Įvardiję didžiausią šios valdančiosios daugumos padarytą klaidą politologai prognozuoja, kad rinkėjai būsimuose rinkimuose valdančiųjų klaidų neatleis.
Ar reikia pokyčių?
Liepos 29 d. – rugpjūčio 5 d. dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad visi premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybės nariai yra vertinami neigiamai.
„Visgi, keturiolika ministrų, visi su neigiamais reitingais, taip pat – ir premjerė. Šiuo atveju reikia galvoti – ar tavo darbai neatitinka lūkesčių, ar tų darbų pateikimas, išaiškinimas. Signalas tikrai yra pakankamai rimtas“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė sociologas Vladas Gaidys.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas portalui lrytas.lt teigė neprisimenantis kito tokio atvejo, kada visi Vyriausybės nariai būtų vertinami neigiamai, tačiau pabrėžė, kad ir tokios situacijos atkurtos Lietuvos istorijoje dar nėra buvę.
„Vien pandemijos užtektų bet kokiai Vyriausybei, bet dar atsirado ir migrantai. Tai situacija virš pajėgumų, kai negali rūpintis, ar kažkam patinki, nes turi gelbėti valstybę, jos žmones“, – samprotavo politologas.
Savo ruožtu Lietuvos karo akademijos (LKA) politologė Jūratė Novagrockienė netiki teigiančiais, kad silpniausių ar prasčiausiai vertinamų ministrų pakeitimas padėtų išspręsti šios Vyriausybės problemas.
„Iš vienos pusės atrodo, kad negatyviai visuomenėje vertinamų ministrų padėtis reikalautų tam tikrų permainų Vyriausybėje, tačiau pandemijos, nelegalių migrantų ir prasidėjusių atvirų protestų prieš Vyriausybę situacijos kelia klausimus, ar ministrų pakeitimas iš tikrųjų padėtų išspręsti problemas, kurios yra labai dinamiškos“ , – kalbėjo politologė.
J.Novagrockienė svarsto, kad daug kritikos sulaukiančios vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės ar sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio pakeitimas nebūtų geras sprendimas, kadangi naujai paskirti asmenys nespėtų įsigilinti į senas problemas, o nuolat atsirastų vis naujų, kompleksinių iššūkių.
„Jei nebūtų iškilusi nelegalių migrantų krizė, riaušių problemos, A.Bilotaitė būtų ramiai atidirbusi ketverius metus, tačiau kai reikėjo greitos reakcijos, jos nebuvo, buvo matyti patirties šioje srityje stoka.
Kaip Seimo narė ji atrodė labai gerai, buvo labai aktyvi, teikdavo siūlymus, tačiau kaip ministrė ji buvo nepasirengusi tokioms netikėtoms problemoms, kurios iškilo čia ir dabar, ir kurias reikėjo spręsti ilgai nesvarstant.
Tačiau lieka klausimas, ar ministrės keitimas atneštų sėkmę, kadangi kai keičiamas ministras, keičiami viceministrai, visa aplinka – politinio pasitikėjimo pareigūnai turi atsistatydinti kartu. Tad naujam ministrui nebūtų kada įsigilinti, o naujos problemos kiltų nuolat“, – pabrėžė ji.
Užkoduota nuo pradžios
Politologės manymu, dabar stebima situacija – nepasitikėjimas Vyriausybe, silpnais įvardijami ministrai ir gausi kritika nulemta jau pačios koalicijos formavimo pradžios.
„Atėjo visiškai nauja politinė jėga – Laisvės partija, surinkusi žmones, kurių tik dalis turėjo sąlytį su politika, ir tai – savivaldos lygmenyje. Išskyrus Aušrinę Armonaitę, dauguma kitų partijos narių turėjo labai mažą politinę ar administravimo patirtį, dėl to matome, kad visi ministrai, kurie paskirti būtent šios partijos, yra silpni“, – įvertino politologė.
J.Novagrockienė pastebi, kad politikos naujokai, garsiai keldami tikslus rinkiminės kampanijos metu, neįvertino tiek politinių oponentų, tiek įvairių kitų aplinkybių, apsunkinančių programoje užsibrėžtų tikslų pasiekimą.
„Dėl jų patirties neturėjimo ir įsitikimo, kad viską galima padaryti mostelėjus burtų lazdele, manau, ir yra daroma tiek klaidų, sulaukiama tiek kritikos.
Be to, dar skirstant postus buvo labai daug ambicijų, daug derėtasi ir galiausiai išsiderėta, kad ir Laisvės partijos, ir Liberalų sąjūdžio žmonės gautų tinkamą skaičių postų.
Galiausiai ir patys konservatoriai galbūt paskyrė silpnesnius galimus kandidatus į ministrus – iš tikrųjų jie turi pakankamai didelį patyrusių politikų potencialą“ – pastebėjo politologė.
„Situacija susiklostė taip, kaip susiklostė, o ji klostėsi taip nuo pat koalicijos formavimo, nuo jos įsitvirtinimo pradžios“, – pridūrė ji.
Kas nulėmė neigiamą vertinimą?
Ne toks kritiškas I.Šimonytės ministrų kabinetui buvo V.Dumbliauskas – politologas abejoja ministrų pakeitimo nauda. Anot jo, ministrai, pradėję eiti šias pareigas, „sėdi kaip ant žarijų“, suprasdami, kad niekada visiems neįtiks.
Itin daug kritikos pastaruoju metu sulaukianti vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, politologo manymu, iš tiesų daro daug viešųjų ryšių klaidų.
„Tikriausiai, jei šis postas būtų įprastoje situacijoje, ji būtų ramiai prabuvusi vidaus reikalų ministre. O dabar situacija yra neeilinė – gal ji tiesiog pasimetė, išsigando“, – vertino politologas.
Dalis visuomenės reikalauja ir sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio atstatydinimo.
„Joks žmogus dabar nebus geresniu sveikatos apsaugos ministru už A.Dulkį – nieko tas pakeitimas neduotų. Mano manymu, A.Dulkys tvirtai jaučiasi tame poste“, – svarstė V.Dumbliauskas.
Daug klausimų politologui kelia itin neigiamas ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės vertinimas.
„A.Armonaitė kaip ministrė, atrodo, dirba gerai, bet kažkodėl reitingai krenta. Galbūt verslininkai nepatenkinti pagalba verslu. Tačiau dėl tokio žiauraus anti-reitingo kyla klausimų“, – kalbėjo jis.
Tuo metu abejonių dėl žemo užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergis reitingo priežasčių V.Dumbliauskui nekyla.
„Tai yra pavardės klausimas. Landsbergio pavardė Lietuvoje tam tikrai daliai visuomenės yra šventa, o G.Landsbergis – charizmatinis lyderis, tačiau didesnė dalis visuomenės labai nemėgsta šios pavardės. Šiuo atveju anūkas savotiškai kenčia už senelį, kuris yra dalies visuomenės nemėgstamas. G.Landsbergis, mano manymu, profesionaliai atlieka ministro pareigas“, – įvertino politologas.
Ar bus atleistos valdančiųjų klaidos?
Vertindama premjerės viešus pasisakymus J.Novagrockienė teigė mananti, kad I.Šimonytė tikrai nesiruošia keisti nei vieno kabineto ministro. Vis dėlto, politologė svarsto, kad norėdama gelbėti skęstančius Vyriausybės reitingus premjerė galėtų pasimokyti gebėjimo kalbėtis iš Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen.
„Nors V.Čmilytės-Nielsen vertinimas dažnai būna kritiškas, tačiau daug geresnis nei kabineto narių ar kitų politikų. Nors griežtai, Semo pirmininkė sugeba pasikalbėti su žmonėmis.
Ji neatsiriboja, kas būdinga ministrei pirmininkei, kuri lyg ir supranta žmones, kalba labai paprastai. Tačiau kartais iš premjerės kalbos susidaro įspūdis, tarsi „na, jie tokie – vis tiek nesupras, tad gal ir neverta su jais kalbėtis“. Reikėtų ieškoti, su kuo ir kaip kalbėtis“, – silpnąsias ministrų kabineto vietas įvardijo politologė.
Visgi, politologė pastebi ir pirmuosius Vyriausybės žingsnius bandant kalbėtis su įvairiomis visuomenės grupėmis – J.Novagrockienė įvardija susitikimus su senjorų asociacijomis, susitikimus Prezidentūroje.
„Gerai – tai yra pirmi žingsniai. Nes ši valdžia padarė, ko gero, didžiausią klaidą, kad vis dėlto leido atsirasti tokiems judėjimams, nepasitenkinimui, kuris pavirto į riaušes dėl to, kad valdžia nesikalbėjo“, – pabrėžė politologė.
J.Novagrockienės manymu, rinkėjai dabartinės valdančiosios daugumos klaidų kituose rinkimuose neatleis.
„Pandemija, hibridinės atakos, Afganistano žlugimas, kuris vienaip ar kitaip paveiks ir Lietuvą, yra objektyvios, ne dėl valdančiųjų kaltės susiklosčiusios problemos, tačiau nesugebėjimas jų spręsti, nepasitenkinimas, kurį sukėlė įvairios Vyriausybės numatomos ir diegiamos priemonės, yra jų pačių klaidos“, – kalbėjo ji.
Politologė primena atvejus, kada paskelbiamos priemonės, kurių vėliau neįgyvendinama, tačiau visuomenė jau spėja pasipiktinti – pavyzdžiui, svarstytas siūlymas uždrausti naudotis viešuoju transportu galimybių paso neturintiems asmenims.
„Nereikia skelbti, kol neišsiaiškinama iki galo, kaip tai realiai veiktų. Ši Vyriausybė, ypač sveikatos apsaugos ministras, turi įprotį paskelbti, paskui, pamačius žmonių pyktį, atsitraukti.
Susikaupė didžiulis nepasitenkinimo potencialas net tarp konservatorių ir kitų dešiniųjų rėmėjų, todėl manau, kad dabartinė valdžia kituose rinkimuose valdančiosios pozicijos nelaimės“, – prognozavo politologė.
Sėkmės būsimuose rinkimuose valdančiajai koalicijai neprognozuoja ir V.Dumbliauskas.
„Istorija rodo, kad Tėvynės Sąjunga valdo tik vieną kadenciją. 1996 metais gavo virš 400 tūkst. balsų daugiamandatėje apygardoje, o 2000 metais, po ketverių metų valdymo, jie gavo virš 100 tūkst. balsų. Tai galite įsivaizduoti – beveik keturis kartus sumažėjo jų rinkėjų.
2012 metais vėl pralaimėjo, bet ne taip žiauriai. Precedentas rodo, kad Tėvynės Sąjunga ateina vienai kadencijai, bet dar liko treji metai – dar daug vandens gali nubėgti,šiai valdančiajai koalicijai gali pasisekti suvaldyti pandemiją, išspręsti migrantų krizę. To neatmesčiau, tačiau mažiau šansų, kad jie 2024 metais liktų valdžioje“, – prognozavo politologas.
