Tuo metu Konstitucijos ekspertai neatmeta, jog augant nelegalių migrantų skaičiams ir besitęsiant protestams šalies viduje, gali atsirasti pagrindas skelbti nepaprastąją padėtį.
Klausimai dėl saugumo
Ketvirtadienio vakarą į Rūdninkų poligoną atvežti pirmieji migrantai iš labiausiai apkrautų Varėnos ir Druskininkų pasienio užkardų. Migrantus miestelio gyventojai pasitiko protestais. Be to, gyventojai piktinasi ir tuo, jog valdžia migrantus poligone žadėjo apgyvendinti tik po savaitės.
„Žmonės, kurie yra čia, jau nebetiki absoliučiai niekuo. Jie gali mums nieko nesakyti, nes mes jais netikime ir netikėsime, kol jie nepadarys tikrų, realių darbų, kurie šiai dienai, šiai minutei yra čia reikalingi“, – kalbėjo vienas protestuotojas.
Prieš migrantų apgyvenimą protestuojantys Rūdninkų gyventojai klausia, kokios iš tiesų yra saugumo garantijos.
„Ta teritorija, kuri dabar aptverta, yra parodomoji. Jūs apeikite aplink, pasižiūrėkite, ar visur yra ta tvora. Ar tikrai tokia aukšta tvora visur yra? Pamatysite, kad ne“, – kalbėjo kitas protestuotojas.
Nepasitenkinimą nelegalių migrantų kaimynyste Rūdninkų ir Dieveniškių gyventojai ketvirtadienį reiškė ir prie Vyriausybės. Nors Dieveniškėse kol kas migrantai nebus apgyvendinti, protestuotojai sako, kad susirinko atkreipti valdžios dėmesį, jog migrantų krizė – ne tik pasienio savivaldybių, bet visos šalies problema.
„Ir kad Vyriausybė turėtų priimti griežtesnę poziciją, o ne tik numesti gyventojams, savivaldybėms, ir pastatyti prieš faktą“, – kalbėjo į protestą atvykusi moteris.
Kitas protestuotojas teigė pasigendantis demokratinio dialogo. „Mūsų pagrindinis prašymas yra tai, kad žmonių lūkesčiai būtų išgirsti. Pirmiausiai tai yra saugumo klausimas. Mūsų nuomone, šią situaciją būtų galima spręsti visos valstybės lygiu“, – kalbėjo jis.
Miestelis planuojamas ir Medininkuose esančios pasieniečių mokyklos teritorijoje, tačiau vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė praėjusią savaitę teigė, kad keičia taktiką, ir ateityje tokia informacija viešinama nebus.
Stebisi sąlygomis
Tiesa, nepasitenkinimo neslepia ir kita pusė – sulaikytieji migrantai. Kol šalyje ieškoma geriausių sprendimų neteisėtų migrantų krizei suvaldyti, migrantai skundžiasi gyvenimo sąlygomis.
Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje jau mėnesį gyvenantis migrantas iš Irako sako, kad vietos – maža, tenka miegoti ir prie tualetų.
„Durys, langai – sulūžę. Žmonės miega šalia tualetų. Neturime antklodžių, lovų – neturime nieko, ką jie sakė. Neturime gero vandens viduje“, – kalbėjo irakietis.
Anot jo, labiausiai trūksta galimybės nueiti bent iki parduotuvės.
„Šalia gyvenantis vyras mus apipirkdavo, bet pareigūnai pasakė, kad jis to daryti negali. Klausiau pareigūnų, kodėl neleidžia, nes mums nereikia alkoholio, nereikia žolės. Žmonėms reikia maisto, gero vandens, karšto maisto, reikia maisto vaikams. Bet to neleidžia“, – įvardijo migrantas.
Tuo metu pasienio užkardoje gyvenantis irakietis pasakoja, kad norėtų paskambinti bent artimiesiems, tačiau tokia galimybė nesuteikiama.
„Turiu dėdę Jungtinėje Karalystėje, dėdę Vokietijoje. Jie dėl manęs jaudinasi. Aš tik noriu jiems paskambinti ir pasakyti, kad man viskas gerai, esu Lietuvoje. Prašome tik minutės – tik vienos minutės, kad paskambintume šeimoms. Bet mums neleidžia“, – sakė jis.
Ar bus įvesta nepaprastoji padėtis?
Šalyje daugėjant nelegalių migrantų, pradėta diskutuoti ir apie nepaprastosios padėties įvedimo galimybę.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad tam dar per anksti. Ministro teigimu, šiuo metu įvesta ekstremali situacija suteikia galimybes pasitelkti kariuomenę, o kariuomenė yra pasirengusi didinti paramą.
Tuo metu buvęs Konstitucinio teismo teisėjas Dainius Žalimas kalbėjo, kad jeigu situacija negerės, gali susidaryti prielaidos nepaprastajai padėčiai įvesti.
„Jeigu pasieksime tokį lygį, kad Lietuva realiai bus nebepajėgi priimti daugiau asmenų, pretenduojančių į prieglobstį ir kertančių valstybės sieną. Tuo labiau, jeigu valstybės institucijoms bus trukdoma iš vidaus – turiu omeny įvairias vadinamąsias protesto akcijas, gali iš tiesų susidaryti prielaidos kalbėti apie tai, kad kyla grėsmė visuomenės rimčiai. O grėsmė visuomenės rimčiai yra vienas iš pagrindų nepaprastajai padėčiai įvesti.
Be abejo, akcentuojant, kad tik tam tikroje teritorijoje – ar pasienio ruože, ar kai kuriose savivaldybėse, kurios netoli Baltarusijos. Bet ne visoje šalies teritorijoje“, – pabrėžė D.Žalimas.
Neturi plano?
Tuo metu savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius teigė manantis, kad savivaldybėms trūksta informacijos, o šalies valdžia neturi plano, kaip valdyti migrantų krizę.
„Matome pasimetimą, aiškaus plano nebuvimą, mėtymąsi, ką ir kaip daryti. Susidaro įspūdis, kad veikiame iš eigos – kasdien nauja grupelė pabėgėlių, ir dabar „ką daryti?“.
Vieną dieną apie nepaprastosios padėties įvedimą, kitą dieną – vėl kažkas. Toks mėtymasis. Susidaro įspūdis, kad situacija valdoma chaotiškai“, – kalbėjo M.Sinkevičius.
„Gal reikia laiko, gal reikia institucijų sustygavimo. Bet kai net tos pačios Vyriausybės skirtingi ministrai komunikuoja skirtingai, atsiranda neužtikrintumo jausmas“, – pridūrė jis.
Praėjusią savaitę bendras iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusių migrantų skaičius perkopė 3,5 tūkst. ir toliau auga. Užfiksuota ir atvejų, kai migrantai pateko per nutiestą aštrią vielą – koncertiną.
Pasieniečiai prognozuoja, kad iki naujų metų į Lietuvą gali patekti dar apie 5 tūkst. nelegalių migrantų.
