Teisę į vienkartinę išmoką turėtų 75 ir daugiau metų sulaukęs asmuo, kuris iki šių metų rugsėjo nebuvo pasiskiepijęs nei viena vakcinos doze ir iki gruodžio 1 dienos pilnai pasiskiepytų.
Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo viešųjų ryšių ekspertas Kęstutis Gečas, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makarevičienė, Vilniaus universiteto gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė, gydytojas, šeimos gydytojų asociacijos prezidentas Julius Kalibatas bei prezidento vyriausioji patarėja Irena Segolavičienė.
Reikia ne tik skatinti, bet ir neigti mitus
Viešųjų ryšių ekspertas Kęstutis Gečas svarstė, kad pinigai – visada efektyvus sprendimas kažką pakeisti, tačiau valdantieji pradeda „ne nuo to galo“.
„Kuo valstybė toliau eina, tuo daugiau ten medžių. Dabar duos 100 eurų vienai grupei, tada kita grupė sakys: o kodėl ne man? Duokim visiems. <...> Čia yra kultūrinė problema – jie nesupranta arba nenori suprasti komunikacinės vertės ir naudos. Jei valstybė duoda daiktą, kuris gelbsti nuo ligos ir dar už jį reikia primokėti, kad tą daiktą suvartotų, čia yra didelė problema.
Mes galim prieiti prie nežinia kokių dalykų, kai tau duoda dantis nemokamai susitvarkyti, ir dar primoka, kad juos susitvarkytum. Taip visiškai iškreipiama valstybės ir piliečio sąvoka“, – aiškino K.Gečas.
Jis pridūrė, kad ši situacija galimai suteikia papildomą ginklą ir skiepų priešininkams.
„Mes pusantrų metų į komunikaciją nežiūrime kaip į paruošiamąjį procesą, kad žmonės pasiskiepytų. Ir kai premjerė išeina ir sako, kad viską padarė, tai iš tikrųjų valstybė plačiąja prasme visko nepadarė, nes darė tai tik epizodiškai ir visuomeniniais pagrindais“, – sakė komunikacijos specialistas.
Pasak K.Gečo, valstybės finansuojama vakcinacijos kampanija ne tik turėtų įrodinėti skiepų pliusus, bet ir atremti skiepų priešininkų skleidžiamus melus.
„Viena dalis yra mitų neigimas, o kita – pilietiškumo ir atsakomybės skatinimas“, – pabrėžė specialistas.
Siūlymą vadina kyšiu
Savo ruožtu prezidento vyriausioji patarėja Irena Segolavičienė sveikino pozityvias iniciatyvas, tačiau tikino, kad tokią priemonę reikia atidžiai įvertinti.
„Tai bandymas formuoti teigiamas paskatas, o ne tik taikyti bizūno priemonę. Paskatų paieška yra sveikintinas dalykas, tačiau svarbus aspektas yra tai, ar šis pasiūlymas yra tikrai labai gerai pagrįstas, ar yra įsivertinta, kiek senjorų juo pasinaudos, ar tai nėra pavėluota.
Kitas svarbus momentas, ar bus išlaikyti teisingumo principai jau pasiskiepijusių atžvilgiu“, – svarstė prezidento patarėja.
Ji pripažino, kad sprendimas dėl 100 eurų išmokos gali supriešinti žmones, todėl labai svarbu, kaip bus susitarta su visuomene.
„Vienas pagrindinių pasiūlymų, kuris ateina iš gerosios praktikos, kad tikrai reikia stiprinti ne tik informavimą, bet ir konsultavimą tiek per šeimos gydytojus, tiek per informavimo kompanijas ar grupines konsultacijas bendruomenėse“, – aiškino I.Segolavičienė.
Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makarevičienė vis tik teigė abejojanti, kad piniginė paskata padės senjorams lengviau apsispręsti dėl skiepo.
„Man atrodo, kad čia yra kyšis. Daug kas žino, kaip rinkimuose duodavo kyšius, kaip veždavo iš visų pakampių žmones, o kas toliau bus po to šimto? Reikia skiepytis ir reikia klausyti Vyriausybės, daktarų, ekspertų.
Kadangi mūsų amžiaus žmonės turi įvairių ligų ir ne visi gali skiepytis, tai kitas reikalas. Bet kas gali, paprašyčiau žmonių, kad būtinai reikia tą padaryti“, – pabrėžė senjorų atstovė.
Ji pridūrė, kad valdantieji anksčiau galbūt „bjaurėjosi“ pagyvenusiais žmonėmis, tad neskyrė pakankamai dėmesio jų švietimui skiepų klausimais.
Vilniaus universiteto gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė svarstė, kad sunku pasakyti, kiek išmoka būtų veiksminga, tačiau vertėtų atsigręžti į geruosius pasaulio pavyzdžius ir pamąstyti, kaip tuos pavyzdžius pritaikyti Lietuvai.
„Aš tik matau Skandinavijos šalių pavyzdį, kuris yra labai dažnai cituojamas, bet norėčiau priminti, ką jis rodo – jis rodo labai didelę vyresnių paskiepytų asmenų dalį. Tai turbūt ten yra ta geroji patirtis, kaip tą rizikos grupę yra įmanoma suskiepyti.
Turbūt pagrindinis dalykas tas, kad tose šalyse pasitikėjimas ir mokslu, ir valdžia yra nepalyginamai didesnis, nei Lietuvoje. Yra visuotinis nepasitikėjimas, kuris yra pakurstomas iš šalies, ir dar labiau sukelia abejojimą vakcinomis ir valdžios sprendimais. Jei nuolat tie dalykai kurstomi, nenuostabu, kad žmonės nusiteikę priešiškai“, – kalbėjo profesorė.
Jos teigimu, pats koronavirusas yra nepalyginamai didesnis rizikos veiksnys nei galimi skiepų šalutiniai poveikiai.
Pasak A.Žvirblienės, mokslininkų prognozės rodo, jog spalio pabaigoje auganti kreivė jau turėtų lūžti.
„Ką mes bekalbėtumėme, paskiepytų ir persirgusių žmonių procentas mažina viruso plitimą. Tikiuosi, tai padės mums išvengti tokios žiemos, kokia buvo pernai“, – sakė ji.
Gydytojas, šeimos gydytojų asociacijos prezidentas Julius Kalibatas pridūrė, kad meškos paslaugą vakcinavimo tempams daro ir patys politikai.
„Man jau šeimos gydytojai skambina ir sako, kad žmonės, kurie sąmoningai atsisako vakcinuotis, daro žalą ne tik savo sveikatai, bet ir aplinkinių sveikatai ar net gyvybei. Tokius žmones gal reikėtų ne skatinti, o bausti, nes yra šalių, kur už atsisakymą vakcinuotis žmonės sodinami į kalėjimą. <...>
Manyčiau, kad šeimos daktarai padarė milžinišką darbą, o politikai kai kada tikrai padarė meškos paslaugą. Gerai atsimename, kai buvo kalbama, kad vakcinuojama per mažai, o vėliau, kad nereikia „forsuoti“. Kai iš politikų tai girdime, vakcinacijai tai tikrai nepadeda“, – aiškino J.Kalibatas.
