Kai prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Povilas Mačiulis birželį prie Prezidentūros išėjo pasveikinti čia susirinkusių mitinguotojų, šalies vadovas sulaukė kritikos iš dalies visuomenės bei ekspertų. Kodėl tylu dabar?
Pilietinės visuomenės instituto vadovė dr. Ieva Petronytė-Urbonavičienė tvirtina, kad V.Čmilytės-Nielsen susitikimas su „maršininkais“ vyko kitomis sąlygomis. Jos teigimu, Seimo vadovės tikslas buvo dialogas, kitaip, nei G.Nausėdos, kuris siuntė palaikymo žinutę ir norėjo parodyti, kad yra užgožtas valdžios sprendimų.
Savo ruožtu Šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius sako, kad susitikimas su Seimo pirmininke buvo darbinis ir geranoriškas, tačiau tolesnė įvykių eiga esą priklausys nuo to, kaip valdančioji dauguma atsižvelgs į jai pateiktą reikalavimų sąrašą.
Kuo skiriasi Prezidentūros ir Seimo pirmininkės susitikimai?
Lygindama, kuo skiriasi prezidento patarėjo P.Mačiulio susitikimas su Šeimų sąjūdžio atstovais ir V.Čmilytės-Nielsen, I.Petronytė-Urbonavičienė dėmesį atkreipė į laikotarpį ir žinutes, kurias protestų organizatoriams turėjo šie politikai.
„Šis susitikimas yra labai džiugus, nes jis gali pradėti tam tikrą situacijos švelnėjimą. Nebūtinai reiškia, kad tai bus situacijos deeskalacija, kaip buvo pati Seimo pirmininkė paminėjusi, bet vis dėlto, kaip ten bebūtų, tiek viena, tiek kita pusė gali tikėtis bent jau užmegztų kontaktų.
Jeigu lygintume su pavasariniu prezidento patarėjo išėjimu, kuris sulaukė daug kritikos, tai, pirmas dalykas, situacija yra visiškai kitokia. Pavasarį dar nebuvo tokios įtampos dėl geopolitinių priežasčių, tokių, kaip migrantai, to paties rugpjūčio 10 dienos mitingo ir riaušių po jo. Tas kalbėjimasis atrodė truputį kitaip.
Antras dalykas, pats susitikimo tonas ir tai, kas buvo jame kalbama, yra šiek tiek kitoks. Prezidento patarėjas išėjo su išklausymo, bet kartu ir palaikymo žinute, pasiskundimu, kad prezidentas yra nuskriaustas, užgožtas valdančiosios daugumos.
Šios dienos susitikimas labiau orientuotas į dialogą ar bent jau jo regimybę“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė ji.
Etikečių klijavimas atstumia abejojančius?
Pilietinės visuomenės instituto vadovė kartu pabrėžė, kad kalbėtis reikia su visomis pusėmis, net ir tais asmenimis, kurie į protestus nešasi kartuves, nors kartais tokios pastangos ir nėra vaisingos.
„Pastanga ne visada yra vaisinga, bet ji visada turi būti. Kalbėjimasis vyksta ne tarp kraštutinių polių, o tarp tų, kurie turi skirtingą nuomonę, bet labiau linkę bent jau klausytis vieni kitų. Mes niekada iki galo nežinosime, ar ta pastanga suveiks, ar ne, bet kalbėjimosi veiksmas turi būti atliekamas“, – svarstė pašnekovė.
Pasak jos, diskusijose svarbiausia nenuvertinti kitos nuomonės, nors kartais tai yra be galo sunku, ypač, kai tema liečia asmens esminius gyvenimo autoritetus, tiesas, požiūrį į mokslą, valstybę, valdžios kišimąsi į žmogaus gyvenimą ir siekį užtikrinti kiekvienos visuomenės dalies gerovę.
„Jau ne kartą pastebėta, kad mes nelabai mėgstame diskutuoti ir į ginčus veltis kaip tauta, bet jeigu jau veliamės – iki galo ir labai aršiai. Tuomet, nesvarbu, kuriai tu pusei priklausytum, kitamintis atrodo kaip mažų mažiausiai blogis ar priešas. Etiketės, tiek iš vienos pusės, tiek iš kitos, klijuojamos labai drąsiai ir greitai.
Jeigu mes užklijuojame etiketę žmogui, kuris galbūt savęs net nepriskirtų tai kitai stovyklai, tiesiog yra abejojantis, labai dažnai, ypač socialiniuose tinkluose, sulaukiama užsipuolimų, kyla didžiulė neapykantos ir atstūmimo banga. Kas tuomet atsitinka? Žmogus, kuris tiesiog suabejojo ir vienas klausimas galbūt būtų padėjęs jo abejones išklaidyti, jaučiasi išstumtas.
Mes esame socialios būtybės, ir jeigu mus išstumia viena grupė, ieškome, kur pritapti. Tai yra baisioji aršumo pusė. Įemocinimas ir greitas pasmerkimas turi du galus – mes ne tik nebesusikalbėsime tarpusavyje, bet ir prarasime tuos, kurie yra bendraminčiai“, – perspėjo I.Petronytė-Urbonavičienė.
D.Matulis: venkime vadinti žmones antivakseriais
Apie kalbėjimosi su visais būtinybę laidoje pasisakė ir Vilniaus universiteto biochemikas Daumantas Matulis.
„Vienareikšmiškai kalbėtis reikia su visais. Mes visi esame piliečiai, lygūs žmonės. Tas pyktis yra dėl to, kad žmonės yra pavargę nuo pandemijos, turi įvairių įsitikinimų, bet visi yra žmonės. Yra labai svarbu įsigilinti, pajusti argumentus. Man sako: aš visą gyvenimą gyvenau sveikai, nemėgstu chemijos, nenoriu leistis jokių skiepų.
Tai yra tam tikra prasme gerbtinas požiūris, nors man jis atrodo labai neatsakingas. Aš esu labai už skiepus. Bet ta nuomonė irgi turi būti išgirsta. Mes turėtume jiems kuo daugiau paaiškinti labai konkrečiai – jeigu nesiskiepiji, tam tikrų apribojimų bus.
Čia yra kaip šviesoforas – mes raudoną šviesą turime ne tam, kad kažkam būtų blogiau, o tam, jog kiti galėtų pravažiuoti sankryžoje. Aišku, kad pandemija mūsų laisves riboja, bet mes nenorime vėl visi sėdėti karantine“, – aiškino jis.
D.Matulis pasakojo ir tarp artimiausių žmonių turintis tokių, kurie iki šiol abejoja vakcinacijos nauda, tačiau biochemikas tikina matąs diskusijų su tokiais asmenimis prasmę, o ne etikečių, tokių, kaip antivakseris, klijavimą, kuris iššaukia tik dar didesnį susipriešinimą.
„Sakyčiau, tos diskusijos būna gana vaisingos ir prasmingos. Aš išgirstu tas nuomones, galbūt pats tik ne visada būnu išgirstas. Bet sakyti „vakseris“, „antivakseris“ – venkime to kiek tik įmanoma“, – ragino pašnekovas.
R.Grinevičius: tolesnė įvykių eiga priklausys nuo valdančiosios daugumos reakcijos į iškeltus reikalavimus
Šeimų sąjūdžio vadovas R.Grinevičius pritarė, kad diskusijos yra būtinos, nes visuomenė šiuo metu yra suskaldyta kaip niekad, o Seimo pirmininkės susitikimas ir jo metu ištarti žodžiai esą buvo tarsi pripažinimas, jog valdžia „nesiėmė jokių priemonių anksčiau, kad išeitų į kontaktą su visuomene“.
„Mes pateikėme pirmą klausimą, kuris yra aktualiausias visuomenėje – galimybių paso nutarimai. Kai žmogus atleidžiamas iš darbo dėl to, kad nesutinka skiepytis ar testuotis, jis iš karto patenka į pykčio būseną. Tokių žmonių yra šimtai ir tūkstančiai. Bent laikinai būtų galima apmalšinti visas aistras, tuomet sėstume ir gvildentume kitus klausimus.
Čia ne mums reikia to galimybių paso atšaukimo. To reikia žmonėms ir valstybei, kad neeskaluotų, nepyktų žmonės. Mes padarėme kompromisą, nes birželį kėlėme reikalavimus, kurie lietė Seimo pirmininkės ir premjerės postą. Mes netgi atidėjome šitą reikalavimą vien dėl to, kad stabilizuotume padėtį valstybėje“, – dėstė jis.
R.Grinevičius, paklaustas, ar nėra taip, kad sumaištį kelia vos keli procentai visuomenės atstovų, kurie tiesiog labiausiai girdisi, atrėžė, esą į mitingus neina tik tie, kurie dirba valstybės tarnyboje ar bijo būti atleisti iš darbo.
Ko laukti toliau?
„Viską parodys rezultatai, kai Seimo pirmininkė perduos valdžiai mūsų mintis. O gal ir savo mintis. Mes tikimės, kad prasidės pokalbis, Seimo pirmininkė apsilankys mūsų mitinge. Pakviestas ir G.Landsbergis, mielai suteiksime laiką paaiškinti žmonėms, kaip stabilizuoti padėtį valstybėje, gal jie geriau mato“, – apibendrino R.Grinevičius.
