Negeri ženklai lydėjo šią tvorą nuo pat pirmųjų žingsnių jos link. Štai Seimo opozicija, vedama valstiečių, iš pradžių ja abejojo ir jai prieštaravo, po to lyg ir pritarė, o praėjusią savaitę vis dėlto paskelbė, kad vėl nepalaiko. Antradienį dėl viso įstatymo projekto galų gale kone visi Seimo nariai drausmingai balsavo „už“.
Bet buvusio premjero S.Skvernelio ir kitų buvusių valstietiškosios Vyriausybės viršūnių skepticizmas turi kartų pagrindą. Jie abejojo šiuo tvoros projektu dėl to, kad specialiai jam taikomos supaprastintos viešųjų pirkimų procedūros gali slėpti neskaidrumo baubą.
Lygiai tokį pat, kokį slėpė viešieji greitųjų koronaviruso testų pirkimai pačioje pandemijos pradžioje, kuriuos skubiai turėjo atlikti kaip tik tuometė valstiečių Vyriausybė.
Ne vienas tuometis pirkimas išaugo net į didžiulį politinį skandalą ir konfliktą tarp Vyriausybės ir Prezidentūros. Pirmoji net kaltino antrąją specialiai užsakius teisėsaugos tyrimus, į kuriuos buvo įpainiota ir artimiausia premjero aplinka – esą dėl rinkimų ir politikos.
Tų skandalų šleifas tęsėsi ir šiemet teisėsaugai iš privačių bendrovių nusprendus išieškoti milijonines sumas, kurios esą buvo permokėtos būtent dėl neskaidrių pirkimo sąlygų.
Taigi istorija su tvora nuo nelegalių migrantų bent kol kas kartojasi – pirminės įvardytos keliasdešimties milijonų sumos išaugo iki pusantro šimto, politikai jau dabar muistosi stengdamiesi apsidrausti, abejones reiškia net Viešųjų pirkimų tarnybos vadovybė. O valdžia kalba tą patį, ką ir anuomet – negalime eiti įprastu keliu, nes sugaišime per daug laiko.
Gal vis dėlto reikėjo prieš dešimtmetį paklausyti tuomečio Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo J.Miliaus ir pastatyti Baltarusijos pasienyje bent jau tvorą nuo šernų nešioto afrikinio kiaulių maro? Būtų bent šis tas ir šiandien mažiau skaudėtų galvą.
