Vadina ilgalaike investicija
Ketvirtadienį premjerė Ingrida Šimonytė susitiko su Seimo opozicijos lyderiu Sauliumi Skverneliu ir parlamentinių frakcijų vadovais, su kuriais aptarė valstybės sienos apsaugos priemones ir fizinės tvoros statybas.
I.Šimonytė teigė, kad susitikimas buvo produktyvus, o derybos dėl sienos statybos vyksta sklandžiai.
„Tikslas nebuvo kažkokiu būdu išvengti opozicijos kritikos ar gauti pritarimą, bet aptarti klausimus ir į juos nuoširdžiai atsakyti“, – sakė I.Šimonytė.
Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis aiškino, kad dauguma dalyvaujančių politikoje supranta, jog sienos apsauga nėra pozicijos ir opozicijos problemos – tai yra šalies nacionalinio saugumo klausimas, tad kalbėjimasis yra labai svarbus.
Pasak jo, pincipinis sutarimas dėl fizinio barjero iš opozicijos tikrai bus.
„Tai bus ilgalaikė, tvari investicija. Mano manymu, pokyčių Baltarusijoje tikėtis artimiausiu metu sunku būtų, tai bus tikrai ne mėnesio ir ne vienų metų investicija“, – sakė S.Skvernelis.
Premjerė patvirtino, kad už sienos statybą bus atsakinga energetikos sektoriaus įmonė.
„Kuri konkrečiai bendrovė bus pasirinkta, tą dar pasakysime vėliau, bet tai bus energetikos sektoriaus įmonė, kuri praktiškiausiai galėtų būti, dar turime aptarti, bet su grupe yra šitas sprendimas sutartas, kad ieškosime praktiškiausio sprendimo „Epso-G“ grupėje“, –kalbėjo I.Šimonytė.
Projektas, I.Šimonytės teigimu, turėtų būti atliktas maksimaliai greitai.
„Priklauso nuo procedūrų, geros vadybos ir kartais tų dalykų, kurie nėra Vyriausybės kontroliuojami, pavyzdžiui, galimybių sutelkti tam tikras žaliavas. <...>“, – sakė premjerė.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas teigė, kad fizinio barjero koncepcija derinta žiūrint į tarptautinius pavyzdžius.
„Toks fizinis barjeras būtų iš dviejų pagrindinių elementų: pirmoji apsaugos linija yra koncertina, kuri būtų montuojama ant sienos linijos. Šalia jos būtų diegiama ir apsauginė tvora – tai būtų 4 metrų aukščio metalinė tvora su y formos viršūnėmis.
Ir toliau būtų diegiami kiti infrastruktūros elementai, kai kurie iš jų egzistuoja ir dabar. Tai stebėjimo kameros, kontrolės pėdsakų juosta, patrulinis kelias, ir kiti.
Buvo pasirinktas variantas, kad nebus diegiamas pamatas, bus betonuojami stulpeliai, ir taip pat dalis šios tvoros būtų įkasinėjama į žemę. Koncertinos buvimas pirmiausia apsunkintų priėjimą prie apsauginės tvoros“, – kalbėjo R.Liubajevas.
Pasak VSAT vado, tokio projekto biudžetas galėtų siekti 152 milijonus eurų. 508 km sienos ruožo dengimas šiomis sistemomis užtruktų apie dvejus metus.
Šiam projektui rengiamas specialus įstatymo projektas. Jį Seimas turėtų svarstyti kitą savaitę per neeilinę sesiją.
Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas kalbėjo, kad Lietuva žmogaus teisių aspektu jau nebėra pajėgi užtikrinti tarptautinių įsipareigojimų, nes tai nėra paprasta pabėgėlių krizė.
„Sprendimas apgręžti migrantus, man atrodo, veda į kokybiškai naują situaciją. Lukašenka rizikuoja paspringti tais srautais, kuriuos pats inicijavo. O jei dar bando inicijuoti naujus ir Lietuva tęs šitą situaciją su imigrantų apgręžimu, įsivaizduokime, kas nutinka Baltarusijoje – visiškai neplanuota situacija.
Kita vertus, tikrai nerimą kelia tų žmonių lemtis – jie planavo ir buvo stumiami pereiti į Europos Sąjungą, liko Baltarusijoje, kuri nežinome, ar bus geranoriška jų atžvilgiu. <...> Mūsų diplomatijos uždavinys yra parodyti, kad tai yra pabėgėlių srautai, kurie neatitinka galiojančių pabėgėlių konvencijų.
Todėl Lietuva negali ir nėra pajėgi laikytis tų konvencijų reikalavimų žmogaus teisių požiūriu, nes tai yra stumiamas, prievartinis arba hibridinės agresijos instrumentu pavertas srautas. Tą turi suprasti ir Lietuvos politikai, ir žmogaus teisių gynimo organizacijos, ir pasaulio bendruomenės“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Kad fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija yra būtinas, pirmadienį sakė ir ten apsilankiusi Europos Komisijos narė Ylva Johansson.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, fizinio barjero pasienyje su Baltarusija, įskaitant ir stebėjimo bei kitas sistemas, įrengimui iš viso gali reikėti apie pusę milijardo eurų.
Y.Johanssson teigė kol kas negalinti atsakyti, ar tvoros įrengimas galėtų būti finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų.
Šiemet sieną iš Baltarusijos į Lietuvą perėjo daugiau kaip 4 tūkst. neteisėtų migrantų. Šis skaičius yra daugiau kaip keliasdešimt kartų didesnis nei buvo per visus 2020 metus.
Lietuva dėl išaugusios neteisėtos migracijos yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.
