Kai kurie signalai kelia nerimą
Ambasadorius migracijai Linas Linkevičius antradienį surengtoje spaudos konferencijoje dar kartą pabrėžė, kad sukelta krizė nebuvo natūralus migrantų protrūkis – tai aiški hibridinė ataka prieš Lietuvą.
„Šiuos faktus įrodyti lengva, nes buvo iš anksto pranešta apie tai. Baltarusija nieko neslėpė, sakė, kad migraciją tik skatins.
Keista, kad Minskas tapo turistine vieta, kur žmonės lankosi su turistinėmis vizomis, atvyksta į saugią valstybę turizmui, o staiga tampa migrantais“, – kalbėjo L.Linkevičius.
Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius kalbėjo, kad padėtis pasienyje šiuo metu normalizavosi, tačiau yra ir nerimo ženklų.
„Vis tiek mums kyla susirūpinimas dėl to, kad šiuo metu nevykstantys skrydžiai iš Irako gali ir vėl prasidėti. Ši pertrauka mums suteikia galimybę susikoncentruoti ties prieglobsčio prašytojų procedūrų tvarkymu ir jų apgyvendinimo klausimu“, – aiškino A.Abramavičius.
Jo teigimu, baiminamasi, kad A.Lukašenka gali bandyti atverti naują migracijos kanalą iš Afganistano.
„Mes nežinome, kiek ilgai tai truks. Taip pat reikia atsižvelgti į tą aspektą, kad tai ne vienintelė oro linija, yra alternatyvių oro linijų, yra tranzito kelių, ir žinome, kad režimas jų ieško“, – pridūrė L.Linkevičius.
A.Abramavičius teigė, kad šiuo metu Lietuvoje yra migrantų iš Afganistano, tačiau šie atvyko dar metų pradžioje.
„Yra 80 asmenų, atvykusių iš Afganistano į Lietuvą. Jie atvyko ne su šia paskutine banga – jie atvyko metų pradžioje, daugiausia ne iš paties Afganistano, kai kurie iš jų jau kelis metus gyveno Rusijoje, Baltarusijoje, kai kurie pakankamai gerai moka rusų kalbą, tai jie tikrai nebėga nuo Talibano režimo“, – komentavo A.Abramavičius.
Tačiau jis pridūrė, kad šių asmenų prašymai bus atidžiai nagrinėjami.
Pasak viceministro, trečiadienį Europos Sąjungai pirmininkaujanti Slovėnija sukvietė ypatingą vidaus reikalų ministrų susitikimą dėl atsako į krizę.
„Šiame susitikime mes aptarsime solidarumo priemones, taip pat sieksime užsitikrinti finansavimą ir kalbėsime apie bendrą politinį požiūrį.
Turime užtikrinti, kad hibridinė agresija prieš Europos Sąjungą ir visą Vakarų visuomenę yra netinkamas būdas, kurio laikosi diktatūriniai režimai, ir tie migrantai, kurie siekia pereiti sieną, neturi tapti instrumentu, vykdant tokią politiką“, – kalbėjo vidaus reikalų viceministras.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas teigė, kad neteisėtos migracijos pikas pasiektas liepą.
„Jau balandį migrantų buvo daugiau nei 70 suimtų prie sienos, 77 buvo suimti gegužę, birželį jų buvo jau 480. O pikas buvo liepą – beveik 3000 migrantų“, – teigė jis.
R.Liubajevas pabrėžė, kad migrantų krizė yra labai dinamiškas procesas.
„Paprastai tai keičiasi labai staigiai, keičiasi migrantų kiekis, ir jau dabar galime matyti, kad dalis migrantų atsirado jau ir mūsų kaimyninių šalių pasienyje. Tai rodo, kad paprastai, vos pritaikius efetyvias priemones, galima tikėtis, kad migrantai persikels kitur ir nelegali migracija darys įtaką kitoms Europos Sąjungos šalių sienoms“, – kalbėjo VSAT vadas.
Su migrantais pradėjo dirbti mobiliosios Migracijos departamento komandos
Neteisėtų migrantų stovyklose pradėjo dirbti mobiliosios Migracijos departamento komandos, jos atvykėlius informuoja apie jų laukiančias procedūras bei apie galimybę grįžti į savo kilmės šalį.
„Vienas iš tikslų šios grupės ir kitų grupių, kurios vyks vėliau, – labai jiems suprantama kalba, per profesionalius vertėjus dar kartą papasakoti, paaiškinti, kas jų laukia“, – žurnalistams antradienį Vydenių kaime Varėnos rajone įkurtoje migrantų stovykloje sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Vis dėlto, pasak jos, migrantai dažnai nepasitiki valstybės įstaigomis.
„Jie mano, kad mes jiems meluojame ir jie vis dar galvoja, kad po kurio laiko galės išvykti iš Lietuvos į Europą“, – sakė ji.
Bendraujant su migrantais, pasak departamento vadovės, šie dažniausiai sako, kad nori geriau gyventi Europoje. Net ir tie, kurie teigia esantys persekiojami, šį persekiojimą teigia patyrę iš kaimynų ar giminių, sutuoktinio tėvų. Jie teigia, kad gimtinėje neranda darbo, ieško oresnių gyvenimo sąlygų.
„Dažniausias tikslas yra – noriu geriau gyventi Europoje. Labai retas kuris pasako, kad jį kažkas persekioja“, – sakė E.Gudzinskaitė.
Migracijos departamentas iki šiol išnagrinėjo per 200 migrantų pateiktų prieglobsčio prašymų, jie visi atmesti. Šiuo metu departamente apmokomi nauji darbuotojai, todėl tikimasi, kad per tris mėnesius pavyks išnagrinėti jeigu ne visus, tai didžiąją dalį migrantų prašymų.
Pasak E.Gudzinskaitės, pirmiausia siekiama kuo greičiau išnagrinėti aiškiausius atvejus, kai kyla nedaug abejonių, jog prašymai nepagrįsti.
„Aš žinau, kad tame sraute gali būti tokių asmenų, kuriuos vis dėlto reikia įvertinti giliau. (...) Tiesiog mes, kad neapkrautume savivaldybių, pirmiausia stengiamės kuo greičiau išnagrinėti tuos akivaizdžiai nepagrįstus, o jeigu matome, kad sudėtingas, tą bylą atidedame į šalį“, – kalbėjo ji.
Šiuo metu taip atidėta detalesniam nagrinėjimui yra kelios dešimtys prašymų, tarp jų – ir afganistaniečių bylos.
„Būtent afganistaniečių bylos šiuo metu ir dedamos į šalį, mes dirbame su jomis, nereiškia, kad jos įšaldytos. Tačiau vertiname situaciją kilmės valstybėje ir tada žiūrėsime, kokius sprendimus dėl jų priimti“, – kalbėjo Migracijos departamento vadovė.
Į stovyklas vykstantys departamento darbuotojai taip pat informuoja migrantus apie pasiūlymą gauti 300 eurų ir grįžti namo. Ir nors, pasak E.Gudzinskaitės, pasiūlymu susidomima, kol kas rimtai šią galimybę svarsto 15–20 žmonių.
„Žmonės labai praktiški ir tas 300 eurų pasiūlymas juos sudomina. Dabar tiesiog jie yra informuoti apie galimybę gauti tuos 300 eurų, mes po kurio laiko grįšime prie jau informuotų migrantų ir klausime, galbūt jie jau apsisprendė. Sudarysime visas galimybes tiems, kurie apsispręs, kreiptis į mus ir gauti grįžimo pagalbą“, – kalbėjo ji.
Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko daugiau nei 4,1 tūkst. neteisėtų migrantų. Daugelis jų yra iš Irako.
Lietuva kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl jos šalyje paskelbta ekstremali situacija.
