Todėl nesibaigiantys politikų ginčai ir rietenos dėl pandemijos valdymo detalių yra tik figos lapelis dangstant neaiškią ateitį ir imituojant audringą veiklą.
Vyriausybė šią savaitę vėl nustatė privalomą reikalavimą uždarose patalpose dėvėti kaukes ir primygtinai rekomendavo tiems, kurie gali, dirbti nuotoliniu būdu.
Šitokį sprendimą paskelbti ministrų kabinetas žadėjo anksčiau, tačiau staiga nusprendė jį atidėti savaitei. Esą paaiškėjo, kad tokiam sprendimui galbūt nereikia įvesti karantino režimo, užtenka ir dabar galiojančios ekstremalios padėties. O antradienį premjerė I.Šimonytė paskelbė, kad per savaitę Vyriausybės teisininkai išsiaiškino, kad karantino režimo išties nereikia.
Tad kam reikėjo tų visų gąsdinimų nauju karantinu ir savaitės pertraukos teisininkų apmąstymams? Negi nebuvo galima iš pradžių išsiaiškinti, o paskui kalbėti?
Juolab kad jau praėjusią savaitę kai kurie ministrai neoficialiuose pokalbiuose teigė, kad karantino nebus. Pirmiausia dėl politinių motyvų. Mat vien žodis „karantinas“ reikštų, jog valdžia pripažįsta nebevaldanti padėties ir pralaimėjusi.
Vieni tvirtino, kad tai įprasta valdančiųjų taktika – iš pradžių pagąsdinti ir pažiūrėti, kaip į tai reaguos visuomenė ir kiti politikai.
Kiti teigė, jog toks Vyriausybės tūpčiojimas – bendros sumaišties valdžios viršūnėse išdava. Galbūt – net ir valdančiųjų Laisvės partijos ir konservatorių trintis, pirmajai, kaip visada, priešinantis bet kokiems sugriežtinimams.
Šiaip ar kitaip, dauguma politikos ekspertų sutarė, jog tokie manevrai tik dar labiau erzina visuomenę, kuria įspūdį, kad valdžia sutrikusi.
Natūralu, kad progos pasvilinti valdančiųjų padus nepraleido ir opozicija.
I.Šimonytė, kuri jau ir taip namus šildyti galėtų vien valstiečių vedlio šešėlinio premjero R.Karbauskio laiškais, sulaukė ir šešėliniu vicepremjeru paskelbto buvusio sveikatos apsaugos ministro A.Verygos rašto. Jame kartojami R.Karbauskio kaltinimai premjerei, kad ji trempia demokratiją, įstatymus, nes negerbia šešėlinės vyriausybės skelbdama ją tik neformalia sueiga.
A.Veryga taip pat pažėrė viešų kaltinimų premjerei ir sveikatos apsaugos ministrui A.Dulkiui ne tik nesusitvarkant su padėtimi, bet ir sukčiaujant.
Eksministras, praėjusį juodą rudenį pats dvejojęs dėl karantino, paskelbė, jog karantiną dabar būtinai reikia įvesti – kaip teisinį režimą. Esą valdžia to nedaro, kad nereikėtų mokėti papildomų pinigų medikams. Bet valdantieji tokius svarstymus argumentuotai paneigė.
Tačiau valstiečiai ir kita opozicija, taip pat ir apie planus kurti partiją biudžeto dotacijai gauti pripažinęs S.Skvernelis toliau pliekė valdančiuosius, būtent juos vadindami pagrindiniais blogėjančios padėties kaltininkais.
Valdžia buvo pliekiama ir dėl to, dėl ko ją nuolat kaltina ir Prezidentūra – dėl esą pavėluotos ir nevykusios vakcinavimo kampanijos.
Žaibai iš rūmų sostinės S.Daukanto aikštėje į Vyriausybę skriejo ir šią savaitę – sveikatos apsaugos ministrą A.Dulkį pagrindiniu atpirkimo ožiu dėl prastos vadybos Prezidentūra įvardijo kaip niekada rūsčiai.
Kas žino, gal pagaliau G.Nausėda pareikalaus šio jo nuolat kritikuojamo ministro galvos, kurios jau seniai reikalauja ir opozicija?
Tuo metu valstiečiai į Seimo opozicinės darbotvarkės posėdžio tribūną netgi pasikvietė naująją valdžios ir skiepų priešininkų stovyklos žvaigždę, advokatų vadovą I.Vėgėlę.
Jis išrėžė, kad ir galimybių pasai, ir visa valdžios antipandeminė veikla yra neteisėta.
Apie tai, jog, įvedus privalomą kaukių dėvėjimą uždarose patalpose, galimybių pasas daugeliu atvejų nebetenka prasmės, prabilo ir kai kurie į politiką nelendantys ekspertai.
Visame šių ginčų, kaltinimų ir raginimų „daryti kitaip“ gausme skęsta pavienių ekspertų nuomonė, kad dabar jokio stebuklingo visus išgelbėsiančio recepto tiesiog nėra ir reikia kiek įmanoma greičiau tęsti vakcinavimą, tikintis, kad neprireiks vėl uždarinėti valstybės. Lyg būtų negana bėdų, susijusių su pandemija, horizonte grėsmingai ryškėja dar vienos – kainų krizės šešėlis.
Svarstant, kas labiausiai lemia dujų ir elektros brangimą – pasaulinė konjunktūra ar vidaus veiksniai, – sujudo ir svilėsių kvapą pajutusios valdžios viršūnės.
Vyriausybė paskelbė, jog stabdys kainų augimą nustatydama jų lubas. Tokius planus iš karto sukritikavo ekspertai – esą tai tik parodomieji politiniai ritualai, kurie vis tiek guls ant gyventojų pečių.
Anot ekonomistų, brangimą lemia pasaulinės tendencijos, taip pat tai, kad Lietuvoje šilumos ūkis pernelyg priklausomas nuo gamtinių dujų. Tai itin aiškiai rodo Vilniaus, kur šildymo kainos šoks bene labiausiai, pavyzdys.
Užtat kainų reguliavimui pritaria šalies vadovas. Kaip neretai atsitinka, Prezidentūra suskubo demonstruoti lyderystę šioje naujoje kovoje, taip pat paraginusi atidėti elektros rinkos liberalizavimo terminus.
Bet kokiu atveju, šioje situacijoje akivaizdžiai veriasi naujas ne tik kovos su krizėmis, bet ir politikų rungtyniavimo dėl jų valdymo frontas.
Kiek tokios politikų rietenos ar noras pasirodyti ereliais padeda krizes valdyti, bene geriausiai liudija nepažabojama pandemija.
Lietuva pagal susirgimų skaičių ir mirčių nuo COVID-19 statistiką atsidūrė visų Europos Sąjungos valstybių viršūnėje.
