Vertindamas svarstomą priemonę virusologas Saulius Čaplinskas teigė manantis, kad tokia išmoka skiepytis paskatins tik nedidelę dalį žmonių, o ilgalaikis poveikis – neaiškus.
Tuo metu teisingumo ir viešojo valdymo reformų ekspertas Dovydas Vitkauskas, remdamasis kitų valstybių pavyzdžiais, teigė manantis, kad ši išmoka paskatins skiepytis šiuo metu abejojančius asmenis, mat panašios išmokos JAV, Airijoje, Graikijoje atnešė siekiamų rezultatų.
S.Čaplinskas: reikia atsakyti į klausimus
Virusologas Saulius Čaplinskas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ prognozavo, kad 100 eurų išmoka senjorams paskatins pasiskiepyti tik nedidelę dalį žmonių.
„Ministras A.Dulkys aiškiai pasakė – bandome išnaudoti dar ir šią priemonę, kad vis tik kuo greičiau pasiektume maksimalų efektą, paskatintume pasiskiepyti dar tam tikrą segmentą žmonių.
Manau, kad tam tikrai daliai žmonių tai suveiks, bet nedidelei daliai. Ir labai didelis klausimas, kokį gali tai turėti ilgalaikį poveikį“, – kalbėjo S.Čaplinskas.
Vertindamas kitus galimus metodus vakcinacijai skatinti profesorius svarstė, kad pirmiausiai Vyriausybės žinia turi būti skirta tikslinei auditorijai, sužinojus jų nesiskiepijimo priežastis.
„Pirmiausiai reikėtų žinoti, kodėl ta tikslinė grupė nesiskiepija. Ar dėl to, kad niekas jiems neatveža vakcinų? Nes dabar pas mus viskas nukreipta į vakcinų prieinamumą – atvežti ją iki durų. Bet jeigu jie durų neatidaro? Reiškia, reikia dėmesį skirti vakcinų priimtinumui“, – pastebėjo profesorius.
Paklaustas, ką ši nesuveikusi senjorų skatinimo priemonė reikštų sveikatos apsaugos sistemai S.Čaplinskas teigė, jog svarbu matyti visą piešinį – ne tik 75+ amžiaus gyventojų grupę.
„Ne vien į šią grupę reikia koncentruotis, bet matyti visą piešinį. Juk dabar dauguma žmonių, kurie patenka į sveikatos priežiūros įstaigas ir į reanimaciją, yra ir jauni žmonės. Nematyti šito irgi negalima.
Lygiai taip pat, kaip patenka tie, kurie buvo pasiskiepiję abiem skiepais. Dėl to reikia aiškiai parodyti ir atsakyti, koks buvo imuninis statusas tų žmonių, kurie ir pasiskiepijo, bet susirgo, kokios buvo gretutinės ligos tų, kurie sirgo sunkiai arba neišgyveno“, – problemas įvardijo S.Čaplinskas.
D.Vitkauskas: geriau darbuotojus „nupirkti“, negu juos atleisti
Tuo metu teisingumo ir viešojo valdymo reformų ekspertas Dovydas Vitkauskas laidos metu teigė, jog, remiantis kitų valstybių patirtimi, ši 100 eurų skatinimo priemonė turėtų suveikti ir Lietuvoje – tarp abejojančiųjų šalies gyventojų.
„Žiūrint iš trumpalaikės perspektyvos, ar tokia politika galime pasiekti, kad didesnė dalis šios rizikos grupės žmonių, kurie galbūt abejoja, galbūt yra kažkur per vidurį diskusijoje dėl vakcinų naudos ar žalos, ar jie pasiskiepys? Atsakymas yra taip, tokios paskatos veikia, ir dėl to ne viena šalis panašias paskatas jau taiko“, – įsitikinęs D.Vitkauskas.
Anot jo, 100 dolerių paskatos politika buvo taikoma Jungtinėse Valstijose – Niujorke, Ohajuje, Kolorade.
„Tose valstijose, kur tokia politika buvo taikoma, vakcinacijos skaičiai padidėjo“, – įvardijo jis.
Anot D.Vitkausko, vienoje iš Teksaso, kuriam būdingas didelis visuomenės susiskaldymas, apylinkių – Hiustono mieste, taikant 100 dolerių skatinimo politiką, per mėnesį pasiskiepijo 50 tūkst. daugiau žmonių.
Negana to, reformų eksperto teigimu, tos Vakarų Europos šalys, kurios turėjo paskatų politiką – arba finansinę, arba per galimybių paso analogus, pasiekė geresnius vakcinacijos rodiklius.
Visgi, kaip pastebi D.Vitkauskas, įvairios tikslinės auditorijos skirtingose šalyse skiriasi – Lietuvoje esminė problema yra senjorai, tuo metu Vakarų Europai būdinga 18-25 metų jaunimo skeptiškumo problema.
„Jai spręsti paskatos irgi veikė labai gerai. Tokios šalys kaip Graikija, Airija taikė 150 eurų paskatų politiką, kad 18-25 metų jaunimas skiepytųsi“, – pažymėjo D.Vitkauskas.
Tačiau D.Vitkauskas įsitikinęs, kad apie paskatas turėtų galvoti ne tik valdžia – verslas turėtų būti aktyvesnis, siūlydamas darbuotojams bonusus.
„Darbdaviai turėtų pasidalinti solidarumu ir atsakomybe su valdžia. Manau, daugumoje šalių, įskaitant ir Lietuvoje, ta atsakomybe dalijamasi, tačiau galėtume palinkėti, kad Lietuvos darbdaviai būtų aktyvesni.
Girdėjome nemažai pasiūlymų iš kai kurių darbdavių – mokėti bonusus, kai kuriais atvejais žmones buvo grasinama atleisti. Būčiau skeptiškas antro požiūrio atvilgiu – manau, vis dėlto geriau pasistengti žmones įtikinti ar juos „nupirkti“ negu taikyti drastiškas priemones“, – svarstė jis.
D.Vitkauskas Graikijos metalo apdirbimo įmonės pavyzdį, kuri kiekvienam darbuotojui mokėjo 500 eurų bonusą už skiepus, suprasdama, kad darbuotojų surasti bus sunku.
