„Šiandien buvo priimtas Vyriausybės nutarimas, kuris įgyvendintų Seimo priimtą įstatymą dėl fizinio barjero. Fizinio barjero rengimo darbai jau vyksta ne pirma savaitė, turiu omenyje koncertinos dalį, kur stengiamės kai kuriuos klausimus spręsti dar prieš visų sprendimų priėmimą, nes situacija reikalauja neatidėliotinų sprendimų.
Bet Seimui priėmus įstatymą ir Vyriausybei priėmus nutarimą yra sudėliota aiški įgaliojimų ir atsakomybės sfera, kuri apibrėžtų procesą, kad jis galėtų sklandžiai važiuotį priekį“, – tvirtino premjerė Ingrida Šimonytė.
Jos teigimu, tvoros darbams pasirinkta įmonių grupė „Epso-G“, nes, vertinant valstybės kontroliuojamų įmonių patirtį ir praktinį pasirengimą greitai imtis tokio masto ir sudėtingumo projekto, nutarta, kad būtent ši įmonė galėtų įgyvendinti Vyriausybės iškeltą uždavinį.
Anot ministrės pirmininkės, „tai nėra komercinė užduotis, iš kurios valstybės kontroliuojama įmonė galėtų uždirbti kažkokį pelną, nes to nenumato įstatymas“. Tai, kaip pažymėjo I.Šimonytė, būtų vertinama kaip įpareigojimas, už kurį būtų atlyginama, „tačiau tai nėra konkurencinga veikla, kur būtų galėjusios konkuruoti kelios įmonės dėl pirkimo“.
„Pirkimuose galės konkuruoti rangovai, subrangovai, nes veiklos čia tikrai pilnos rankos ne vienam Lietuvos ir turbūt ne Lietuvos subjektui. Mums, kaip Vyriausybei, yra labai svarbu tiek šio projekto vykdymo greitis, tiek kaštai, tiek ir skaidrumas. Nė kiek neabejojame, kad įmonė galės užtikrinti visų trijų šių reikalavimų laikymąsi vienu metu“, – patikino premjerė.
Darbams prižiūrėti bus sukurta tarpinstitucinė komisija, kuriai vadovaus pati Vyriausybės vadovė.
Komisiją sudarys dalis ministrų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkas, projekto vykdytojo atstovas. Stebėtojo teisėmis komisijos veikloje galės dalyvauti ir Seimo nariai – Seimo Audito, Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Biudžeto ir finansų komitetų atstovai.
„Ši komisija reguliariai vertintų projekto eigą, priimtų tam tikrus sprendimus (jeigu jie būtų reikalingi) projekto eigoje dėl pirkimų ar kitų veiksmų. Svarbu, kad projektas gali išeiti į oficialaus įgyvendinimo stadiją. Žinoma, įmonė ir VSAT pasirašys atitinkamą sutartį, bus paskirti žmonės, kurie prižiūrės projektą ir įgyvendins jį abiejose pusėse“, – sakė I.Šimonytė.
Kas finansuos?
Tvoros statyboms nuspręsta skirti iki 152 mln. eurų. Ministrė pirmininkė teigė, kad nors Europos Sąjungos (ES) taisyklėse nenumatyta galimybė europinėmis lėšomis finansuoti fizinio barjero prie išorinės Bendrijos sienos statybų, šį klausimą Lietuva ir kai kurios kitos valstybės vis dar bando kelti.
Anot jos, šiuo metu ES finansuoja tik tam tikras apsaugos priemones, pavyzdžiui, stebėjimo sistemos įrengimą, tačiau „fizinio barjero finansavimas kol kas ES institucijų dokumentuose nėra numatytas“.
„Bet tai nedraudžia Lietuvai ir bendramintėms valstybėms šį klausimą diskusijose kelti. Projektas bus finansuojamas iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų. Tai yra numatyta valstybės sienos fizinio barjero įstatyme. Jame yra numatyta konkreti išimtis iš biudžeto įstatymo“, – nurodė I.Šimonytė.
R.Liubajevas: priėjimas prie tvoros bus apsunkintas
Numatyta, kad apsauginė tvora, t.y. stulpai su spiraline, maksimaliai ją įveikti kliudančia pjaunančia viela „Concertina“, virš žemės paviršiaus turės būti iškilusi ne žemiau kaip tris metrus. Pjaunanti viela bus tiesiama ne tik ant tvoros, bet ir prie tvoros į Baltarusijos pusę.
Ministrų kabinetas, patvirtinęs kai kurias projekto detales, nustatė, kad tvora turi būti atspari gamtinėms sąlygoms, agresyvioms medžiagoms, drėgmei, ji turi būti įrengiama atsižvelgiant į gruntą, apkrovas nuo vėjo ir pan. Tvoroje turės būti įrengti vartai ir varteliai, skirti pasienio juostos ir kitų valstybės sienos apsaugos objektų priežiūrai.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas generolas Rustamas Liubajevas kalbėjo, kad artimiausiu metu su „Epso-G“ bus pasirašyta sutartis. Joje bus numatytos fizinio barjero statybų sąlygos, terminai, funkcijos ir kiti aspektai.
„Mes manome, kad fizinis barjeras turėtų susidėti iš dviejų pagrindinių elementų – apsauginės tvoros nuo 3 iki 4 metrų aukščio. Ta tvora turėtų būti metalinė, apsaugota nuo Lietuvoje esančių klimatinių sąlygų, turėtų būti įmontuojama koncertina, kuri apsunkintų priėjimą prie apsauginės tvoros, siekiant ją sugadinti arba įveikti“, – komentavo VSAT vadas.
„Dabar mūsų laukia labai atsakingas laikotarpis, kai su įmonės atstovais ir projekto grupe prasidės planavimo darbai“, – sakė R.Liubajevas.
Tvoros tiesimui įsipareigota teikti pirmenybę, projekte dalyvaujančios ministerijos ir kitos institucijos turės spręsti visus su projektu susijusius klausimus skubos tvarka.
Nuspręsta, kad valstybei, kaip užsakovui, atstovaus VSAT – ji valdys visus fizinį barjerą sudarančius statinius ir įrenginius projektą vykdant bei jį užbaigus, teiks rangovams technines užduotis ir derins dokumentus, organizuos atsiskaitymą.
Didžiausią rūpestį kelia medžiagų tiekimas
„Epso-G“ generalinis direktorius Rolandas Zukas komentavo, kad netrukus bus siekiama pradėti pirmuosius darbus problematiškiausiuose pasienio ruožuose.
„Projekto uždaviniai yra aiškūs – darbus reikia atlikti iki kitų metų rugsėjo mėnesio. Tam dabar ir ruošiamės. Iki rugsėjo vidurio mes atliksime parengiamuosius darbus, susidėliosime projekto įgyvendinimo struktūrą, sieksime pradėti pirmus darbus pačiuose svarbiausiuose ruožuose aplink Druskininkus“, – kalbėjo R.Zukas.
Pasak jo, nemažą rūpestį kelia medžiagų tiekimas.
„Mes organizuosime pirkimus taip, kad galėtumėme įtraukti ne tik dukterines įmones, bet ir verslo įmones, dirbančias ne vien tik Lietuvos rinkoje. Didžiausi iššūkiai, kuriuos matau, susiję su medžiagų tiekimu, nes reikia didžiulio kiekio metalo gaminių, juos reikia pagaminti ir pristatyti palei visą sienos ištęstą ruožą.
Projekto komandą mes organizuojame grupėmis: planuojame startuoti su daugmaž 15 darbuotojų, atitinkamai dalis susiję su projekto įgyvendinimų, dalis – statybų inžinieriai, technologai, pirkimiečiai“, – aiškino „Epso-G“ vadovas.
Fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija nuspręsta statyti Lietuvai pastaraisiais mėnesiais susiduriant su išaugusia nelegalia migracija. Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija jau pateko per 4,1 tūkst. migrantų.
Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis. Taip pat priimtas sprendimas apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti asmenis, tai gerokai sumažino plūstančiųjų srautus.
