Nors nemanoma, kad konfliktas su kaimynine valstybe gali peraugti į karinius veiksmus, specialistai įspėja, kad Baltarusijos žvalgyba Lietuvos atžvilgiu – itin budri, o režimo pareigūnai apie ją gali žinoti kur kas daugiau, nei atrodo.
Baltarusijos reakciją nuspėti nebuvo sunku
Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Gediminas Grina „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ aiškino, kad per pastaruosius ketverius ar penkerius metus VSD ataskaitose Baltarusijos klausimas buvo atspindėtas plačiai, o įslaptintas pažymas, jo teigimu, nuolat gauna tiek vykdomoji valdžia, tiek Seimas.
„Buvo pakankamai laiko įvertinti šias grėsmes ir imtis išankstinių priemonių, kad, jei kas nors atsitiktų, būtumėme pasiruošę. Ruošis reikia ne karo metu“, – sakė G.Grina.
Nacionalinių saugumo klausimų ekspertas Ignas Stankovičius pridūrė, kad Baltarusijos ketinimus nuspėti buvo tiesiog būtina.
„Kad Lukašenka imsis visų priemonių, mano galva, buvo akivaizdu, juolab, kad Lukašenka kelis kartus minėjo: „mes dėl jūsų stengiamės, mes jus apsaugome nuo migrantų, o jūs pagalius į ratus kaišiojate“, – kalbėjo I.Stankovičius.
Jo teigimu, Lietuvos valdžios žingsniai vėluoja, tačiau gerai tai, kad iš situacijos ji mokosi labai greitai.
„Tvora, techninės priemonės reikalingos, bet iš esmės ne jos viską sprendžia. Jau šiandien išgirdau, kad Vyriausybė jau mato, jog reikia žiūrėti, iš kur tas šaltinėlis teka, kad reikia dirbti su šalimis, iš kurių tie migrantai kyla. Tai čia yra esminis dalykas“, – kalbėjo nacionalinių saugumo klausimų ekspertas.
Pasak G.Grinos, Baltarusijos žvalgybos pareigūnai apie Lietuvą žino daugiau, nei patys lietuviai.
„Nepamirškime, kad Baltarusija ir Rusija yra sąjunginės valstybės – aš Baltarusiją apskritai mėgstu vadinti gubernija, nes Lukašenka yra tiesiog tos teritorijos administratorius su kažkiek turimų laisvių. <...> Jie žino plačiai apie mus tiek, kiek jiems reikia.
Jie visada laukia, kol mes padarysime silpną žingsnį, ir nepraeis daug laiko, kai jie juo pasinaudos. Ši krizė parodė, kad jie gerai seka mūsų teisinius pagrindus, mūsų įsipareigojimus, ir tai jiems pilnai atvėrė rankas naudoti šitą įrankį, nes Lietuva turi absoliučiai visus įsipareigojimus dėl kertančiųjų sieną“, – aiškino buvęs VSD vadovas.
Kitas buvęs VSD vadas Mečys Laurinkus pridūrė, kad Lietuvoje veiksmų imamasi tik tada, kai kažkas „sugriaudėja iš dangaus“.
„Tvoros klausimas yra ne naujas, seniai keltas, bet niekas tada nereagavo. 2015 metais tai buvo labai aktualu, bet mes į tai žiūrėjome kaip stebėtojai ir savo erdvėje buvo aiškinama, kad pro čia niekas neis. Tokiu įsitikinimu buvo vadovaujamasi iki šiol“, – kalbėjo M.Laurinkus.
Nacionalinių saugumo klausimų ekspertas I.Stankovičius savo ruožtu sakė nemanatis, kad A.Lukašenka ir Rusija siekia išprovokuoti karą.
„Tam, kad pradėtum karą, reikia turėti, vaizdžiai kalbant, pakankamai košės“,- svarstė jis.
Pasak I.Stankovičiaus, Rusija veltis į ilgalaikį karinį konfliktą neturi pajėgų, tačiau neramumų pasienyje tikrai gali būti ir daugiau.
Teorizmo grėsmių neįžvelgia
Nors šią savaitę pasirodė grasinančių laiškų apie neva padėtus sprogmenis keliose sostinės vietose, G.Grina teigė nemanantis, kad terorizmo grėsmė šalyje yra padidėjusi.
„Bet klausimas yra toks – kodėl kyla terorizmas? Jis pirmiausiai kyla dėl skirtingo požiūrio į gyvenimą, kiekvienas žmogus nori primesti kitam žmogui kitą gyvenimo būdą. Vieni žmonės tą daro kultūringiau, o kiti – iš jėgos pozicijų.
Tai šioje dirvoje atsiranda tie teroristiniai apsireiškimai, ir akivazidu, kad tas krikščioniškas ir musulmoniškas pasaulis neturi didelių sąlyčio taškų, manau, kad ši trintis labiausiai ir kelia terorizmo grėsmę pasaulyje“, – svarstė buvęs VSD vadovas.
M.Laurinkus savo ruožtu pridūrė, jog tam tikrų tikslų Baltarusija jau pasiekė.
„Manau, kad Lukašenka ir jo režimas planavo, kad ilgai ta operacija nesitęs. <...> Jau dabar matome, kad sumažėjo skrydžių, gal bus kitos priemonės, bet tai irgi tam tikras rezultatas.
Bet yra kitas dalykas – jie jau lyg ir galėtų laikyti, kad iš dalies kažką pasiekė. Lietuva leidžia milžiniškas sumas, tarpusavyje priešinasi, nervinasi, tai, galima sakyti, kad iš dalies tikslas pasiektas“, – kalbėjo M.Laurinkus.
Pataria valdžioms atsisakyti egoizmo
Komunikacijos konsultantas Linas Kontrimas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo, kad Lietuvos politikai į krizines situacijas reaguoti vėluoja ištisus mėnesius.
„O pažiūrėjus geopolitiškai, mes esame pavėlavę net metų metais. Viena iš didžiausių vėlavimo pasekmių yra tai, kad Lietuva nebeturi savo identitetą ryškinančios užsienio politikos.
Čia gali būti per didelės euforijos pasekmė, kai Lietuva tapo ES ir NATO narėmis, ir pamanėme, kad tai jau yra tas skėtis. Dėl to mes privalome skubiai virsti „iš progimnazijos į universitetą“, – aiškino komunikacijos ekspertas.
L.Kontrimas pridūrė, kad užsienio politikos srityje šiuo metu vyrauja tik „durų trankymas“. Pasak jo, vienintelis dalykas, kurio neįmanoma ištrinti, yra tas, jog Baltarusija ir Lietuva turi didelę bendrą istoriją.
„Praktikoje politikai negali užverti durų nei vienam pokalbiui, kad ir koks nepatogus būtų politinis oponentas, šiuo atveju, mūsų kaimynai.
Baltarusijos visuomenėje yra labai daug žmonių, kurie įsiklauso į Lietuvos balsą tam tikromis temomis. Dabar Lietuva yra praktiškai eliminuota iš galimybės kalbėtis su baltarusiais. Aš tai matyčiau kaip galimybę eiti ir pasakoti savo pasakojimą. Yra langų, yra ir kitų įėjimų į tą šalį – mes negalime trenkti durimis ir sakyti, kad su kaimynais niekaip nebendraujame“, – dėstė L.Kontrimas.
Specialistas pastebėjo, kad tvirti ir ilgalaikiai politiniai sprendimai nepriimami dėl paprastos priežasties – politikai dažnai galvoja tik apie savo kadenciją, tačiau nežiūri į ateitį.
„Politikai, kurie ateina į valdžią, jų tikslas yra užimti tam tikras pozicijas, bet negalvoti į priekį strategiškai daug metų. <...> Mūsų politikoje yra atsitikęs labai liūdnas dalykas – neišnyksta paradigma mąstyti tik apie kadenciją.
Jeigu politikoje neatsiras stiprūs vardikliai kaip Lietuva, jos piliečiai ir žmonių gerovė, tai mes turėsime vis labiau prastėjančią politiką“, – aiškino L.Kontrimas.
Jo teigimu, politikai kuo greičiau privalo atsisakyti politinio egoizmo.
„Užtenka mąstyti devyniolikto amžiaus sąvokomis. <...> Yra arba pažanga per tavo kadenciją, arba regresas. Arba tu padarai šią visuomenę laimingesnę ir turtingesnę, arba tu ją apvogi ir išeini patenkintas tik pats“, – komentavo ekspertas.
Rytų studijų centro vadovas Linas Kojala savo ruožtu pakomentavo ir pasirodžiusią žinią apie prie pasienio aidinčius baltarusių pareigūnų šūvius.
Jo teigimu, tai yra dar vienas įrodymas, ką daro Baltarusijos režimas ir kokiais būdais pasmerkia daugybę žmonių.
„Šita situacija viena vertus yra nauja, bet, kita vertus, nestebinanti, nes toks Lukašenkos režimo veikimas turbūt yra atitinkantis platesnius šio režimo principus.
Jo tikslas yra identiškas – pasėti kiek įmanoma didesnį chaosą Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje, parodyti, kad jis turi įrankių padaryti šią situaciją nestabilia, sukelti nerimą, susidūrimų riziką, ir pademonstruoti, kad, jeigu bus ir toliau plečiamos sankcijos ar kritikuojamas režimas, jis galės taikyti tas priemones, kurios turės didelį negatyvų efektą“, – aiškino L.Kojala.
Pasak jo, A.Lukašenka yra veikėjas, kuris per daugelį valdymo metų yra įrodęs, kad vadovaujasi visiškai kitokiais principais, nei Vakarų demokratinės valstybės.
„Jo veiksmai negali būti suprasti racionaliai, nes tai, kas yra dabar daroma pasienyje, ne tik kad neatitinka tarptautinės teisės principų, bet prieštarauja bet kokiai moralei ar apskritai žmogiškumui. Bet, deja, tai yra tai, ko galima tikėtis, ir tai yra ne vienintelis būdas, kurį Lukašenka gali panaudoti“, – laidoje „Nauja diena“ kalbėjo politologas.
Bet tai, pasak jo, kartu parodo ir režimo silpnumą – L.Kojalos teigimu, jeigu Baltarusijos režimas geba tik hibridiniais metodais grasinti kitoms valstybėms, tai yra įrodymas, kad kitų svertų jis tiesiog neturi.
