Politikas akcentuoja gerbiąs prezidentą, tačiau vertinąs šalies vadovo sprendimus, o ne patį asmenį. S. Skvernelis taip pat pabrėžia, kad šalies vadovo besąlygiškai mylėti vien dėl to, kad jo nuomonė šiuo metu kai kuriais klausimais skiriasi su konservatorių, negalima.
„Sunku sveiku protu paaiškinti tokius pareiškimus. Aš prezidentą gerbiu, tai yra išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentas. Teko man su juo dirbti, buvo, aišku, visko, bet manau, kad buvo daugiau gerų dalykų“, – „Žinių radijui“ teigė S. Skvernelis.
„Prezidentas nėra mergina ar moteris, kurią myli ar nemyli. Prezidentas yra valstybės vadovas ir tiems sprendimams, kuriems aš pritariu, aš pritariu, tie sprendimai, kurie manau, kad yra neteisingi, tai aš ir pasakau, kad aš jiems nepritariu“, – pridūrė jis.
Opozicijos lyderis akcentuoja, kad besąlygiškos meilės politikoje negali būti.
„Tu negali, kaip sako R. Karbauskis, mylėti prezidento vien dėl to, kad šiuo metu galbūt ar kažkuriomis pozicijomis jo nuomonė skiriasi su konservatoriais“, – sakė politikas.
S. Skvernelis pabrėžė, kad politikai turi ne besąlygiškai palaikyti kažkokį asmenį, šiuo atveju, prezidentą, o vertinti jo priimtus politinius sprendimus. Jis priminė ir konservatorių ginčą dėl atstovavimo Europos Vadovų Taryboje.
„Man visiškai nesvarbu, kas yra ministras pirmininkas ar prezidentas. Aš, kaip buvęs Vyriausybės vadovas, manau, kad ten turi atstovauti ministras pirmininkas, o ne tai, kad turi atstovauti (Ingrida – ELTA) Šimonytė arba G. Nausėda“, – pažymėjo jis.
Vis tik politikas teigė, kad, pasak jo, prezidentas pastaraisiais metais vykusių rinkimų į Seimą laikotarpiu prisidėjo, kad rinkimus laimėtų konservatoriai.
„Prezidento indėlis rinkimų metu ir prieš rinkimus, ypač su atskirais ministrais ir skandalingais visokiais tyrimais, neprisidėjo prie to, kad mes rinkimus laimėtume arba, atvirkščiai, prisidėjo prie to, kad dabar būtų konservatorių koalicija. Tai Ramūnas (Karbauskis – ELTA) puikiai žino, bet visada žmogus turi turėti tam tikrą savigarbą: tu negali iš karto pamiršti, kas čia buvo, ir atsukti kitą žandą“, – sakė opozicijos lyderis.
„Ne, aš kaip minėjau, besąlygiškų paramų negali būti. Jos turi būti vertinamos darbais, pagal tuos darbus aš vertinu, aš gerbiu Lietuvos Respublikos prezidentą“, – pridūrė jis.
S. Skvernelis pabrėžė, kad politikoje priešininkų apskritai neturėtų būti.
„Gali būti oponentai. Jeigu tau atsiranda politikoje priešas, tada tu pats įsiveli į tokį nekonstruktyvų, neperspektyvų karą, kuris iš tikrųjų sudegina daug sveikatos, daug jėgų, daug emocijų neigiamų sukelia. Ir nežinau, ar verta tokį priešą turėti“, – akcentavo politikas.
ELTA primena, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas R. Karbauskis įsitikinęs, jog opozicijos lyderį S. Skvernelį svarstyti pasitraukimą iš frakcijos galėtų paskatinti nebent skirtingas požiūris į prezidentą Gitaną Nausėdą. Politikas akcentuoja, kad LVŽS šalies vadovą laiko savo sąjungininku, tuo metu S. Skverneliui prezidentas, pasak R. Karbauskio, yra priešininkas.
„Mūsų partijos pozicija, kad prezidentas yra mūsų sąjungininkas daugelyje temų, nes jis lygiai taip pat kaip mes mato, ką išdarinėja valdžia šiuo metu. O Sauliui (Skverneliui – ELTA) prezidentas yra ne sąjungininkas, o priešininkas. Ir tai akivaizdžiai visuose pasisakymuose yra pasireiškę“, – Eltai sakė R. Karbauskis.
„Kalbėti naujo politinio bloko atsiradimą kol kas nėra jokio pagrindo“
S.Skvernelis teigia, kad kol kas kalbėti apie naują politinį bloką, kuris kurtųsi iš jo rato žmonių, kalbėti nėra jokio pagrindo. Vis tik politikas pripažįsta, kad dėl likimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijoje Seime jam dvejonių kyla.
„Tikrai šiandien kalbėti apie politinį bloką turbūt nėra jokio pagrindo. O dėl frakcijos ateities iš tiesų tų dvejonių (yra – ELTA)“ , – „Žinių radijui“ teigė S. Skvernelis.
Opozicijos lyderis akcentuoja, kad daugiausiai apmąstymų dėl „bekompromisės skirties atsiradimo“ sukėlė LVŽS pozicija dėl antradienio neramumų prie Seimo.
„Po tų pareiškimų, kurie buvo išsakyti, aš nekalbu apie savo kai kurių kolegų elgesį ir kalbas tame pačiame mitinge, bet ir po pareiškimų, kai kalbama apie perteklinį brutalų jėgos panaudojimą, prilyginami įvykiai kaip Rusijoje ir visų kitų dalykų, tu dar kartą susimąstai, na, kodėl tai įvyko, kas atsitiko (...), kad ta bekompromisė skirtis atsiranda“, – sakė jis.
S. Skvernelis atkreipia dėmesį, kad pastarosios Seimo kadencijos metu R. Karbauskis gebėjo surasti kompromisą tarp frakcijos ir partijos skirčių.
„Dabar, kai tapome opozicija, kodėl taip yra, nerandu sau atsakymo“, – sakė jis.
Politikas sutinka, kad bendravimą su Karbauskiu apsunkina ir tai, kad jis nebėra Seimo narys.
„Jis tikrai stengiasi ir dalyvauja kiek įmanoma tuose procesuose Seime ir frakcijoje. Bet, aš manau, kad jį apsupo žmonės, kurie, manau, veda ne ta kryptimi šią politinę jėgą“, – sakė S. Skvernelis.
ELTA primena, kad Seimo narys Lukas Savickas trečiandienį pranešė paliekąs LVŽS frakciją Seime. Politikas savo apsisprendimą grindė LVŽS pozicija dėl antradienį vykusio mitingo prie Seimo.
„Riaušių išvakarėse LVŽS, raginusi „nutraukti nepasiskiepijusių žmonių nuo COVID-19 diskriminaciją”, net ir šiandien neatsitraukia – siunčia sveikinimus „Tautai, atėjusiai apginti savo valstybės ir Laisvės“ ir konstatuoja, kad „Tauta aklai nepaklus prievartos ideologijai ir netarnaus valdžiai”. Tai - ne tik man nesuvokiami, bet ir milžinišką gėdos jausmą keliantys teiginiai“, – trečiadienį savo feisbuko paskyroje rašė jis.
Apie pasitraukimą neslėpė galvojanti ir kita „valstietė“ Rūta Miliūtė. Pasak parlamentarės, kai kurių frakcijos kolegų reakcijos ir parama antradienį prie Seimo susirinkusiems protestuotojams privertė susimąstyti.
Savo ruožtu valstiečių lyderis R. Karbauskis teigė, kad Seimo nario L. Savicko sprendimas pasitraukti iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime nebuvo netikėtas. Politikas įsitikinęs, kad po LVŽS tarybos sprendimo, jog frakcijos nariai, apsisprendę palaikyti Partnerystės įstatymą, bus šalinami iš frakcijos, šiam įstatymui paramą išreiškę politikai tik ir ieškojo galimybės pranešti apie pasitraukimą.
Vis tik LVŽS pirmininkas teigė, kad opozicijos lyderį S. Skvernelį svarstyti pasitraukimą iš frakcijos galėtų paskatinti nebent skirtingas požiūris į prezidentą Gitaną Nausėdą. Politikas akcentavo, kad LVŽS šalies vadovą laiko savo sąjungininku, tuo tarpu S. Skverneliui prezidentas, pasak R. Karbauskio, yra priešininkas. R. Karbauskio teigimu, daugiau vertybinių skirčių tarp S. Skvernelio ir LVŽS frakcijos nėra.
„Prie Seimo vykusio protesto ir riaušių atskyrimas į dvi dalis yra labai sąlyginis“
Saulius Skvernelis sako, kad ketvirtadienį vykusiame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje gauta informacija leidžia daryti išvadą, jog antradienį vykusio protesto, kuris vėliau peraugo į riaušes, atskyrimas į dvi dalis tėra labai sąlyginis.
„Kai tu gauni papildomos informacijos, mes vakar turėjome (posėdį – ELTA) Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, mums tarnybos irgi pateikė informaciją, tai ne vieša informacija. Tai ta skirtis tarp pirmos ir antros mitingo dalies tampa labai sąlyginė. Deja, bet yra toks faktas. Labai sąlyginė“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė S. Skvernelis.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijai priklausantis parlamentaras pažymėjo, kad būtent protesto dalyje dalyvavę asmenys prisidėjo prie to, kad susibūrimas prie Seimo vėliau peraugtų į riaušes.
„Tie žmonės, kurie dalyvavo vadinamojoje pirmoje dalyje, buvo labai aktyvūs organizuodami, kurstydami ir ragindami taip elgtis žmones antroje dalyje“, – tvirtino ekspremjeras.
Visgi valstietis pažymi, kad pačią protesto akciją lėmė ir tai, kad nemaža dalis žmonių šiuo metu vadovaujasi baimėmis dėl vakcinacijos, o valdantieji politikai taip ir nesugebėjo sukurti skiepijimo kampanijos, kurioje šios baimės būtų išsklaidytos.
„Pirma mitingo dalis, kuri buvo, tai iš tikrųjų susijusi su tuo, kad nemaža dalis žmonių nesupranta, yra baimės, iki jų nepriėjo tas paveikus įrodymas, kas yra tie skiepai, neatsakyta į visus klausimus, ir žmonės natūraliai baiminasi“, – mano S. Skvernelis.
ELTA primena, kad ketvirtadienį prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė išsakė poziciją, kad dieną vykęs mitingas ir po to kilusios riaušės yra skirtingi dalykai.
„Reikia atskirti protesto akciją nuo riaušių. Tai du dalykai, kurie iš principo skirtingi. Protesto akcijoje dalyvavo iki 4 tūkst. žmonių, ir jie protestavo taikiai, jie išsakė savo įsitikinimus ir pasibaigus tam skirtam laikui, jie taikiai išsiskirstė, išėjo“, – ketvirtadienį LRT radijui kalbėjo A. Skaisgirytė.
Visgi Prezidentūros užsienio politikos grupės vadovė pažymi, kad po mitingo vakare buvusių įvykių pateisinti negalima.
„Tai, kas vyko po to, jau vakare, riaušės, yra niekaip nepateisinama. Jose dalyvavo turbūt keli šimtai žmonių, jie turės atsakyti pagal įstatymą. Žmonės tikrai turi teisę išsakyti savo nuomonę ir politikams reikia ją išgirsti. Bet, kai nuomonė išsakoma mėtant akmenis, tai jau yra visiškai netoleruotina“, – tuomet tvirtino prezidento patarėja.
Nuo antradienio ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus peraugo į riaušes. Seimo įėjimus užblokavusius mitinguotojus nustūmė į įvykio vietą atvykusi riaušių policija. Prieš protestuotojus riaušių policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas, piktybiškiausiai nusiteikę protestuotojai buvo išvesti. Policijos pareigūnai susirinkusius mitingo dalyvius nustūmė nuo Seimo vartų, taip sudarydami galimybę iš Seimo išvykti parlamentarams. Į įvykio vietą atvyko ir greitosios pagalbos automobiliai.
Visgi protestuojanti minia ir toliau nuo Seimo nesitraukė, skandavo „Gėda“, „Šimonytę lauk!“.
Antradienį į neeilinę Seimo sesiją besirenkančius parlamentarus protestuotojai pasitiko stilizuotomis kartuvėmis su užrašu „Vieta Lietuvos išdavikams“, renginio dalyviai atsigabeno ir imitacinę spygliuotą vielą, apkabinėtą Dovydo žvaigždėmis. Kai kurie renginio dalyviai Dovydo žvaigždes buvo užsikabinę ir ant savo drabužių. Protestuotojai į save dėmesį bandė pritraukti sirenomis bei šūksniais „Seimą lauk“, „Gėda“.
Protestuotojai rankose laikė Lietuvos vėliavas bei plakatus su užrašais: „Riboti ne žmonių teises ir laisves, o valdžios antikonstitucinius sprendimus“, „Susigrąžinkime savo valstybę“, „Šimonytės Vyriausybę lauk“, „Neskiepytų getui ne“.
Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl riaušių prie Seimo organizavimo. Policijos generalinio komisaro Renato Požėlos teigimu, atsakomybė dėl mitingo metu fiksuotų pažeidimų kils renginio organizatoriams.
Prokuratūra prašė suimti visus 26 riaušėmis prie Seimo įtariamus žmones. Teismas leido suimti 9 iš jų.
