52 metų vyras kreipėsi į Klaipėdos rajono administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyrių.
2019 metų pabaigoje pateiktoje išvadoje dėl pavardės keitimo nurodyta, jog nepakako dokumentų įrodyti, kad R.V. senelis turėjo pageidaujamą įgyti pavardę, todėl tenkinti tokį prašymą atsisakyta.
Pažymėta ir tai, kad, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba.
Teisybės ieškojo ir teisme
Tuomet vyras nusprendė ieškoti teisybės Klaipėdos rajono teisme, tačiau ir jis paliko galioti Metrikacijos skyriaus išvadą.
Vyras buvo teismui pateikęs papildomų dokumentų dėl senelio M.W. kilmės – esą jo prosenelis buvo M.W., senelis taip pat M.W.
1940 metais Mėmelio apskrities Priekulės civilinės metrikacijos įstaigoje senelis vedė M.N., kuri po santuokos sudarymo pakeitė pavardę į M.W.
Po kelerių metų gimė vyro tėvas. Tačiau pagal senelės mirties liudijimą nustatyta, kad ji vėliau pakeitė pavardę į V., o savo sūnaus – į M.V.
Drevernos kaime gimusiam R.V. norėjosi, kad jo pavardė prasidėtų taip pat kaip senolių – raide W.
Teismas pareiškė, kad tenkinti tokį prašymą nėra jokio teisinio pagrindo.
Šį sprendimą dar buvo galima skųsti Klaipėdos apygardos teismui, tačiau R.V. nusprendė nebekovoti.
Negavo vyriškos pavardės
Nepasisekė ir vienai moteriai, kuri norėjo pasirinkti vyro pavardę, neatitinkančią ištekėjusių moterų pavardžių darybos taisyklių.
Klaipėdos apygardos teismas nusprendė, kad byloje nėra pagrindo nukrypti nuo valstybinės kalbos taisyklių ir santuokos sudarymo įraše moters pavardę nurodyti su galūne -as.
Moteris norėjo, kad jos pavardė būtų tokia pat kaip ir jos vyro – su vyriška galūne -as.
Ji aiškino, kad ištekėjo užsienio valstybėje, ir ten santuokos sudarymo dokumente įrašyta jos pavardė tokia pat kaip ir vyro.
Klaipėdos apylinkės teismas jos pareiškimą buvo patenkinęs, tačiau apygardos teismas tokį sprendimą panaikino.
Nutarė daugiau nekovoti
Byloje remtasi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada, kad moters pavardė iš vyro pavardės gali būti sudaroma su priesaga -ienė arba su galūne -ė, o forma su galūne -as prieštarauja teisės aktams ir lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisyklėms.
Moteris neįrodė, kad negavus pavardės su galūne -as jai ar jos šeimos nariams kils kokių nors nepatogumų, nepateikė dokumentų apie pavardės keitimo užsienio valstybėje užbaigimo procedūras.
Vyrišką pavardę norėjusi turėti moteris, kol kas pasilikusi mergautinę, „Lietuvos rytui“ sakė, kad dirba tarptautinėje kompanijoje, ruošia projektus visame pasaulyje.
Kai pavardžių galūnės skirtingos, tenka su savimi nešiotis santuokos liudijimą, įrodantį, kad ji su vyru – šeima, kad skirtingos galūnės nėra rašybos klaida.
Po to esą dažniausiai reikia aiškinti, kodėl Lietuva yra išskirtinė šalis, kaip čia sudaromos pavardės, kurių galūnės nurodo moters socialinę padėtį visuomenėje. Tai kelia nepatogumų ir erzina.
„Naują gyvenimo etapą norėjome pradėti sklandžiai, todėl ir kreipėmės į teismą.
Viskas atrodė taip paprasta – juk tai tik kelios raidės galūnėje, nieko neįžeidžiančios ir niekam netrukdančios Lietuvoje ir palengvinančios gyvenimą užsienyje“, – sakė vyriškos pavardės kol kas negavusi moteris.
Jos teigimu, ji būtų ne pirmoji, jeigu sulauktų tokios išimties. Lietuvoje gyvena ne viena moteris su vyriška pavarde.
„Mano manymu, pats laikas būtų keisti šiuos pasenusius įstatymus. Mūsų atveju būtų paprasčiau išvykus į kitą šalį priimti jos pilietybę ir įgyti vyro pavardę tokią, kokia ji yra.
Kita vertus, didžiuojuosi, kad gimiau lietuve, ir dėl pavardės nenorėčiau atsisakyti pilietybės“, – kalbėjo moteris, nusprendusi daugiau nebesikreipti į teismą.
