LVŽS lyderis jau „nukraujavo“?
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas svarstė, kad G.Surplio kandidatūra į partijos pirmininko kėdę gali būti tiesiog vidinės konkurencijos imitacija.
„Turiu tokį įtarimą, kad čia yra žaidimas – netikiu, kad G.Surplys iš tikrųjų nori rimtai konkuruoti. Šiame etape visi supranta, kad Karbauskis kol kas yra nepakeičiamas, tai gali būti ir taip, kad čia yra Surplio ir Karbauskio susitarimas. Jie taip pavaizduotų demokratiją.
Neturiu jokių įrodymų, bet nuojauta taip sako, kad čia labiau konkurencijos imitacija, nei tikra konkurencija“, – kalbėjo politologas.
Pasak jo, G.Surplys yra pakankamai jaunas partijos narys, tačiau jau turintis ir nemažai patirties, tad būtų tinkamas kandidatas į pirmininko vietą.
„Žinomesnis iš to „jaunimo“ gal buvo nebent Tomas Tomilinas, bet kai jie patys jį išmetė ir taip šovė sau į koją, praktiškai neliko iš ko rinktis. G.Surplys išsilavinęs, baigęs politikos mokslus, ir šnekos prisilaiko, turi tam tikrą savo įvaizdį ir žinomumą“, – pažymėjo V.Dumbliauskas.
Tačiau, politologo manymu, jei vis dėlto G.Surplys LVŽS pirmininko posto nusprendė siekti pats, tai irgi rodo, kad partijoje yra rimtų problemų.
„R.Karbauskis dabar tikrai daro klaidą po klaidos, ir, jei aš būčiau valstiečių frakcijos narys Seime, jau tikrai būčiau sunerimęs. Žinote, kaip būna – žmogus nukraujuoja, bet pats to dar nejaučia, dar yra tokios būsenos, kai jaučiasi žvaliai. Tai manau, kad Karbauskis jau labai stipriai politiškai nukraujavo, ypač po Rimos Baškienės, Sauliaus Skvernelio ir Tomo Tomilino pasitraukimo. Tą nukraujavimą turbūt visi pamatys tik vėliau.
Ši partija savotiškai netyčia atėmė rinkėjus iš socialdemokratų, o dabar tie rinkėjai grįžta. Matome ir Vilijos Blinkevičiūtės fenomeną – rinkėjai grįžo atgal, nes V.Blinkevičiūtė yra žymiai ryškesnė ir populiaresnė figūra nei Karbauskis“, – portalui lrytas.lt sakė V.Dumbliauskas.
Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė dr. Ainė Ramonaitė taip pat aiškino, kad R.Karbauskio iš LVŽS pirmininko kėdės kol kas niekas patraukti neturėtų.
„Visiems akivaizdu, kad šioje situacijoje laimėti prieš Karbauskį šansų kaip ir nėra, ypač turint omenyje, kad jau atsiskyrė tie žmonės, kurie buvo prieš jį nusiteikę. Turbūt mažai tikėtina, kad partijos viduje dabar galėtų atsirasti kažkokia reali alternatyva, tad neatrodo, kad Ramūnui Karbauskiui čia būtų kažkoks realus iššūkis“, – portalui lrytas.lt sakė A.Ramonaitė.
Politologės manymu, konkurencija partijos viduje yra itin reikalingas ir sveikintinas dalykas, tačiau Lietuvoje ją įžvelgti sunku.
„Normalu, kad atsiranda kažkokia konkurencija. Jei kalbame apie normalią partinę demokratiją, tai ji tikrai turi būti. Bėda ta, kad pas mus retai ta vidinė konkurencija būna – įvairiose partijose matome tą pačią tendenciją, kad iš viršaus jau viskas sumodeliuota, kas čia ir kaip turi būti, ir labai retai matome tokią gyvą, normalią konkurenciją“, – svarstė A.Ramonaitė.
Ji pridūrė, jog S.Skvernelio ir dar keliolikos bendražygių pasitraukimas buvo tam tikras „santykių išsiaškinimas“.
„Gali būti, kad pačios partijos viduje yra žmonių, kurie nepatenkinti Karbauskio lyderyste, bet iš pačios partijos išeiti nenori, turi vilčių, kad dar galima kažką pakeisti iš vidaus. Bet S.Skvernelio atsiskyrimas vis tiek buvo ženklas, kad čia lieka tie, kurie yra kartu su Karbauskiu, o ten yra tie, kurie nelieka“, – pažymėjo VU TSPMI profesorė.
Neatmeta, kad partija dar byrės
Nors MRU politologas V.Dumbliauskas prognozuoja, kad LVŽS pirmininko rinkimai pokyčių dar neatneš, ateityje, pasak jo, R.Karbauskio žvaigždė greičiausiai pradės gesti.
„Kol kas manau, kad rinkimai vyks be konkurencijos, o vėliau, jei valstiečių reitingai ir toliau smuks – o aš prognozuoju, kad smuks – kažkada gali būti ir tikri valstiečių partijos pirmininko rinkimai. Bet tikrai dar ne šiemet“, – svarstė V.Dumbliauskas.
Jis taip pat sutiko, kad dabar partijoje greičiausiai liko tik ištikimiausi R.Karbauskio bendražygiai.
„Manau, kad tie, kurie liko, kol kas yra ištikimi. Nors nukraujavo visa partija, dabartiniai nariai kol kas nemato savo ateities be Karbauskio. Kiekvienas turi savo žaidimą ir interesus, dabar jie vis tiek suvokia, kad Karbauskis juos atvedė į Seimą, kai kuriuos ir į antrą kadenciją. Gal prieš rinkimus, jei valstiečių reitingai bus dar mažesni, tie žmonės pradės bėgioti pas kokius socialdemokratus, o dabar šie žmonės dar bus ištikimi.
Partijos nariai galbūt dar tikisi, kad partija atsigaus, bet manau, kad toms viltims nelemta išsipildyti, nes partija eina žemyn ir eis ten toliau“, – kalbėjo V.Dumbliauskas.
Vis tik VU TSPMI profesorės A.Ramonaitės teigimu, šiuo metu būtų sunku įsivaizduoti, kaip valstiečiai atrodytų be R.Karbauskio.
„Akivaizdu, kad partijos reitingai labiausiai krenta dėl išsiskyrimo su S.Skverneliu, bet klausimas – ar įmanoma matyti kažkokį kitą lyderį likusioje LVŽS be Skvernelio ir be Karbauskio? Ar gali būti kažkokia aiški figūra? Na, tikrai ne G.Surplys yra ta figūra.
Jei „atmeti“ R.Karbauskį, tada partija apskritai lieka be veido. Kaip ten bebūtų, Karbauskis su visu savo savotišku elgesiu turi tam tikrą politinį talentą pajausti žmonių nuotaikas. Jei nutiktų taip, kad partija jo atsisakytų, o Skvernelis jau išėjęs, manau, kad būtų dar blogesnis variantas, nes iš esmės nieko kito ten nelikę“, – aiškino A.Ramonaitė.
Ateityje, jos teigimu, partijos nariai tikrai galėtų migruoti.
„Tie žmonės, kurie bus nepatenkinti arba nebetikės partijos ateitimi, tiesiog išeis kitur. 2016 metais, kai valstiečiai atėjo į Seimą, jie susirinko labai daug žmonių iš kitų partijų – buvo tikrai nemažai pabėgusių iš socialdemokratų, ir šiaip nepartinių, tai tų tikrų grynuolių nebuvo tiek jau daug.
Jeigu S.Skvernelis kurtų savo partiją, būtų natūralu, kad dalis nueitų ir ten. Toks scenarijus labai tikėtinas“, – kalbėjo A.Ramonaitė.
Įvardijo savo motyvus
Kaip skelbė naujienų agentūra ELTA, bent jau pirmuosiuose savo, kaip kandidato į LVŽS lyderius, pasisakymuose G.Surplys nekvestionuoja iš esmės nė vieno žingsnio, kurį, kaip partijos lyderis, yra žengęs R.Karbauskis.
„Aš į rinkimus žiūriu labai paprastai – tiesiog, kad mūsų partijos nariai turėtų galimybę pareikšti savo poziciją. Man tikrai keistai atrodė kai kurių kitų partijų pirmininkų rinkimai iš vieno kandidato, prisidengiant įvairiausiomis priežastimis, kodėl tai daroma. Mano supratimu, partinėje demokratijoje rinkimai yra labai svarbūs“, – pirmadienį sakė G.Surplys.
Visgi politikas pažymi, kad jo dalyvavimas pirmininko rinkimuose nėra tik parodomoji akcija, siekiant sukurti iliuziją, kad „valstiečiai“ turi realią galimybę rinktis.
„Nėra taip, kad dalyvauju dėl dalyvavimo. Yra labai subtili ir svarbi skirtis, kad aš dalyvauju ir dalyvausiu iki galo. Esu pateikęs trumpą ir lakonišką savo programą ir visi partijos nariai turi teisę man uždavinėti klausimus ir kviesti mus su Ramūnu į debatus ir tokiu būdu turėti pasirinkimo galimybę“, – kalbėjo G.Surplys, įvardindamas kelis sumanymus, kuriuos jis, kaip pirmininkas, siektų realizuoti.
„Turiu minčių ir dėl partijos skyrių aktyvinimo. Jau porą metų blandžiau juos aktyvinti organizuodamas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos politikos mokyklą, į kurią kviesdavome jaunus žmones. Turiu šį pasiūlymą. Kaip politologas pagal išsilavinimą, manau, kad sistemiškiau galėtume veikti tiek tarp partijos ir skyrių, tiek ir mūsų frakcijoje. Pasiūlymus esu pateikęs, jie lakoniški ir trumpi“, – teigė G.Surplys.
Paprašytas atskleisti, ką jis, kaip pretendentas užimti LVŽS pirmininko postą, siūlytų daryti kitaip nei R.Karbauskis, G.Surplys išliko santūrus. Politikas ne tik teigė suprantąs, kad jis savo autoritetu partijoje negali lygiuotis su R.Karbauskiu, tačiau ir nerado preteksto prikibti ir prie LVŽS lyderiui viešojoje erdvėje pasigirstančios kritikos.
„Ne kartą esu sakęs ir galiu pakartoti, kad Ramūno Karbauskio vadovavimo stilius, bent jau kiek aš esu patyręs, tikrai nėra autoritarinis. Jis gali diskutuoti, jis kviečia diskutuoti. Taip... Jis yra tvirtas debatuotojas ir argumentų kovoje dažnai laimi, bet sakyti, kad partijoje trūksta demokratijos ir patiems demokratijos nekurti, yra blogiausias kelias“, – teigė G. Surplys, dar kartą pažymėdamas, kad vyksiantys partijos pirmininko rinkimai bus tam tikra prasme proga atsakyti ir į vis pasigirstantį demokratijos deficito klausimą LVŽS.
„Jei kažkam atrodo, kad partija juda ne ta linkme ar jei kažkam atrodo, kad trūksta demokratijos – tai geriausias būdas spręsti yra konkuruoti idėjomis, argumentais. Tam ir yra skirti pirmininko rinkimai“, – teigė G.Surplys.
G.Surplys „valstiečių“ partijai priklauso nuo 2015 m. Jis S.Skvernelio Vyriausybėje kiek daugiau nei metus ėjo žemės ūkio ministro pareigas. Tačiau šių pareigų jis neteko pagal tuomet pasirašytą naują koalicijos sutartį, kai žemės ūkio ministru tapo Lietuvos socialdemokratų darbo partijai priklausantis Andrius Palionis. Visgi net tuomet G.Surplys liko Vyriausybėje – tik jau kaip S.Skvernelio patarėjas.
41-erių politikas, kaip kalbų rašytojas, yra dirbęs ir prezidentei Daliai Grybauskaitei. 2020 m. rudenį G.Surplys vienmandatėje apygardoje išrinktas į Seimo narius, o 2021 m. pradžioje partijos kolegos jį paskelbė neformalios „valstiečių“ Vyriausybės šešėliniu užsienio reikalų ministru.
LVŽS pirmininko rinkimai vyks nuo lapkričio 30 dienos iki gruodžio 4 dienos.
