Stebuklas neįvyko, Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, koronavirusas nesiliauja plisti.. Todėl didelė dalis paslaugų bus teikiamos tik turintiems galimybių pasą asmenims – paskiepytiems, persirgusiems koronavirusu ar pateikusiems neigiamą PRG testą.
Išplėsti reikalavimai ir paslaugų, gamybos sektorių darbuotojams bei darbdaviams.
Vis dėlto kai kurių visuomenei ir teisininkams abejonių kėlusių ribojimų Vyriausybė atsisakė, pirmiausia tų, kurie atrodė kaip savotiškos finansinės bausmės nesutinkantiems skiepytis asmenims.
Ypač daug kritikos sulaukė valdžios ketinimai nemokėti nedarbingumo išmokų koronavirusu susirgusiems asmenims, kurie nesiskiepijo, nors nebuvo jokių medicininių priežasčių vengti skiepų.
Teisininkai įžvelgė, kad tokia teisės norma pažeistų Konstitucijos 52 straipsnį, kuriuo visiems piliečiams garantuojama socialinė parama ligos atveju. Prezidentas G.Nausėda taip pat sukritikavo šį sumanymą. Regis, ligos išmokos niekam nebus stabdomos, nors ir tokią galimybę numatanti įstatymo pataisa dar nėra atšaukta.
Nemažai abejonių sukėlė ir galimybių paso neįgijusių darbuotojų privalomo testavimosi sąlygos.
Darbdaviai kratėsi įpareigojimo testuoti darbuotojus savo sąskaita, jeigu testai būtų mokami, o profesinės sąjungos priešinosi ir tokiai tvarkai, ir teisei nušalinti nuo darbo galimybių paso neturinčius ir nesitestuojančius asmenis.
Paaiškėjo, kad išlaidų darbuotojai nepatirs – testus toliau apmokės valstybė. Bet vis vien darbdaviams kils problemų, jei dalis darbuotojų, kurie negali dirbti nuotoliniu būdu, nenorės nuolat testuotis ir atvyks į darbą neatlikę testo, įrodančio, kad jie nėra užsikrėtę.
Baiminamasi, kad įsigaliojus naujai tvarkai gerokai padidės darbo krūvis testus atliekančioms laboratorijoms ir susidarys eilės. Tai irgi gali dalį žmonių atbaidyti, ypač jeigu jiems reikės testuotis kas 7–10 dienų.
Atrodytų, tereikia pasiskiepyti ir problemų sumažėtų, bet yra asmenų, kurie kategoriškai nesutinka to daryti. Atleisti juos darbdaviams būtų sunku ne tiktai dėl teisinių kliūčių, bet ir todėl, kad daugelyje gamybos ar paslaugų sričių stokojama gebančių dirbti kvalifikuotų darbuotojų.
Profesinės sąjungos nepritaria ir tam, kad testuotis darbuotojai būtų verčiami ne darbo metu, o teisei atleisti žmogų už tai, kad jis neturi galimybių paso ir nepateikia testų, išvis kategoriškai priešinasi.
Kai kurie teisininkai įrodinėja, kad valstybės spaudimas skiepytis ir galimybių paso įteisinimas net nusižengia ir Konstitucijai, ir žmogaus teisių normoms, o tai suteikia papildomų argumentų skiepų priešininkams.
Kita vertus, žymūs konstitucinės teisės specialistai neįžvelgia jokio Lietuvos valdžios sprendimų neteisėtumo ir atkreipia dėmesį, kad daugelyje pasaulio šalių taikomi panašūs ribojimai, o kolegas kaltina pernelyg formaliu požiūriu į teisę ar net polinkiu politikuoti.
Sumaišties taip pat pridėjo opozicijos politikai, net prezidentas.
Nors ir ragindami skiepytis, jie kalba gana dviprasmiškai apie Vyriausybės taikomas ribojimo priemones, laikydami tai spaudimu žmonėms, ir ragina valdžią juos tik įkalbinėti, kad skiepai – visuotinis gėris, o ne blogis.
Tai buvo itin ryškiai justi socialdemokratų lyderės V.Blinkevičiūtės kalbose – ji jausmingai kvietė žmones skiepytis, bet čia pat pliekė valdžią, kaip ji neleistinai pasitelkia prievartą, užuot draugiškai įtikinėjusi prieš skiepus nusiteikusius asmenis.
Sunku pasakyti, kiek visuomenės sveikatos požiūriu naudingos tokios kalbos. Akivaizdu viena: šia taktika politikai pirmiausia siekia ir pasiskiepijusiai didžiajai visuomenės daliai įtikti, ir skiepų priešininkų nesupykdyti. Panašių atspalvių justi ir Sveikatos apsaugos ministerijos veiklą kritikuojančio G.Nausėdos pareiškimuose.
Bet ir kitų šalių patirtis rodo, kad vien įtikinėjimais ir meduoliu, nepasitelkus bizūno, užkietėjusių skiepų priešininkų neįkalbėsi skiepytis.
Tokių žmonių nėra labai daug, bet jie tampa rimta kliūtimi visuotiniam imunitetui įgyti, nes dėl naujų labai užkrečiamų koronaviruso atmainų epidemiologai jau skelbia, kad gali tekti paskiepyti ne 70 proc. gyventojų, o gal net ir 90 procentų. Tokio lygio pasiekti Lietuvai faktiškai nėra galimybių.
Šitokiomis aplinkybėmis veiksmingos gali būti tik spaudimo priemonės, žinoma, nepažeidžiant žmogaus teisių. Ne vienos šalies konstitucinis teismas jau atsakė, kad galimybių pasai, nors ir riboja asmens laisves, yra neišvengiamas kompromisas tarp žmogaus teisės pačiam apsispręsti dėl skiepų ir būtinybes apsaugoti visuomenės sveikatą.
Vadinasi, Lietuva, įvesdama suvaržymus galimybių paso neturintiems asmenims, dviračio neišradinėja. Be abejo, įsigaliojusi tvarka sukels nepatogumų žmonėms, apsunkins verslo veiklą.
Neišvengiamai bus tuo pasipiktinusių asmenų, kurie turi teisę protestuoti, tik, aišku, nesukeldami riaušių ir nepažeidinėdami įstatymų.
Vienaip ar kitaip, tai mažesnė neganda nei šimtai į kapines keliaujančių koronaviruso aukų.
