Tuo metu Italijoje stebima priešinga situacija – nuo spalio 15 dienos darbuotojai be žaliojo paso nebegalės eiti į darbą ar gauti atlyginimą.
Apie tai, kaip šioms valstybėms sekasi kovoti su pandemija ir kaip vietos gyventojai sutinka būsimus pokyčius „Žinių radijo“ laidoje pasakojo Švedijos ir Italijos lietuviai.
Ar tinkamai reaguota nuo pradžių?
Trečiadienį Švedija atšaukė visus pandemijos valdymo ribojimus: nebeliks ribojimų restoranams, koncertams, sporto varžyboms ir rekomendacijų dirbti iš namų.
Švedijos lietuvių jaunimo bendruomenės pirmininkas Darius Kvainauskas kalbėjo, kad vietiniai gyventojai jau seniai laukė šių atlaisvinimų, kurie, kaip argumentuoja vietos valdžia, įmanomi dėl didelio pasiskiepijusių asmenų skaičiaus.
„Švedai skiepijasi gana dideliais mastais, ir Švedijos valdžia tai įvardija kaip pagrindinę priežastį, kodėl mes galime šiuo metu atsidaryti, kai kurios Europos šalys užsidaro. Šiuo metu turime 76 proc. asmenų, kurie yra pilnai vakcinuoti, ir 84 proc. virš 16 metų asmenų, kurie gavo nors vieną dozę“, – įvardijo D.Kvainauskas.
Po rugsėjo 29 dienos Švedijoje nebelieka jokių ribojimų, tik rekomendacijos nevakcinuotiems žmonėms laikytis atstumo, nesirinkti susibūrimo vietose.
„Patiems nevakcinuotiems žmonėms lieka atsakomybė neiti, laikytis atstumo, bet niekas nieko tikrai nekontroliuos“, – pabrėžė jis.
Savo ruožtu Stokholmo lietuvių bendruomenės pirmininkė Rūta Žičkienė pastebi, kad tokių prieš skiepus nukreiptų judėjimų ir protesto akcijų, kokios būdingos kitoms Europos valstybėms, Švedijoje nėra.
„Žmonės gana noriai vakcinuojasi, tačiau nėra labai didelių reikalavimų vakcinuotis, nepabrėžiama, kad vakcinacija yra kaip sąlyga – nepaisant kelionių į užsienį. Vakcinacija nėra reikalavimas, pavyzdžiui, einant į darbą.
Tokiu atveju, nors yra skeptikų su visokiomis nuomonėmis, bet jiems nėra didelio reikalo garsiai šnekėti, todėl jų ir nesimato“, – paaiškino Švedijos lietuvė.
R.Žičkienė svarstė, kad žmonių pasitikėjimas vakcinomis slypi Švedijos švietimo sistemoje.
„Manau, paslaptis yra tame, kad visa Švedijos švietimo sistema jau daugiau nei 100 metų buvo kuriama mokslo pagrindu. Kada žmonėms, augusiems šioje sistemoje, visos šios priemonės pagrindžiamos mokslu, tai jiems nelabai kyla klausimų – jie pasitiki mokslu“, – įvardijo bendruomenės pirmininkė.
Švedija nuo pačios pandemijos pradžios pasirinko išskirtinę strategiją – priešingai negu kitos valstybės, neįvedinėjo griežto karantino. R.Žičkienė svarstė, kad, kaip ir kitose valstybėse, klaidų padaryta, tačiau iš esmės Švedija galėtų būti pandemijos valdymo pavyzdys.
„Pati švedų valdžia pripažįsta, kad jiems nuo pat pradžių reikėjo šiek tiek greičiau reaguoti. Bet sunku kaltinti, kai situacija nauja, visi išsigąsta, pasimeta. Tas reakcijos greitumas pradžioje būtų lėmęs mažesnį vyresnių žmonių mirčių skaičių. Tačiau kaip valdžia toliau tvarkėsi su šia situacija – kadangi jie vadovavosi mokslu, tai yra gana paprasta tikėti ta sistema ir sekti ja“, – kalbėjo Rūta.
Antivakseriniai judėjimai – ir Italijoje
Tuo metu visiškai priešinga situacija būdinga Italijai. Kaip pasakoja Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Elzė Di Meglio, nuo spalio 15 dienos šioje šalyje įvedamos griežtos priemonės nepasiskiepijusiems asmenims.
„Italija, kaip labiausiai nuo koronaviruso nukentėjusi Europos šalis, griežtina sąlygas. Žaliąjį pasą privalės turėti visi privataus ir viešojo sektoriaus darbuotojai. Nepasiskiepiję nebus atleidžiami, bet be šio dokumento negalės eiti į darbą ir negaus atlyginimo“, – pasakojo E.Di Meglio.
Anot jos, italai atsiremia į praėjusių metų patirtį, kada medicinos, ugdymo įstaigų darbuotojai privalėjo arba pasiskiepyti, arba testuotis – tada susirgimų skaičiaus augimas sustojo.
Iki šiol italai uždarose patalpose turėjo dėvėti kaukes, šis reikalavimas išliks ir toliau. Tuo metu lauke, jeigu yra bent metro atstumas, kaukių dėvėjimas nėra privalomas.
„Dabar su žaliuoju pasu galėjome eiti į muziejus, teatrus, sporto klubus, restoranų vidų. Nuo spalio 15 dienos bus griežtesnės sąlygos – visi privalės turėti apie skiepų sertifikatą, arba testus“, – įvardijo Italijos lietuvė.
Anot jos, griežtinimus palaikė dauguma Italijos partijų, taip pat didžioji dauguma Italijos piliečių – apklausų duomenimis, 70-80 proc. Italijos visuomenės palaiko sugriežtinimus. Visgi, ir Italijoje yra antivakserinių judėjimų.
„Taip, jų yra. Dabar yra net grasinimų blokuoti autostradas. Protestų yra, tačiau tai mažas procentas žmonių.
Ir mūsų bendruomenės narių, pažįstamų rate yra nenorinčių skiepytis, antivakserių, bet nenorėdami prarasti pragyvenimo šaltinio – algos, jie pasirenka skiepą“, – kalbėjo E.Di Meglio.
Jos teigimu, visa scehma Italijoje pasiskiepijo apie 72 proc. asmenų. Pranešus apie būsimus sugriežtinimus, norinčiųjų skiepytis padaugėjo.
Lietuvoje bent viena doze pasiskiepijo virš 70 proc. pilnamečių gyventojų.
