Komentuodama šalyje vykstančius protestus Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė teigė pastebinti tendenciją, kada dėl didėjančio nepasitikėjimo valdžia, žiniasklaida, mokslininkais bei tyrėjais visuomenė skyla į dvi viena kitą demonizuojančias dalis, įsivyrauja sąmokslo teorijos.
Gąsdinanti tendencija
A.Ramonaitės teigimu, nors pastaruoju metu vykstančių protestų temos atrodo skirtingos – nuo šeimos vertybių iki migrantų ar skiepų, jas vienijantis vardiklis yra nepasitikėjimas valdžia bei žiniasklaida. Profesorė pastebi, kad žmonės nebenori kalbėtis ir su tyrimus atliekančiais mokslininkais.
„Ne dėl to, kad neturėtų ką pasakyti – jie norėtų išreikšti savo turimas nuoskaudas, tačiau sako, kad „nekalbėsiu, nes iš anksto žinau, ką jūs parašysite“. Vyrauja toks nusiteikimas.
Į vieną pusę statoma valdžia, pagrindinė žiniasklaida ir vadinamieji ekspertai, kas jie bebūtų – žmonės nebesitapatina su jais, jaučia atotrūkį, susvetimėjimą.
Vienintele priemone išreikšti savo poziciją laiko tiesioginius protestus – ėjimą į gatvę, tiesioginį išsakymą, ką galvoja, o ne per žiniasklaidą. Anksčiau šios tendencijos Lietuvoje nebuvo taip ryškiai išreikštos“, – pastebėjo A.Ramonaitė.
Profesorės teigimu, tiek valdžios reakcija į vykstančius protestus, tiek jų pateikimas žiniasklaidoje išprovokuoja dar didesnius protestus.
„Ši tendencija man yra gąsdinanti. Ji mūsų visuomenę gali paversti panašia į Amerikos visuomenę, kur matomos dvi jos dalys, kurios tarpusavyje visiškai negali susikalbėti, demonizuoja viena kitą.
Tie žmonės, kurie savęs neberanda tradicinėje žiniasklaidoje, ieško kitų informacijos šaltinių. Socialiniai tinklai paskatina visokias sąmokslo teorijas – nebelieka jokio ginklo, kaip su jomis kovoti. Atsiranda visiškai atskiros bendruomenės.
Tai kelia nerimą, nes anksčiau to Lietuvoje dar nematėme – labiau matydavome Vakarų šalyse, o dabar pradedame matyti ir Lietuvoje“, – pastebėjo profesorė.
Siūlo neklijuoti etikečių
Pastebėjus, kad šiuose mitinguose vis pasirodo vadinamieji „etatiniai protestuotojai“, dalyvaujantys visuose protestuotse, A.Ramonaitė kalbėjo, kad tokie protestuotojai – tiesiog nepatenkinti, ir tada bet kuri tema ar galimybė išreikšti tą nepasitenkinimą jiems yra palanki.
„Neatmetu ir tokios tikimybės, kad yra sąmoningai siekiančių kiršijimo, destabilizacijos – tokių dalykų irgi gali būti. Tačiau reikia suprasti, kad didžioji dalis žmonių iš tikrųjų ateina su kitomis intencijomis.
Jiems galbūt ne visada patinka organizatoriai ar tie veiksmai, kurie yra scenoje, bet jie tarsi nemato kito būdo, vis tiek eina, nepaisant to, kad ne viskas jiems čia patinka.
Kai žiūri į protestą, jis atrodo radikalus, grubus, šūkiai atrodo labai gąsdinantys. Tačiau nebūtinai tai reiškia, kad visi dalyvaujantys žmonės pritaria tems šūkiams. Galbūt jie ateina parodyti savo nerimą, bet nėra tiesiogiai pritraukti organizatorių. Reikia būti atsargiems ir „neužmesti“ etikečių“, – svarstė profesorė.
Nebegali ignoruoti
Vis dėlto, A.Ramonaitė įsitikinusi, kad valdžia negali ignoruoti vis vykstančių protestų.
„Kuo labiau ignoruoja, tuo situacija labiau prastėja, ir pati valdžia turi prisiimti atsakomybę už tą prastėjančią situaciją. Reikia stengtis labiau pažinti tą visuomenę, empatiškai suprasti, kas kelia tą nerimą, kas skaudina. Tada rasti teisingus, tinkamus žodžius, kurie leistų pagaliau susikalbėti besiskiriančioms, į skirtingas dalis byrančioms pusėms“, – pažymėjo profesorė.
Tuo metu vertindama, ar dabar stebima protestų banga taps tendencija, A.Ramonaitė teigė mananti, kad greitu laiku šie protestai nesibaigs.
„Akivaizdu, kad dabar įsisiūbavimas yra pakankamai didelis. Spėju, kad tų neramumų dar gali būti pakankamai daug. Iš dalies tai galima sieti ir su šia konkrečia Vyriausybe – ji pati turbūt supranta, kad atstovauja labiau miestietišką dalį, tam tikro tipo žmones. O kita žmonių dalis tarsi jaučiasi neatstovaujama.
Ir, aišku, bendra visa situacija – nuovargis, komplikuota situacija. Įtariu, kad greitu laiku šie protestai tikrai nenurims. Nežinau, ar tai taps naująja tendencija, bet turbūt galima tikėtis jų ir daugiau, jeigu nebus rasti susikalbėjimo galimybių“, – kalbėjo profesorė.
Nukentėjo apie 18 pareigūnų
Per riaušes prie Seimo antradienio vakarą buvo sužeista 18 pareigūnų – 12 policininkų ir šeši Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.
„Policija ėmėsi veiksmų ir išsklaidė minią, sulaikė 26 asmenis, kurie buvo pristatyti į vyriausiąjį policijos komisariatą“, – LRT radijui trečiadienį sakė Vilniaus apskrities policijos komisariato viršininkas Saulius Gagas.
Jie sulaikyti atliekant ikiteisminį tyrimą dėl riaušių. Policijos duomenimis, asmenys tyčia pažeidė viešąją tvarką, žalojo pareigūnus.
„Jie visi naudojo neteisėtus veiksmus, gadino policijos transporto priemones, kėlė pareigūnams fizinį skausmą, taip pat greitosios pagalbos medikams automobilis buvo apmėtytas akmenimis“, – kalbėjo komisariato viršininkas.
„Turiu pasakyti, kad nukentėjo šiam momentui apie 18 policijos pareigūnų, VST pareigūnai“, – pridūrė jis.
Tačiau, pasak S. Gago, šie skaičiai gali būti didesni, nes kai kurie pareigūnai į medikus kreipėsi paryčiais, baigę tarnybą.
Riaušių policija apie 2 val. nakties baigė išsklaidyti nuo Seimo nesitraukusius protesto akcijos dalyvius. Jie išvaikyti pareigūnams su skydais pamažu judant į priekį ir naudojant ašarines dujas.
Riaušėmis pasibaigęs mitingas
Apie 5 tūkstančiai žmonių antradienį buvo susirinkę prie Seimo Vilniuje išreikšti nepritarimą Vyriausybės planuojamiems ribojimams, skirtiems imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.
Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio Seimo kiemo. Pareigūnams ėmus juos atitraukti nuo pastato, kilo riaušės – į pareigūnus mėtyti buteliai, signalinės raketos, prieš protestuotojus panaudotos ašarinės dujos.
S. Gagas patvirtino, jog buvo panaudoti keli pirotechnikos užtaisai ir pabrėžė, kad juos paleido ne pareigūnai.
„Turiu patikinti, kad policija granatų nei garsinių, nei jokių kitų nenaudojo. Tai buvo iš protestuotojų, riaušininkų pusės panaudoti sprogmenys, pirotechnikos gaminiai“, – sakė jis.
Jo duomenimis, įvyko du sprogimai, vėliau pareigūnai įvykio vietoje rado nesprogusių petardų.
Viešąją tvarką palaikė apie 70 policijos pareigūnų.
Apie 21 val. 30 min. į Vilniaus ligoninę buvo pristatyta prie Seimo dirbusi pareigūnė, ji vėliau buvo išleista gydytis ambulatoriškai.
34 metų vyrui buvo surašytas protokolas už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą – jis konfliktavo su mitinguojančiaisiais, vizualiai atrodė neblaivus.
Taip pat vienas 23 metų jaunuolis buvo sulaikytas įtarus disponavimu narkotikais, jis uždarytas į areštinę.
