Ir paaiškino pasekmes: „Mes (ES. – Aut.) padidinome priklausomybę nuo rusiškų žaliavų ir sukūrėme papildomų problemų Ukrainai.“
G.Nausėda paragino tęsti kritišką projekto svarstymą net paskelbus apie dujotiekio tiesimo pabaigą: „Mes taip pat turime įvairiais ES formatais vertinti, kokiu laipsniu paleistas veikti „Nord Stream 2“ atitinka mūsų žaliąjį kursą mažinant žalingų dujų kiekį ore.“
Lyg ir principinga, teisinga, bet nei Lietuvos, nei kai kurių kitų valstybių linksniuojama neigiama pozicija projekto jau nesustabdys. Nebent uždels paleidimą, bet matant paniką Europos dujų rinkoje dėl akivaizdžios šio energijos šaltinio stokos baigiamieji darbai gali net paspartėti.
Interviu pasirodė kelios dienos prieš rinkimus į Bundestagą, gal net manant, jog Vokietijos vadovu gali tapti žaliųjų, nuoseklių projekto priešininkų, kandidatas. Tačiau kad ir kas sudarytų būsimą Vokietijos valdžios koaliciją, „Nord Stream 2“ veiks.
Sustabdyti energetikos sumanymus galima, kol jie dar popieriuje, bet likus įveikti dešimtadalį kelio net sutelktos pajėgos bejėgės.
Beje, taip atsitiko ir su Astravo AE.
Gal Vokietijos žalieji ir pabandys į jau pajudėjusį vežimą įsprausti pagalį, vis dėlto ne jie vieni valdys, o socialdemokratai, kurių kandidatas taps ir kancleriu, projekto nebepersvarstys.
Naujas Vokietijos vadovas tęs tvirčiausios projekto gynėjos A.Merkel politiką.
Savaime suprantama, Ukraina nukentės net ir tuo atveju, jeigu Rusija dėl teigiamo jai galutinio rezultato įsipareigos tiekti dalį dujų į Europą ir per aršiausios šiuo metu jos priešininkės šalį.
Be to, šis dujotiekis Ukrainai gal jau ir ne pati didžiausia problema.
Pirmadienį Vengrija (energetikos grupė MVM) pasirašė 15 metų dujų tiekimo sutartį su „Gazprom“ taip pat aplenkiant Ukrainą. Kijevas pasipiktino: sutartis esanti „politinė, ekonomiškai nepagrįsta, sudaryta pataikaujant Kremliui ir kenkiant Ukrainos nacionaliniam interesui“.
Budapešto atsakas buvo kietas, pirmas toks po 2014 m. iš ES narės valstybės – nesikišti į Vengrijos vidaus reikalus.
Kijevas ketina kreiptis į Europos Komisiją, kad būtų blokuotas susitarimas, tačiau tai tik sumažins ir taip nelabai gausų Ukrainos stojimo į ES šalininkų skaičių. Beje, Vengrijos pavyzdžiu gali pasekti Austrija ir Italija.
Artėjant žiemai ne viena ES narė valstybė santykiuose su Rusija pereina iš vertybinės politikos į pragmatinę.
Valstybėms, neturinčioms savo energijos išteklių, o alternatyvioms energetikos rūšims toli gražu nepatenkinant poreikio (ir dar nežinia, koks jis gali būti ateityje) tenka ieškoti pastovesnio ilgalaikio šaltinio ir, nors ir susiraukus lyg devynioms pėtnyčioms, dairytis į Rusiją.
Kaip vienas Europarlamento narys yra pasakęs – Rusija yra ten, kur yra (ant resursų. – Aut.) ir kitur ji nebus. Vienintelė išeitis – alternatyvioji energetika. Tačiau realūs jos rezultatai – dar už kelių dešimtmečių.
Ar po rinkimų į Bundestagą kas nors keisis Lietuvos ir Vokietijos santykiuose? Jau minėtame G.Nausėdos interviu tikinama, jog nepaisant Lietuvos neigiamo požiūrio į „Nord Stream 2“ Lietuvos santykiai su Vokietija bus kaip ir buvę draugiški. Tai tiesa.
Nesu girdėjęs, nebent užkulisių žinovai galėtų pasakyti daugiau, kad A.Merkel priekaištautų Lietuvai dėl požiūrio į kanclerės ginamą ir globojamą projektą. Jai svarbiau buvo, kaip elgsis valstybės, turinčios duoti leidimą dujų vamzdžius kloti jūros dugnu. Tai buvo rimtas iššūkis ir Vokietijos ambasadoms tose šalyse. Baigėsi A.Merkel diplomatijos pergale.
Mano manymu, jeigu Lietuva nori aktyvios Vokietijos paramos kovojant prieš tolesnę Astravo AE plėtrą, galėtų santūriau vertinti tolesnį „Nord Stream 2“ funkcionavimą. Be to, tai Vokietijos nacionalinio intereso projektas.
Jame dalyvavo galingi Vokietijos, Austrijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Nyderlandų energetikos koncernai. Nėra neigiamas personažas Vokietijoje ir buvęs kancleris socialdemokratas G.Schröderis, o jo triūsas Rusijos energetikos sektoriuje laikomas naudingu ir vokiečiams.
Bet kurio pavidalo naujoji Vokietijos valdžia tęs pragmatinę užsienio politiką, su Kremliumi nesiglėbesčiuos, tačiau prioritetas visada bus savi ekonominiai interesai.
Dėl tranzito per Baltarusijos teritoriją naudos Vokietija iki šiol daug santūriau nei Lietuva ar Lenkija reaguoja į A.Lukašenkos režimą.
O štai sankcijas „Belkalij“ tikriausiai tylomis paremtų, nes Biriųjų krovinių terminalas Klaipėdoje yra įmonių Vokietijoje konkurentas. Nesteigia Vokietija ir Taivano atstovybės, pakanka tradicinio bendradarbiavimo su Taibėjumi.
Vokietijos socialdemokratų sėkmė paskatins ir Lietuvos socialdemokratus, kurie irgi turi daug šansų laimėti kituose rinkimuose į parlamentą, įgyti galingą šalininką Europoje. Britams pasitraukus iš ES Vokietija taps stipriausia ir įtakingiausia Bendrijos valstybe, kurios politika ir lems ES ateitį.
Ribotą karinę galią Vokietija kompensavo ekonomine sėkme, prie kurios prisidės ir „Nord Stream 2“ .
Šis projektas Vokietijai nebuvo klaida.
