Įvertino valdančiųjų elgesį krizių akivaizdoje: „Šeimų maršo“ fenomenas tikrai turi savo priežastį

Lietuvą užklupusios krizės keičia politinių reitingų lyderius – valdantieji sparčiai krenta žemyn, pastebima, kad visuomenė mažiau pasitiki ne tik Vyriausybės nariais, bet ir prezidentu. Politologai aiškina, kad tai – visiškai natūralus procesas, nes tikėtis aukštų valdančiųjų reitingų yra naivu, o žmonės neretai savo problemas linkę „nurašyti“ būtent valdžiai.

Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis, Aušrinė Armonaitė<br>T.Bauro nuotr.
Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis, Aušrinė Armonaitė<br>T.Bauro nuotr.
Protestas prie Seimo.<br>T.Bauro nuotr.
Protestas prie Seimo.<br>T.Bauro nuotr.
Ingrida Šimonytė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė Gabrielius Landsbergis<br>T.Bauro nuotr.
Ingrida Šimonytė Gabrielius Landsbergis<br>T.Bauro nuotr.
Ingrida Šimonytė, Kęstutis Navickas, Arūnas Dulkys, Aušrinė Armonaitė<br>T.Bauro nuotr.
Ingrida Šimonytė, Kęstutis Navickas, Arūnas Dulkys, Aušrinė Armonaitė<br>T.Bauro nuotr.
Agnė Bilotaitė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis<br>V.Skaraičio nuotr.
Agnė Bilotaitė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis<br>V.Skaraičio nuotr.
 Lauras Bielinis.<br>D.Umbraso nuotr.
 Lauras Bielinis.<br>D.Umbraso nuotr.
Rima Urbonaitė.
Rima Urbonaitė.
Ingrida Šimonytė<br>T.Bauro nuotr.
Ingrida Šimonytė<br>T.Bauro nuotr.
Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis, Aušrinė Armonaitė, Ieva Pakarklytė<br>T.Bauro nuotr.
Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis, Aušrinė Armonaitė, Ieva Pakarklytė<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Aug 27, 2021, 6:05 AM

Apie tai, kaip politinės partijos elgiasi krizių akivaizdoje, „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis.

Už politikų vertinimų slypi žmonių emocijos

Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė svarstė, jog tikėtis aukštų valdančiųjų reitingų krizių metu yra naivu.

„Krizių metu, o kai krizės dar seka viena paskui kitą, tikėtis, kad partijų, ypač valdančiųjų, reitingai laikysis stabiliai aukštai, yra neįmanoma. Natūralu, kad valdančiųjų reitingai dažnai krenta ir be krizės, o jai esant aišku, kad tendencijos bus neigiamos. Bet sakyčiau, kad tas kritimas nėra toks drastiškas, kokio buvo galima tikėtis“, – aiškino politologė.

Pasak jos, reitingai turi ne vieną dedamąją ir juose galima atpažinti žmonių emocijas.

„Yra žmonių lūkesčiai, yra tuometinė emocija. Jei tuo metu tau yra blogai, tu tą savo blogą būklę bandysi perkelti ant kieno nors pečių, geriausia – ant politikų pečių.

Tas reitingas yra kaip momentinė nuotrauka, kuri tuo metu parodo nuotaikas, bet po mėnesio mes vėl galime matyti besikeičiančias nuotaikas“, – kalbėjo R.Urbonaitė.

Tam pritarė ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis.

„Politinės pozicijos, sprendimų vertinimas yra gana profesionalus dalykas. <...> Tai ne kiekvienam duota, bet politikai be savo sprendimų dar dalina visuomenei tam tikras emocijas ir nuotaikų kryptis. Šiandien didžioji dalis partijų ir politikų dalina negatyvias emocijas, ir žmonės į tas padalintas emocijas reaguoja adekvačiai“, – sakė L.Bielinis.

„Visuomenė labai paslanki ir adekvati signalams, kuriuos siunčia valdžia, todėl valdžioje esantys turi sugerti tą negatyvių reitingų svorį“, – pridūrė jis.

R.Urbonaitė svarstė, kad, prasidėjus visuomenės skiepijimo etapui, Vyriausybei pritrūko ryžto ir aiškios komunikacijos.

„Su vakcinacija Vyriausybė pradėjo faktiškai dirbti visai neseniai, vien dėl to, kad kurį laiką buvo gražiai kalbama ir gražiai prašoma. Pačios vakcinacijos kampanijos buvo tik apraiškos, bet aiškiai sukaltos, strategiškai parengtos kampanijos mes nematėme“, – kalbėjo politologė.

Tačiau, pasak jos, visuomenę įaudrino ne tik pandemija, bet ir kai kurie svarbūs pavasarį svarstyti klausimai.

„Turime matyti ir platesnį paveikslą – pavasarį turėjome Stambulo konvecijos klausimą, Partnerystės įstatymo klausimą, kurie taip pat kėlė daug ažiotažo, labai stipriai rezonavo visuomenėje. Atitinkamai dalis visuomenės susidarė vienokią ar kitokią nuomonę apie valdžią“, – sakė R.Urbonaitė.

VDU profesorius aiškino, kad kritika Vyriausybei yra pakankamai tradicinis dalykas, nes žmonės nuolat savo problemas sieja su valdžia.

„Visos bėdos, kurios žmogui susikaupia, yra siejamos su valdančiųjų veikla, ir valdantieji puikiai tai supranta. Politikai turi remtis ne į tai, ką žmonės pasakys, o į tai, kas yra konstruktyviai teisinga.

Galbūt iš tikrųjų buvo per silpnas strateginis planavimas, strateginė komunikacija su visuomene ir tarpusavyje, ir daugelis tų veiksmų, kuriuos jie galėjo atlikti efektyviau, savotiškai kenkdavo, nes visuomenei nebuvo ištransliuota tai, kas daroma“, – svarstė L.Bielinis.

Į reitingus žiūri per jautriai

Šalies vadovo G.Nausėdos naujausi reitingai taip pat kiek nukrito – birželį prezidentą teigiamai vertino 63,1 proc. gyventojų, dabar G.Nausėda pasitiki 55,2 proc. rinkėjų. Neigiamai šalies vadovą vertina 23,9 proc. gyventojų.

Pasak R.Urbonaitės, tokius G.Nausėdos rezultatus lemia pakankamai chaotiška jo retorika.

„Keistai atrodo prezidentas, kuris sako, kad mes forsuojame su skiepijimu, kai pačiam prezidentui tikrai buvo labai sunku paimti, išstoti ir paraginti skiepytis. Tai jis padarė labai, mano požiūriu, pavėluotai, progos buvo praleidžiamos.

Nesakau, kad prezidentas neturėjo pagrindo sukritikuoti Vyriausybę, bet kalbame apie laiką – tu turbūt kritikuoti gali, kai matai sprendimų anonsą ir sprendimai nėra tinkami, bet kai pradedi kritikuoti visą vakcinacijos sistemą, vėl įneši nereikalingo chaoso, vėl prasideda tampymasis tarpusavyje, kritika, kuri neduoda nieko, išskyrus dumblo pakėlimą iš apačios“, – sakė R.Urbonaitė.

L.Bielinis pridūrė, kad į reitingus nereikia žiūrėti per daug rimtai, tačiau kai kuriems politikams jie turi itin didelę reikšmę.

„Politikai ir prezidentas per jautriai reaguoja į reitingų pakitimus. Žiūrėti į reitingus reikia pakankamai laisvai. <...> Reitingų matavimai yra simbolinė erdvė, į kurią nevertėtų įsigilinti pernelyg daug.

Politikas turi labai aiškiai matyti savo veiklos strategiją, tikslus, ir labai konstruktyviai veikti tuose dalykuose, kurie yra šiandien, nekreipiant viso dėmesio į tai, kaip tą įvertins visuomenė.

Jei politikai neatskirs rungties dėl reitingų ir savo politinės atsakomybės, jie turės chaosą ir neturės jokių strategijų“, – aiškino L.Bielinis.

„Šeimų maršas“ kilo iš nemokėjimo bendrauti?

Politologė R.Urbonaitė teigė neabejojanti, kad tam tikras audras ir dažnėjančius protestus visuomenėje iššaukė atitinkami politiniai įvykiai.

„Natūralu, kad tai yra reakcija. Iš kitos pusės, tas protestų kamuolys po truputį didėjo, sukosi, nes tai neatsiranda vakuume. Kitaip tariant, tam tikra opozicija valdžiai egzistavo. Pandemijos krizė buvo tuo „trigeriu“, vėliau atsirado klausimai apie Partnerystės įstatymą, Stambulo konvenciją, ir tai galiausia išvirto į tai, ką mes matome pavadinimu „Šeimų maršas“, – aiškino politologė.

R.Urbonaitės teigimu, visai nereaguoti, nevertinti to arba šiuos žmones nurašyti į paraštes politikai negali.

„Politikai turi turėti strategiją, kaip reaguoti, kaip komunikuoti, nes tai yra reiškinys. Gali būti, kad jis savaime neišnyks, nes tai yra dalykas, kuris reaguoja į tam tikrus politinius įvykius“, – kalbėjo R.Urbonaitė.

Pasak jos, šis darinys gali būti vienkartinis, tačiau kiti politikos dalyviai gali pamatyti ir tam tikrą nišą ar net pagelbėti, sukuriant politinę struktūrą.

„Jeigu tu matai, kad tavo rinkėjas gali neateiti pas tave, bet ateis ten, tada gali čia dar ir padirbėti. Tai yra tokie nematomi užkulisiniai procesai, bet manau, kad yra šiuo metu mąstančių, kaip iš šio reiškinio padaryti politinį darinį“, – svarstė politologė.

VDU profesorius Lauras Bielinis pridūrė, kad „Šeimų maršo“ fenomenas turi savo priežastį – tai valdžioje esančių politinių jėgų negebėjimas komunikuoti su eiliniais žmonėmis.

„Siųsti signalus apie tai, kad priimti sprendimai, jie moka, bet bendrauti su visuomene valdžia dar neišmoko. Štai ir rezultatas – visuomenė pakilo, o politinės minios viena iš svarbiausių savybių yra ta, kad tai yra chaosinis junginys, kuris yra labai sunkiai suvaldomas“, – aiškino profesorius.

Pasak L.Bielinio, mitingų tradicija Lietuvoje jau susiformavo, tad panašių protestų reikėtų tikėtis ir ateityje.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.