Ar praras konservatoriai tik šiai partijai būdingą ištikimąjį rinkėją, ar valstiečiams pridės populiarumo taškų vis išreiškiama parama Šeimų maršo mitingams ir ar atlaikys socialdemokratai konkurenciją iš kelių frontų, „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ aptarė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto (VU TSPMI) politologė, Pilietinės visuomenės instituto direktorė Ieva Petronytė-Urbonavičienė.
Krito nuosekliai
Naujausios apklausos duomenimis, partijų reitingų lentelėje vis dar lyderiauja Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), paklaidos ribose aplenkę Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungą (LVŽS).
Rugpjūtį už konservatorių partiją savo balsą būtų atidavę 12,1 proc., kai birželį savo palaikymą šiai partijai buvo išreiškę 13,5 proc. apklaustųjų.
Nors per du mėnesius konservatorių partijos reitingas krito paklaidos ribose, politologė Ieva Petronyte Urbonavičienė pastebi, kad nuo metų pradžios palaikymas konservatoriams krito virš 5 proc. – vasarį šią partiją teigė palaikantys net 17,8 proc. respondentų.
Politologė svarsto, kad kritimas gali būti siejamas tiek su valdančiosios partijos priimamais sprendimais, tiek su jų komunikacija.
„Daliai žmonių nepatinka priimami sprendimai tiek dėl pandemijos suvaldymo, dėl sienos apsaugos klausimų. Yra ir antroji dalis žmonių, kuriems ne tiek nepatinka patys sprendimai, bet komunikacija apskritai, laikysena viešojoje erdvėje“, – įvardijo I.Petronytė-Urbonavičienė.
Nusisuks ištikimiausi?
Politologė pastebi ir anksčiau konservatorių partijai būdingas reitingų „grindis“. Ištikimasis konservatorių partijos elektoratas, palaikęs partiją nepaisant įvairiausių aplinkybių, anot I.Petronytės-Urbonavičienės, galimai keičiasi, todėl konservatorių reitingų kritimas dar gali tęstis.
„Jeigu anksčiau kalbėdavome, kad TS-LKD elektoratas yra stabiliausias, pastoviausias ir balsuoja už šią partiją „kas bebūtų“, tai panašu, kad tas atsparumas visokiems kasdieniams veiksmams yra linkęs keistis.
Viena vertus, ištikimiausi rinkėjai su amžiumi, su natūraliais gyvenimo ciklo elementais linkę keistis ir išeiti. Kitas veiksnys gali būti tai, kad pakankamai liberali partijos laikysena kai kuriais klausimais, ypač susijusiais su socialinėmis, moralinėmis temomis, galbūt yra kiek nepriimtini tai pačiai stabiliausiai daliai“, – neatmeta politologė.
Pasekmės – jau netrukus
Naujausios apklausos duomenimis, rugpjūtį už Valstiečių ir žaliųjų partiją balsuotų 11,1 proc., kai birželį šiai partijai balsą atiduoti būtų norėję 14,8 proc. apklaustųjų.
I.Petronytė-Urbonavičienė teigė, kad LVŽS reitingų svyravimas matomas jau nuo metų pradžios, tačiau valstiečių skyrybos netrukus gali lemti ir žymesnį reitingų kritimą.
„S.Skvernelio išėjimas, kartu išsivedant didelę dalį žmonių, kurie buvo labai palankiai vertinami valstiečių sąraše, iš tiesų yra iššūkis. Greičiausiai artimiausiu metu pamatysime šio žingsnio pasekmes – LVŽS reitingai šiek tiek pakris bent dėl šio veiksnio, jeigu nebus jokių atstveriančių veiksnių“, – prognozavo politologė.
Dabartinį valstiečių reitingo smuktelėjimą politologė sieja ir su viešojoje erdvėje matomais poslinkiais – tai, kad LVŽS nuolat kaunasi su konservatoriais.
„Kai kuriems žmonėms gali tiesiog pabosti tiek vienos, tiek kitos partijos pasisakymai viena kitos atžvilgiu, ir tiesiog norėtis alternatyvos“, – pastebėjo ji.
Laimėtų mitinguotojų balsų?
I.Petronytė-Urbonavičienė abejoja, ar valstiečių šliejimasis prie mitinguotojų partijai galėtų atnešti naudos būsimuose rinkimuose. Politologė atkreipia dėmesį, kad valstiečiai nėra vienintelė partija, kuri nori „pasiimti“ rinkėjų dalį, ateinančią į mitingus ar simpatizuojančią „Šeimų maršui“.
Be to, nėra pakankamai informacijos, kokie žmonės dalyvauja protestuose – galbūt šie asmenys iš viso nedalyvauja rinkimuose, tad nei atimtų, nei pridėtų balsų nei vienai partijai.
Galiausiai, dėl šių rinkėjų varžosi ne tik dabartinės partijos – panašu, kad iš „Šeimų maršo“ judėjimo kuriasi nauja politinė jėga, kuri galėtų nugvelbti bent dalį LVŽS rinkėjų.
„Vienareikšmiškai atsakyti, kad būtinai mitingai ir LVŽS flirtavimas, jų palaikymas mitingams turės tik teigiamos reikšmės… Galbūt kažkiek, bet ar didelės – galima abejoti tuo“, – pažymėjo politologė.
Socialdemokratams – arši konkurencija
Tuo metu socialdemokratai, I.Petronytės-Urbonavičienės teigimu, yra ta partija, kuri daugiausiai laimi iš valstiečių ir konservatorių priešpriešos.
„Galbūt dalis žmonių, kurie norėtų balsuoti už solidesnes, rimtesnes partijas, bet jiems nepatinka pirmųjų dviejų minėtų partijų laikysena, renkasi būtent socialdemokratus – ypač iš valstiečių pusės“, – svarstė politologė.
Kaip pažymi I.Petronytė-Urbonavičienė, socialdemokratų reitingo kilimas aukštis priklauso ne tik nuo jų pačių, bet ir nuo konkurentų centro-kairėje. Politologė pastebi, kad šioje politinėje nišoje darosi ankšta, tad konkurencija gali būti arši.
Socialdemokratai turės konkuruoti ne tik su valstiečiais, bet ir su galimai naujai gimsiančia Sauliaus Skvernelio politine jėga.
„Savarankiškos partijos kūrimas yra labai sudėtingas procesas, reikalaujantis daug įdirbio, o naujos, atskilusios partijos paprastai sunkiai įsivažiuoja. Tačiau žinant sąrašo populiarumą, gebant pritraukti daugiau žinomų politikų ar populiarių žmonių, galbūt galima tikėtis, kad ši jėga, kaip nauja partija, galėtų rinkti kažkiek balsų savarankiškai“, – svarstė politologė.
Anot jos, galiausiai šių partijų sėkmę nulems asmeninės simpatijos, anksčiau nuveikti darbai, konkretūs pasisakymai.
