Įvertino ES paramą krizės akivaizdoje: nebūtinai problema bus išspręsta taip, kaip norėtų Lietuva

Į Lietuvą toliau plūstant nelegalių migrantų srautams, Europos Sąjungos (ES) pareigūnai žada pagalbą kovojant su krize. Tačiau Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Šarūnas Liekis svarsto, kad problema nebūtinai bus išspręsta taip, kaip Lietuva norėtų.

Į Lietuvą patekę neteisėti migrantai. <br>AP/Scanpix nuotr.
Į Lietuvą patekę neteisėti migrantai. <br>AP/Scanpix nuotr.
Į Lietuvą toliau plūstant nelegalių migrantų srautams, Europos Sąjungos (ES) pareigūnai žada pagalbą kovojant su krize.<br>T.Bauro nuotr.
Į Lietuvą toliau plūstant nelegalių migrantų srautams, Europos Sąjungos (ES) pareigūnai žada pagalbą kovojant su krize.<br>T.Bauro nuotr.
Į stovyklą Rūdninkų poligone atvežti pirmieji migrantai.<br>T.Bauro nuotr.
Į stovyklą Rūdninkų poligone atvežti pirmieji migrantai.<br>T.Bauro nuotr.
Į Lietuvą toliau plūstant nelegalių migrantų srautams, Europos Sąjungos (ES) pareigūnai žada pagalbą kovojant su krize.<br>L.Bulevičiaus nuotr.
Į Lietuvą toliau plūstant nelegalių migrantų srautams, Europos Sąjungos (ES) pareigūnai žada pagalbą kovojant su krize.<br>L.Bulevičiaus nuotr.
Šarūnas Liekis.<br>Stop kadras
Šarūnas Liekis.<br>Stop kadras
Rūdninkai pabėgėliai poligonas<br>T.Bauro nuotr.
Rūdninkai pabėgėliai poligonas<br>T.Bauro nuotr.
Į stovyklą Rūdninkų poligone atvežti pirmieji migrantai.<br>T.Bauro nuotr.
Į stovyklą Rūdninkų poligone atvežti pirmieji migrantai.<br>T.Bauro nuotr.
Į stovyklą Rūdninkų poligone atvežti pirmieji migrantai.<br>T.Bauro nuotr.
Į stovyklą Rūdninkų poligone atvežti pirmieji migrantai.<br>T.Bauro nuotr.
Rūdninkai pabėgėliai poligonas<br>T.Bauro nuotr.
Rūdninkai pabėgėliai poligonas<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Aug 3, 2021, 6:37 PM

Nėra galimybės atsitraukti

Politologas Š.Liekis „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo, kad Lietuva jau susisiaurino savo atsako galimybių arsenalą – liko tik jėgos komponentas, kadangi diplomatinių galimybių nebeliko.

„Mažų mažiausiai Lietuvos pusei jau lyg ir nebepatogu grįžti į ankstesnę situaciją, kuri bus interpretuojama kaip silpnumo ženklas. Lieka galios komponentė, su kuria ši Vyriausybė nesugeba susitvarkyti“, – kalbėjo politologas.

Š.Liekio teigimu, jėgos priemonėmis nepamintume Europos Sąjungos (ES) vertybių, kadangi ES turi daugiau, ne tik pagarbos žmogaus teisėms, principą. Š.Liekis retoriškai klausė – kam Lietuvai Vidaus reikalų ministerija (VRM), visos turimos priemonės, jeigu šalis nesugeba užtikrinti savo suverenumo, kontroliuoti savo sienos.

„Kas nori, gali užeiti. Klausimas, kam visos tos priemonės, kam Vidaus reikalų ministerija? Gal iškabinkime skelbimus, kad prašome, visi pabėgėliai, susirinkite prie Seimo viešbučio ar dar kur nors, nes ten jumis pasirūpinsime. Vis dėlto, jei yra tarnyba, ji turi veikti“, – kalbėjo politologas.

„Turi būti koordinuojami veiksmai, kad ši situacija toliau nesitęstų. Atrodo, kad Vyriausybė neužtikrina valstybės suverenumo“, – pridūrė jis.

Tuo metu vertindamas ES paramą Lietuvai Š.Liekis teigė, kad ES ir nėra suinteresuota šiuo metu priiminėti skubių žingsnių. Jo teigimu, ši krizė gali baigtis taip, kad visi migrantai, kurie ateis į Lietuvą, čia ir pasiliks.

„Visi supranta, kad kils klausimas, kurioje vietoje tie pabėgėliai nori atsidurti. Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad ta problema bus išspręsta taip, kaip Lietuva norėtų. Lietuva tikisi, kad jų galutinis maršrutas bus Vokietija ar Švedija. Bet gali būti, kad jie pasiliks čia.

Tada kokia mūsų integracinė politika? Kaip mes spręsime vaikų mokymą, apgyvendinimą, maitinimą? Kaip mokysime lietuvių kalbą? Iki šiol nesugebėta sistemiškai spręsti į Lietuvą atsikėlusių žmonių lietuvių kalbos mokymo“, – iššūkius įvardijo Š.Liekis.

„Socialiniam sektoriui iškils milžinška našta, ir apie tai niekas nėra linkęs galvoti“, – pridūrė jis.

Skeptiškai Š.Liekis vertina ir kitą ES teikiamą pagalbą Lietuvai. „Atvažiavo 60 „Frontex“ pareigūnų. Tai čia yra du šaulių būriai“, – pastebėjo jis.

Vertina grėsmes

Praėjusią savaitę netrūko gyventojų protestų dėl migrantų apgyvendinimo jų gyvenvietėse. Vertindamas gyventojų baimes ir realias grėsmes Š.Liekis teigė, kad pirmiausia pavojus keliamas pačiai valstybei.

„Žmonių, kurie bėga nuo nelaimių savo šalyje, kur vidutinė gyvenimo trukmė dėl karo veiksmų, ligų yra labai žema, siekia 40 metų, jų negali kaltinti – kaltinti gali tai, kas sudaro sąlygas jų nekontroliuojamam judėjimui. (...) Turime tuos žmones užjausti, jiems padėti, juos mylėti ir netgi gerbti. Bet iš principo nekontroliuojamas migracijos srautas kelia pavojų pačiai valstybei“, – kalbėjo Š.Liekis.

Politologas kalbėjo, kad žiemą Lietuvoje, sovietinėse palapinėse, apgyvendintiems migrantams bus šalta, o kaip tos problemos bus sprendžiamos – niekas nežino.

„Visi tie klausimai savivaldai kelia baimę – žmonės turi bijoti dėl tų procesų organizacinių pasekmių. Ir pabėgimų skaičius, ir riaušių galimybės yra. Kaip ir visose nekontroliuojamose situacijose yra daug galimų pasekmių.

Kas gali garantuoti, kad tokiai kiaurai sienai esant spec. pajėgų žmonės nepradės eiti „Zapad“ manevrų metu? Civiliai apsirengę susirinks vieną dieną Vilniaus centre su ginklais? Nes jie visi kiaurai praeina. Tuos žmones, šnekėdamiesi tarpusavyje, natūraliai kelia“, – sakė politologas.

Š.Liekis prognozuoja, kad šios krizės artimiausius kelis mėnesius esamomis priemonėmis suvaldyti nepavyks.

Svarsto galimybę migrantus perkelti

Pirmadienį premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad Lietuva svarsto prašyti pagalbos apgyvendinant migrantus, neteisėtai kirtusius Baltarusijos ir Lietuvos sieną, kitose Europos Sąjungos šalyse. Su tokiu prašymu į Bendrijos valstybes ketinama kreiptis, jeigu situacija dėl migrantų taptų sunkiai valdoma.

„Svarstoma, bet kol kas negaliu pasakyti, kada valstybė kreipsis su šiuo prašymu. Bet jeigu situacija taps sunkiai valdoma, žinoma, kad prašysime“, – sakė Vyriausybės vadovė.

Tokios galimybės neatmetė ir Vilniuje viešinti eurokomisarė Ylva Johansson, atsakinga už vidaus reikalus.

„Kalbant apie migrantų perkėlimą iš Lietuvos, mums trūksta sistemos teikiant tokią paramą, tačiau matome, kad valstybės narės veikia greitai ir ambicingai reaguojant bei teikiant paramą ir solidarumą Lietuvai – tiek kalbant apie įrangą, personalą, ir visuomet turime galimybę prašyti savanoriško migrantų pasidalinimo ir Europos Komisija gali tai daryti, jeigu to prašys Lietuva“, – sakė Y. Johansson.

„Aš siūlau įvesti ir privalomą solidarumo mechanizmą, kad užtikrintume, jog kai šalis narė patiria spaudimą, ji galėtų sulaukti pagalbos iš kitų narių ir ta parama nebūtų savanoriška“, – teigė eurokomisarė.

Šiemet sieną iš Baltarusijos į Lietuvą perėjo beveik 4 tūkst. neteisėtų migrantų. Šis skaičius yra daugiau kaip 40 kartų didesnis nei buvo per visus 2020 metus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.