja dauguma sekasi netgi sunkiau nei jo pirmtakei Daliai Grybauskaitei su valstiečiais. Tai rodo ne tik nuolatiniai vieši konfliktai, bet ir Seimo darbo statistika.

G.Nausėda stengiasi būti aktyvus vidaus politikoje, tačiau retai sulaukia palaikymo iš Seimo.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Nausėda stengiasi būti aktyvus vidaus politikoje, tačiau retai sulaukia palaikymo iš Seimo.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Nausėda stengiasi būti aktyvus vidaus politikoje, tačiau retai sulaukia palaikymo iš Seimo.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Nausėda stengiasi būti aktyvus vidaus politikoje, tačiau retai sulaukia palaikymo iš Seimo.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Nausėda stengiasi būti aktyvus vidaus politikoje, tačiau retai sulaukia palaikymo iš Seimo.<br>T.Bauro nuotr.
G.Nausėda stengiasi būti aktyvus vidaus politikoje, tačiau retai sulaukia palaikymo iš Seimo.<br>T.Bauro nuotr.
G.Nausėda stengiasi būti aktyvus vidaus politikoje, tačiau retai sulaukia palaikymo iš Seimo.<br>M.Patašiaus nuotr.
G.Nausėda stengiasi būti aktyvus vidaus politikoje, tačiau retai sulaukia palaikymo iš Seimo.<br>M.Patašiaus nuotr.
G.Nausėda stengiasi būti aktyvus vidaus politikoje, tačiau retai sulaukia palaikymo iš Seimo.<br>T.Bauro nuotr.
G.Nausėda stengiasi būti aktyvus vidaus politikoje, tačiau retai sulaukia palaikymo iš Seimo.<br>T.Bauro nuotr.
G.Nausėda stengiasi būti aktyvus vidaus politikoje, tačiau retai sulaukia palaikymo iš Seimo.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
G.Nausėda stengiasi būti aktyvus vidaus politikoje, tačiau retai sulaukia palaikymo iš Seimo.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
G.Nausėda stengiasi būti aktyvus vidaus politikoje, tačiau retai sulaukia palaikymo iš Seimo.<br>T.Bauro nuotr.
G.Nausėda stengiasi būti aktyvus vidaus politikoje, tačiau retai sulaukia palaikymo iš Seimo.<br>T.Bauro nuotr.
G.Nausėda stengiasi būti aktyvus vidaus politikoje, tačiau retai sulaukia palaikymo iš Seimo.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Nausėda stengiasi būti aktyvus vidaus politikoje, tačiau retai sulaukia palaikymo iš Seimo.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Jul 29, 2021, 5:48 PM, atnaujinta Jul 29, 2021, 9:03 PM

Prezidentas per pirmąsias dvi šios kadencijos Seimo sesijas stengėsi būti aktyvus ir pateikė gerokai daugiau įstatymų projektų nei D.Grybauskaitė per tokį patį valstiečių valdymo laikotarpį.

Tačiau buvusios prezidentės teikti projektai tuomet buvo laiminami kone šimtu procentų, o G.Nausėdos sėkmė – daugiau nei perpus mažesnė.

Apskritai šio prezidento indėlis bendrame šalies įstatymų leidybos mechanizme yra itin kuklus ir sudaro vos kelis procentus – kaip ir visada.

Bet dabartinė valdančioji dauguma ir jos Vyriausybė efektyvumu taip pat netrykšta.

Priešingai – šie rodikliai yra vieni žemiausių per visą atkurtos nepriklausomybės Seimo istoriją.

Skaičiai – skirtingi

D.Grybauskaitė gana nuožmiai kirtosi su praėjusią Seimo kadenciją valdžiusiais valstiečiais ir jų Vyriausybe, tačiau kadencijos pradžioje buvo lyg ir medaus mėnuo.

Valstiečiai, tuomet gavę į rankas kone absoliučią valdžią parlamente, formuodami Vyriausybę stengėsi pataikauti prezidentei. Todėl ne vienas naujas ministras buvo laikomas Prezidentūros statytiniu, kitaip sakant, valdančiųjų nuolaida D.Grybauskaitei dėl taikos ir šventos ramybės.

Regis, tas pačias tendencijas atspindi ir įstatymų leidybos skaičiai, kuriuos išsamioje analizėje pateikė Seimo specialistai. 94,12 proc. – toks buvo Seime priimtų įstatymų rodiklis iš tų, kuriuos tada per pirmąsias dvi sesijas parlamentui pateikė Prezidentūra.

Tuo metu G.Nausėdos, kuris su dešiniųjų dauguma atvirai susikibo kone iš karto, rezultatas – vos 42,11 proc. priimtų įstatymų. D.Grybauskaitės pateikti ir sėkmingai palaiminti įstatymai visoje Seime priimtų įstatymų šūsnyje per pirmąsias dvi praėjusios kadencijos sesijas sudarė 5,4 proc., o G.Nausėdos dalis – tik 2,49 procento.

Buvusi šalies vadovė per pirmąsias dvi parlamento kadencijas iš viso pateikė 51 įstatymo projektą, o dabartinis prezidentas – 76.

Taigi G.Nausėda gerokai dažniau Seime patiria nesėkmes, nors yra gerokai aktyvesnis.

Beje, Seime dažniau atmetami ir tie įstatymo projektai, kuriuos prezidentas pateikia kartu su Vyriausybe, nors šią kadenciją šalies vadovas ir ministrų kabinetas tokių pateikė mažiau.

D.Grybauskaitės kartu su valstiečių Vyriausybe pateikti 19 projektų buvo palaiminti visi, o iš 13 tokių Prezidentūros ir Vyriausybės projektų šią kadenciją – devyni.

Rodikliai – žemiausi

Statistiniais rodikliais neblizga ir dabartinis Seimas, ir Vyriausybė.

Ypač vertinant daugiau kaip trisdešimties metų kontekste.

Antai praėjusios kadencijos pradžioje Vyriausybė pateikė 269 projektus, Seimo nariai – 749, o šios kadencijos pradžioje – atitinkamai 136 ir 483.

Be to, praėjusią kadenciją per pirmąsias dvi sesijas buvo priimta beveik 70 proc. visų projektų, o šią – kiek daugiau negu 46 procentai.

Pasak Seimo specialistų, ši kadencija pagal „teisės aktų realizavimo efektyvumą“ kol kas yra neefektyviausia iš visų parlamento kadencijų.

Žodžiu, Vyriausybės ir Seimo smagračiai šią kadenciją sukasi ne tik lėčiau, bet ir tuščiau.

Parlamento specialistai konstatavo, kad šią kadenciją įstatymų leidybos procese irgi dominavo Vyriausybė, nes didžiausia dalis iš visų Seimo priimtų teisės aktų yra būtent iš jos pateiktų projektų.

Pagal savo dalį (kone 60 proc.) priimtų projektų šios kadencijos Vyriausybė netgi šiek tiek lenkia pirmtakę.

Vis dėlto praėjusios kadencijos Vyriausybė sulaukdavo kur kas didesnės paramos Seime nei ši.

Per pirmąsias dvi sesijas tada Seime buvo palaiminta kone 80 proc. projektų, o dabar – tik kiek daugiau kaip 57 procentų.

Tiesa, parlamento analizėje atkreipiamas dėmesys, kad daugumą projektų, kurie buvo pateikti per dvi pirmąsias sesijas ir nepriimti, sudaro tie, kurie tebėra įstrigę įstatymų leidybos procedūrose ar stalčiuose, o ne atmesti ar atsiimti.

Be to, šios kadencijos Seimas pasižymėjo tuo, kad per visas kadencijas priėmė mažiausiai įstatymų skubos tvarka.

Įžvelgė nemažai pliusų

Būtent abi pastarąsias aplinkybes „Lietuvos rytui“ pirmiausia pabrėžė ir Seimo pirmasis vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma.

„Tai, jog daugelio projektų vis dar nebaigta svarstyti ir priimti, anaiptol nereiškia, kad jie ir nebus priimti. Taigi vėlesnėse sesijose šie parlamento darbo efektyvumo rodikliai gali ir kisti“, – sakė politikas.

Be to, pasak J.Razmos, dabartiniai valdantieji ir per rinkimus, ir po jų kaip tik ir žadėjo gerokai pristabdyti Seimo mašiną, tai esą ir vykdo: „Juk jau seniausiai konstatuojama, kad parlamentas dažnai štampuoja per daug įstatymų ar jų pataisų, taip pat per dažnai tai daro ypatingos skubos tvarka. O tai kenkia ir įstatymų kokybei, ir visos šalies gyvenimui, kurį toks tempas gerokai išbalansuoja.

Taigi tie skaičiai, mano nuomone, kaip tik rodo, kad vykdome savo pažadą lėtinti tempą, labiau gilintis į projektus, pirmiausia kreipti dėmesį ne į kiekybę, o į kokybę.“

J.Razma gana diplomatiškai kalbėjo ir apie Prezidentūros indėlį į įstatymų leidybą, nors ne kartą viešai yra kritikavęs G.Nausėdą ir jo bendravimą su valdančiaisiais.

„Viena vertus, šis prezidentas, kaip ir žadėjo, stengiasi būti aktyvus, kita vertus, kai kurie jo teikiami įstatymų projektai yra nevienareikšmiški, į juos reikia ilgėliau ir nuodugniau pasigilinti. Tai ir daroma. Tad nemanau, kad būtent šioje srityje – įstatymų teikimo ir tvirtinimo – Seimo ir prezidento santykiai būtų ypač negatyvūs“, – tvirtino Seimo pirmasis vicepirmininkas.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.