„Žinių radijo“ laidoje medikai, politikai ir darbdavių atstovai įvertino, kokią įtaką ministrų kabineto priimtos naujosios priemonės galėtų turėti pandemijos situacijai Lietuvoje bei tai, ar jos gali padėti išvengti dar vieno griežto karantino.
Veda į privalomą vakcinaciją?
Lietuvoje fiksuojamas vienas didžiausių mirštančiųjų nuo koronaviruso rodiklis Europos Sąjungoje, nors kitose valstybėse, kur sergamumas panašus į Lietuvos, mirtingumas yra menkesnis, rodo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenys.
Biomedicinos mokslų daktaras Marius Strioga „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo, kad prastą Lietuvos koronaviruso situaciją Europos kontekste lemia keli veiksniai – ne tik nepakankamas vakcinacijos lygis vyriausiųjų žmonių grupėje.
„Turime žinoti, kad bendra mūsų visuomenės sveikatos būklė, ypač, vyresniųjų žmonių, yra ženkliai prastesnė negu kitų, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse. Jų ir sveiko, pilnaverčio gyvenimo trukmė, ir rizika mirti nuo širdies kraujagyslių ligų skiriasi kartais, net ne procentais“, – aiškino medikas.
„Jeigu susergama Lietuvoje ar Skandinavijos šalyje, tai mūsų žmonėms, net ir gaunant tą pačią medicininę priežiūrą, tikimybė numirti yra didesnė, nes jie jau patys yra prikaupę daugiau gretutinių ligų“, – palygino M.Strioga.
Tuo metu kalbėdamas apie privalomą kaukių dėvėjimo grąžinimą uždarose patalpose M.Strioga pabrėžia, kad didelio susibūrimo vietose, ypač būnant jose ilgesnį laiką, kaip, pavyzdžiui, tarpmiestinio susisiekimo autobusuose, kaukės yra tiesiog būtinos.
„Ir, savaime aišku, vakcinacija. Bijau, kad ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse, kad ir kaip tai būtų liūdna, bet panašu, kad keliai veda į privalomąją ar net priverstinę vakcinaciją“, – prognozavo M.Strioga.
Lauks griežtesni ribojimai?
Tuo metu sveikatos reikalų komiteto narė, konservatorė Jurgita Sejonienė, vertindama sudėtingą pandemijos situaciją Lietuvoje, kalbėjo, kad ne tik nuo Vyriausybės priimamų priemonių priklauso koronaviruso rodikliai šalyje.
„Vyriausybė negali suvaldyti infekcinės situacijos, taikydama vienas ar kitas priemones. Svarbu tai, kaip gyventojai atliepia tas priemones ir kaip yra linkę jų laikytis, formaliai ar neformaliai, kiek yra linkę save riboti, kontroliuoti, naudoti elementarias infekcijos kontrolės priemones“, – pabrėžė parlamentarė.
„Ne Vyriausybę baudžiame, kai laikomės ar nesilaikome vienų ar kitų priemonių, bet patys save“, – pridūrė ji.
Paklausta, kokio sergančiųjų koronavirusu asmenų skaičiaus laukiama, kada būtų pradėta apie dar didesnius ribojimus, J.Sejonienė akcentavo užimtų lovų ligoninėse skaičių.
„Numatytas ligoninių lovų skaičius, intensyvios terapijos lovų skaičius, kuomet tai jau būtų nepakeliama našta ligoninėms ir kada tektų riboti paslaugas kitomis ligomis sergantiems pacientams – link jų artėjame, deja. Dabar bandoma situaciją suvaldyti minkštomis priemonėmis, įvedant kaukes, kurios nėra didelis ribojimas“, – kalbėjo J.Sejonienė.
„Vis tiek nemaža dalis gyventojų yra vakcinuota. Tikimasi, kad ta minkšta priemonė padės sukontroliuoti situaciją“, – pridūrė ji.
Efektyviau valdytų pandemiją
Sveikatos reikalų komiteto narė, socialdemokratė Orinta Leiputė kalbėjo, kad privalomo kaukių dėvėjimo uždarose patalpose grąžinimas šiuo metu yra teisinga priemonė.
„Kadangi gausėja žmonių užsikrėtusių, mums nelabai pavyksta suvaldyti šių procesų, tai nemanau, kad kaukių dėvėjimas uždarose patalpose yra bloga priemonė. Vis tik, tai yra apsauga, priemonė, kuri galėtų pasitarnauti efektyviau valdant pandemiją. Nematyčiau tragedijos.
Problema tame, kad įvairių reikalavimų kaitaliojimas žmones ir glumina, ir erzina. Šis momentas, manau, yra silpnoji ministro ar ministerijos specialistų pusė“, – įvertino O.Leiputė.
Parlamentarė teigė nepritarianti griežtoms priemonėms, pavyzdžiui, dviejų savaičių visiškam uždarymui.
„Manau, kad užsidarę buvome gerokai per ilgai. Tai nebūtų išeitis. Biosauga, higiena, kaukių dėvėjimas yra pagrindiniai dalykai, į kuriuos galėtume atsiremti. Ir, žinoma, normali komunikacija kviečiant žmones, kurie dar nepasiskiepiję, pasiskiepyti“, – kalbėjo socialdemokratė.
Darbu nuotoliu pasigirti dar anksti
Darbdavių konfederacijos pirmininkas Danas Arlauskas kalbėjo, kad visi įmonių vadovai yra suinteresuoti, kad darbuotojai dirbtų – rūpinasi dezinfekcija, veido kaukėmis, todėl, anot jo, rizika įmonėse maksimaliai sumažėja.
„Įmonės galėtų būti pavyzdys, nes apie 80 proc. praktiškai visų įmonėse dirbančių darbuotojų yra pasiskiepiję, ir tai, ko gero, yra aukščiausias rodiklis, jei kalbėsime apie kitas visuomenės grupės. Ko kartais net nepasakysi apie pedagogus, kurių žymiai mažesnis (pasiskiepijimo – aut.past.) procentas“, – kalbėjo D.Arlauskas.
D.Arlausko teigimu, karantino metu Lietuvos verslas dar neišvystė naujojo verslo modelio – darbo nuotoliniu būdu. Anot jo, yra tiesos tam tikrų darbdavių pastebėjimuose, kad darbuotojai iš namų dirba neproduktyviai.
„Tiesos yra, klausimas – priežastyje, kas kaltas, kad dirbama neproduktyviai. Gali būti taip, kad darbdaviai blogai sudėlioja užduotis. Kitas dalykas – darbuotojai nėra tiek disciplinuoti“, – kalbėjo darbdavių konfederacijos pirmininkas.
