Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė ketvirtadienį pareiškė, kad prie Seimo vykusios riaušės yra netoleruotinos, tačiau atskyrė jas nuo tą pačią dieną vykusio mitingo.
„Tai du dalykai, kurie yra iš principo skirtingi. Protesto akcijoje dalyvavo, įvairiais skaičiavimais, virš 4 tūkst. žmonių, jie protestavo taikiai, išsakė savo įsitikinimus ir pasibaigus tam laikui išsiskirstė ir išėjo“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė G.Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais.
Portalo lrytas.lt kalbinti specialistai pasigenda aiškios šalies vadovo žinutės protesto ir kilusių riaušių klausimu, ir teigia, kad tokia retorika jam politinių taškų nepridės.
Bandymas išlaviruoti
Komunikacijos ekspertas Arūnas Armalis Prezidentūros išreikštą poziciją vertina kaip mėginimą išlaviruoti taip, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika, tačiau tai, anot jo, įmanoma tik tautosakoje.
A.Armalio teigimu, prezidento patarėjos iškomunikuota Prezidentūros žinutė parodė, kad G.Nausėda supranta, jog būtinas griežtas vertinimas, kadangi tai yra jau antras kartas, kada ši grupė žmonių ignoruoja įstatymus.
Komunikacijos ekspertas primena kitą prie Seimo vykusį protestą, kada, negavus leidimo mitinguoti, rinkosi grupelės po keliasdešimt žmonių.
„Šiuo atveju prezidentas suprato, kad jau turi pareikšti savo nuomonę, tačiau vis dar per petį žvelgia į savo reitingus, kuriuos pakėlė būtent kreipimasis į šiuos žmones Vingio parke.
Prezidentas laviruoja, tarsi viena ranka pagrūmoja, kad akmenų mėtymas yra ne demokratija, bet tuoj pat iš karto paglosto, sakydamas, kad mitingo organizatoriai tarsi „ne prie ko“, nes yra dvi dalys – iki ir po 17 val.
Šiuo atveju man panašu į organizatorių munduro skalbimą, į mėginimą tiesti gelbėjimosi ratą pakankamai save diskreditavusiam Lietuvos šeimų sąjūdžiui – naujai augančiai politinei jėgai.
Nes jeigu esi renginio organizatorius, tai neužtenka 17 val. nuo scenos pasakyti, kad „Aš baigiau savo darbą“ ir išeiti namo, nesukant galvos, kas vyks su ta tūkstantine minia, kurią sukvietei ir nuo ryto skatinai, naudodamas tikrai ne dialogo simbolius. Nes kartuvės ir Dovydo žvaigždė yra ne dialogo, o labai aiškūs smurto simboliai“, – įvertino viešųjų ryšių specialistas.
„Pabėgti 17 val. ir po to sakyti, kad tai, kas vyko, buvo provokatoriai, yra ne tik negarbinga, bet ir organizatorių baimės išraiška“, – pridūrė jis.
„Revoliucija ryja savo vaikus“?
Vis dėlto, A.Armalis abejoja, ar šis prezidento laviravimas jam gali atnešti populiarumo taškų. Anot jo, G.Nausėda savo reitingus užsiaugino ant pačios nepastoviausios auditorijos balsų, kuri 2004 metų rinkimuose į pergalę atvedė Darbo partiją, 2016 metais – valstiečius.
A.Armalis svarsto, kad prezidentas galėtų nepastovius auditorijos balsus pradėti keisti į kur kas pastovesnius.
„Jo reitingai pasikeitė nuo visiško dugno šių metų pradžioje – balandį ar kovą buvo virš 50 proc., iki dabartinių aukštumų, vos per kelis mėnesius. Kalbame apie kelis mėnesius, tačiau iki rinkimų dar turime 36 mėnesius“, – pabrėžė jis.
Komunikacijos specialistas pastebi ir tai, kad antradienio mitinge ir dėl G.Nausėdos pareiškimų buvo skanduojama „Gėda“.
„Tai tas šabloniškasis „Revoliucija ryja savo vaikus“, tas grįžtamasis ryšys, kada žaidžiama galvojant tik apie asmeninius interesus, pamirštant valstybės interesus“, – kalbėjo A.Armalis.
Lygybės ženklo nedėtų
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė portalui lrytas.lt komentavo, kad prezidento G.Nausėdos paraginimas protestuoti taikiai yra sveikintinas, tačiau visiškai atskirti mitingą nuo riaušių nėra labai teisinga.
„Reikia pripažinti, kad prezidentas antradienį tikrai paragino žmones laikytis būtent taikios protesto formos, dėl to iš tų pačių protestuotojų sulaukė nemažai epitetų, kurių nepavadinsi nei mandagiais, nei gražiais.
Tikrai nemažai žmonių laikosi to bandymo atskirti, kad yra taiki dalis, ir yra visiškai kita dalis – riaušės. Žinoma, negalima sakyti, kad to persiliejimo nėra – kai mitingai prasideda kartuvėmis, kai ant scenos lipa problemų su įstatymų laikymusi turintys asmenys, tikėtis labai geros pabaigos tu negali.
Natūralu, kad visiškai atskirti tos taikios dalies nuo to, kas vyko vakare – neįmanoma. Jeigu nebūtų buvusios pirmos dalies su tokiu turiniu, koks jis buvo, nebūtų buvusios ir antros dalies“, – aiškino politologė.
Tačiau, jos teigimu, visų protesto dalyvių matyti kaip riaušininkų taip pat negalima – politologė pastebi, kad dalis atėjusiųjų galėjo iki galo nesuprasti, prie kokio reiškinio jie prisideda.
„Prisidėjimas prie finalinio rezultato yra visų skirtingas. Na, tikrai ryte dalyvavusieji negalėjo nesuprasti, kur jie dalyvauja, arba reikėjo į tai pasigilinti. Reikia siųsti žinią žmonėms, kad, kai kažkur eini, reikia pasidomėti, kur eini, kas jus kviečia, reikia kritiškai vertinti kalbas, kurias girdite, ir negalite vėliau nusiplauti atsakomybės, kad iš mitingo išėjote laiku.
Manau, kad ryšį matyti reikia, bet ryšys nėra lygybės ženklas“, – kalbėjo R.Urbonaitė.
Vis tik, pasak jos, šiuo metu G.Nausėdos ir jo komandos pozicija protestuotojų atžvilgių yra komplikuota, o prezidentūra neretai pasiunčia ir dviprasmiškas žinutes.
„Dabar mes nematome to išplėstinio komentaro ir norėtųsi patikslinančių klausimų, bet išvada labai paprasta – kai komentuojame tokius dalykus, komentavimas turi būti labai gerai apgalvotas, atsargus, pasvertas, kad būtų išvengta įvairių interpretacijų.
Prezidento vaidmuo apskritai yra komplikuotas, nes su ta pačia publika prezidentas savo laiku kiek paflirtavo, o dabar ta pati publika jau nuo jo nusigręžė, vos jam pabandžius turėti poziciją, kuri ne šimtu procentų sutapo su tų žmonių pozicija.
Čia ir prezidentas turėtų atkreipti dėmesį, jog kalbėtis yra gerai, bet klausimas – kaip tu kalbėsi ir kokias žinutes siųsi, ar tos žinutės nebus suprastos dviprasmiškai. Kalbėtis su minia yra labai sudėtinga, tuo labiau, kad prezidentas vis dažniau kalba per patarėjus, o jo gyvo komentaro nematome. Bet komentarui jau reikėtų pribręsti, nes vėliau gali būti per vėlu“, – pastebėjo R.Urbonaitė.
„Maršininkų“ palaikymas slopsta?
Politologė aiškino, kad visuomenei jautriais klausimais politikai turėtų kalbėti per diskusijas. Tai, kad anksčiau protestuotojai pajuto G.Nausėdos palankumą, dabar esą atsisuko prieš jį patį.
„Minia reaguoja tada, kai politiko kalbėjimas sutampa su jų požiūriu. Kartais to kritiško mąstymo dedamoji būna labai silpna, o kai yra minia, ji apskritai į argumentus nebesigilina. Tai prezidento tam tikras paflirtavimas, pradedant Šeimų maršu, o vėliau dar paplojant dėl to, kad žmonės yra aktyvūs, natūraliai prie to privedė.
Bet su šiais žmonėmis reikia dialogo, o ne paflirtavimo, ir čia turbūt yra problema. Natūralu, kad, kai tu pasiunti žinutę, kuri miniai yra nepriimtina, ji tau pasiunčia žinutę su necenzūrine leksika. Tai politikams yra pamoka, kad vienas dalykas yra flirtuoti su tam tikromis grupėmis, o kitas – su jomis vesti argumentuotą diskusiją“, – kalbėjo MRU politologė.
R.Urbonaitė pabrėžė, kad su visa minia kalbėtis yra labai sunku, ypač, jei joje dominuoja agresija ir logikos stoka, tačiau kur kas efektyviau prezidentui būtų kalbėtis su atskirais žmonėmis.
„Kai kalbi vienas su vienu, žmogaus pozicija kažkiek gali keistis. Nebėra to minios efekto, kai tu arba švilpi, arba ploji. Su minia kalbėtis yra sunku, o su atskirais žmonėmis kalbėtis reikia. Reikia galvoti, kaip prie tų žmonių prieiti ir kaip su jais kalbėtis, nes pasakyti, kad visi jie yra pagal vieną šabloną, tikrai negalima.
Mes matome nepasitikėjimą žiniasklaida, mokslu, tai čia tikrai yra ką apgalvoti, ką tirti. Bet jeigu skubėsime su išvadomis ir visus priskirsime tai grupei, kuriai vyksta epitetų varžytuvės, tai nebus teisinga ir išmintinga“, – portalui lrytas.lt sakė politologė.
Ji kalbėjo, kad nerimą keliančių signalų visuomenėje tikrai yra – mat dalis žmonių negeba kritiškai įvertinti, jog einant taikiai protestuoti galima ne tik atsidurti riaušėse, bet ir tapti manipuliacijų įrankiu.
Būsimas politikų vaidmuo
A.Armalis svarstė, kad G.Nausėda padarė meškos paslaugą padėdamas legitimizuoti agresyvią retoriką Vingio parke, nes vėliau retorika nuosekliai agresyvėjo.
„Šiandieninę Prezidentūros poziciją vertinu kaip antrą žingsnį dar labiau praveriant Pandoros skrynią neapykantos kalbai, smurto apraiškoms ir kitoms blogymėms, kurias gali iššaukti toks neatsakinga elgesys su aštriai nusiteikusiomis masėmis“, – apibedrino jis.
Komunikacijos ekspertas įsitikinęs, kad vietoje bandymo laviruoti šiuo atveju G.Nausėda turėtų kalbėtis su politinių partijų lyderiais ir tartis, kad šie nebesiūbuotų laivo tokiu sudėtingu šaliai periodu.
Anot jo, tai, ar būsimi mitingai išsivystys į panašius neramumus, matytus antradienį, priklausys nuo visų politikų ir to, ar jie prie degančio namo ateis su vandeniu, ar degiuoju mišiniu.
„Vieni ar kiti Vyriausybės komunikacijos sprendimai galėjo šiek tiek atvėsinti temperatūrą, tačiau visiškai nuimti įtampą, spaudimą, kurį sukūrė karantinas, nuovargis ir ateities neaprėžtumas, tikrai buvo neįmanoma“, – įsitikinęs jis.
