„Šiandien vertinant pažangą, pasiektą įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę 2030 m., derėtų aiškiai pasakyti: padarėme daug – bet nepakankamai. Viena didelė kliūtis buvo COVID-19 pandemija. Prasidėjusi kaip visuomenės sveikatos krizė, ji išryškino baisias gilėjančios sisteminės nelygybės pasekmes“, – JT Generalinėje Asamblėjoje kalbėjo G. Nausėda.
Tačiau šalies vadovas taip pat įsitikinęs, kad pandemija suteikė galimybę naujų sprendimų įgyvendinimui.
„Nepaisant to, dėl šios krizės atsirado erdvės drąsiems sprendimams, susijusiems su socialine ir ekonomine gerove. Mes vis tiek galime paspartinti pasaulio vystymąsi nauja, ryžtingesne trajektorija. Pagaliau mums buvo parodyta tikroji solidarumo vertė. Be pasaulinio bendradarbiavimo nebūtų vakcinų. O dabar jomis dalindamiesi galime visame pasaulyje sustabdyti viruso plitimą“, – įsitikinęs Lietuvos prezidentas.
„Mums šio solidarumo prireiks, siekiant įveikti dar vieną didelį, skubiai spręstiną – klimato kaitos – klausimą. Neseniai paskelbtos perspėjančios ataskaitos ragina mus nedelsiant imtis veiksmų, kol dar ne vėlu“,- pridūrė jis.
Savo kalboje G. Nausėda pabrėžė, kad daugiau nei pusė pasaulyje sukuriamo bendrojo vidaus produkto (BVP) priklauso nuo gamtos, todėl investicijos į poveikio klimatui neutralumą, biologinės įvairovės apsaugą ir atkūrimą, jo nuomone, yra būtinos. Jungtinių Tautų šalims narėms prezidentas taip pat pasakojo apie Lietuvos biotechnologijų pramonės dinamiką.
„Neseniai Lietuva patvirtino Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę. Mes siekiame 70 proc. sumažinti išmetamąsias šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir iki 2050 m. tapti neutralaus poveikio klimatui šalimi. Iššūkis – rasti visus prie to prisidėti skatinančias priemones, pavyzdžiui, tikslias fiskalines paskatas arba išmaniąsias depozito sistemas“, – teigė G. Nausėda.
Pirmąją vizito JAV dieną Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda Niujorke dalyvavo Rugsėjo 11-osios teroro aukų pagerbimo ceremonijoje.
