Ar pasipriešinimas COVID-19 skiepams turės pasekmių ateityje? A. Veryga įvardijo didžiausią baimę

Vakcinaciją Lietuvoje reikėtų skatinti ne keliant spaudimą visuomenei, o kalbantis su skiepais nepasitikinčiais ir argumentų nesiklausančiais asmenimis jiems suprantama kalba, sako buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Eksministras teigia, kad dabar jo didžiausia baimė, jog nepasitikėjimas COVID-19 vakcinomis neperaugtų į priešiškumą visiems skiepams.

Aurelijus Veryga.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>T.Bauro nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>T.Bauro nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>T.Bauro nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>T.Bauro nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>T.Bauro nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>T.Bauro nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>T.Bauro nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>T.Bauro nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>T.Bauro nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>T.Bauro nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>T.Bauro nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>T.Bauro nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>T.Bauro nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>T.Bauro nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>T.Bauro nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>T.Bauro nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>V.Skaraičio nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>V.Skaraičio nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Linas Slušnys.<br>V.Skaraičio nuotr.
Linas Slušnys.<br>V.Skaraičio nuotr.
Linas Slušnys.<br>T.Bauro nuotr.
Linas Slušnys.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (17)

Lrytas.lt

Oct 12, 2021, 5:59 AM, atnaujinta Oct 12, 2021, 5:59 AM

„COVID-19 nėra vienintelė infekcinė liga, dėl kurios reikia skiepytis. Mes esame labai susipykę su visuomene, ji yra labai suskaldyta. Mano didžiausia baimė, kad visa tai nepersikeltų ant kitų vakcinų, ten, kur mes nebuvome kažkokioje labai blogoje situacijoje, ypatingai kalbant apie vaikų vakcinaciją“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo A.Veryga.

Savo ruožtu Seimo sveikatos reikalų komiteto narys, konservatorių frakcijos atstovas Linas Slušnys nurodo, kad valdantieji, nors ir turi priekaištų dabartiniam sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui, juo pasitiki ir nemano, jog vieno ministro pakeitimas kitu pandeminę situaciją pasuktų į geresnę pusę.

Kokią įtaką vakcinacijai turės Vyriausybės siūlymai?

Lietuva ir toliau išlieka pirma Europos Sąjungoje (ES) pagal naujų COVID-19 atvejų rodiklį, o pagal mirtis nuo koronaviruso šiuo metu užima trečią vietą, rodo naujausi Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys.

Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė siūlymui, kad tam tikrų sričių darbuotojai, nepasiskiepiję nuo koronaviruso, už testus turėtų mokėti savo lėšomis. Taip pat apsispręsta, kad iki gruodžio naujai pasiskiepysiantiems vyresniems nei 75 metų senjorams būtų galima skirti 100 eurų išmoką.

Seimo narys A.Veryga pažymėjo, kad valstiečiai greičiausiai palaikys siūlymą skirti 100 eurų išmoką skiepytis sutinkantiems senjorams, tačiau jis stebėjosi, kodėl toks siūlymas yra teikiamas Vyriausybėje, kai jis jau yra diskutuojamas ir Seime pačių valstiečių iniciatyva.

„Kadangi patys tokią idėją pasiūlėme, manau, kad tikrai palaikysime. Tik tiek, kad mes truputį ilgesnį kelią jau nuėjome ir valdantiesiems nereikėtų kartoti mūsų klaidų, nes mes jau esame gavę Seimo teisės departamento tam tikras patabas dėl galimų prieštaravimų Konstitucijai ir net atsižvelgėme jau į tas pastabas, šiek tiek pakoregavome tuos siūlymus“, – aiškino jis.

Pasak eksministro, Seimo teisės departamentas siūlymo iniciatoriams turėjo pastabų, kad jis yra diskriminacinio pobūdžio dėl skirstymo pagal amžių, todėl į pasiūlymą įtrauktas ir punktas, jog išmoką galėtų gauti ne tik vyresni, bet ir lėtinėmis ligomis sergantys asmenys.

„Nežinau, kam reikėjo naujo projekto, bet jei tokiu keliu bus einama, tikiuosi, kad Seime gal susijungs šie du projektai“, – vylėsi A.Veryga.

Tiesa, parlamentaras mano, kad net ir piniginė paskata skiepytis suveiks tik daliai žmonių, nes kai kuriems jų reikalinga ne išmoka, o geresnis prieinamumas prie skiepų, t.y. atvykimas į namus, ten – pasiūloma išmoka, be to, patikinama, jog atsiradus sunkiems šalutiniams reiškiniams žala už gydymą bus atlyginama.

„Mes jau turime mechanizmą, vadinamą "žala be kaltės". Jeigu įvyksta kažkoks įvykis, patiriama žala, žmogus gali kreiptis, yra mechanizmas, komisija, kuri tą žalą įvertina ir yra fondas, į kurį įstaigos moka tam tikras įmokas ir iš jo žala yra atlyginama.

Mes esame pasiūlę, kad tokią žalą, jeigu ji atsiranda paskiepijus arba šiomis pandeminėmis vakcinomis, kai yra ekstremali situacija arba karantinas, arba pagal vakcinų kalendorių, kur dažniausiai yra skiepijami vaikai, būtų atlyginama. Jos yra labai retos.

Čia kalbame apie labai rimtas, sudėtingas situacijas, būkles, anafilaksines reakcijas ar panašias. Geriau jau žmogui atlyginti, nesiginčyti, bet sukurti tam tikrą pasitikėjimą“, – mano valstietis.

Baiminasi, kad žmonės atsigręš prieš visus skiepus

Vyriausybės planus liepti patiems darbuotojams, kurie atsisako skiepytis, susimokėti už testus, A.Veryga vertino labiau skeptiškai, nes tai, anot jo, sukeltų tam tikrą spaudimą.

„Aš girdžiu labai įvairių nuomonių. Girdžiu profesinių sąjungų atstovų pasisakymus, kad kai kurie žmonės netgi planuoja iš darbo išeiti. Ir girdime ne tik gamyklų darbuotojų pasisakymus, bet ir apie mokytojus, kurie planuoja palikti ugdymo įtaigas, jeigu tokios priemonės bus priimtos.

Aš nesiimu galbūt kategoriškai vertinti šios priemonės, bet ji bet kokiu atveju yra iš to spektro, kada yra kuriamas spaudimas visuomenei. Tenka nemažai skaityti kitų šalių vertinimų, kaip jiems sekasi, tai pakankamai skeptiški vertinimai dėl spaudimo priemonių.

Kalbama, kad jos gali sukelti tam tikrų rizikų ateityje dėl pasitikėjimo vakcinacija“, – svarstė A.Veryga.

Eksministras tvirtino, kad tai – bene didžiausia jo baimė, jog prieš COVID-19 vakcinas nusistatę žmonės nepradėtų kvestionuoti ir kitų skiepų, ypač reikalingų vaikams.

„Žinote, kas yra liūdniausia, kad paprastai vaikų neskiepija žmonės, kurie patys vaikystėje gavo skiepus, dėl to liko gyvi, išgyveno. Dabar jie priima sprendimus neskiepyti savo vaikų. Turime suprasti, kad tos baimės yra labai neracionalios, jos dažnai grįstos emociniais argumentais, baimėmis.

Jeigu mes bamdome su šita visuomenės dalimi kalbėtis lentelėmis, moksliniais argumentais, tie žmonės netiki mokslininkais, tai labai sunku yra juos pasiekti. Reikėtų galvoti emocinių argumentų, žmonių istorijų, nes paprastai skeptikai ir kalba žmonių istorijomis, ne statistiniais rodikliais“, – patarė jis.

Valdantieji A.Dulkiu pasitiki

Tuo tarpu Seimo sveikatos reikalų komiteto narys L.Slušnys tvirtino, kad valdžia deda visas pastangas tam, jog visuomenė išvengtų dar vieno karantino.

„Aš labai tikiuosi, ne tik tikiuosi, o dedame visas pastangas, kad to užsidarymo nebūtų. Priežasčių šiai tikimybei yra, juolab, kad pagal dabartinius sergamumo rodiklius, prognozuoju, jog natūralių persirgėjų atsiras tiek, kad ta kreivė ims užsilenkinėti natūraliai matematiškai skaičiuojant.

Mes nežinome vienintelio dalyko, dėl kurio aš meldžiuosi, tai yra viruso elgsenos – ar jis agresyvės, ar švelnės. Pagal tai, kas yra pasaulyje, lyg atsiranda švelnesnės versijos, vadinasi, kvėpuoti galime ramiau. Bet kas atsitiks po mėnesio, dviejų, čia ne strateginis planas, kur galėtume įmonėje kaip verslo planą susidaryti ir juo sekti.

Virusas mūsų planų ir strategijų neklauso. Negaliu atsakyti, kaip bus. Bet nenorime to (skelbti karantino, – aut.past.) daryti“, – patikino parlamentaras.

Nors sveikatos apsaugos ministras A.Dulkys sulaukia vis griežtesnių prezidento Gitano Nausėdos raginimų įvardyti, kaip pažabos viruso plitimą arba pasitraukti, valdantieji, pasak L.Slušnio, ministru pasitiki, o jo pakeitimas šiuo metu jokios naudos esą neatneštų.

„Šią akimirką aš, tiesą sakant, būčiau be galo prieš (keisti ministrą, – aut.past.), nes kaip tik šiuo momentu, kai tie skaičiai užsikrėtimų dideli, kai ligoninėse darosi šiokia tokia įtampa dėl reanimacijų ir kovidinių lovų užsipildymo, keitimas, kuris truktų ne vieną dieną, procesas sustingų savaitei, dviem, trims praktiškai.

Tikrai esu prieš. Negaliu pasakyti, ką galvoja premjerė, bet galiu pakartoti tik jos žodžius, kad mes turime priekaištų, mes kalbamės su tuo pačiu A.Dulkiu. Ar mes pasitikime juo? Taip, mes juo pasitikime, mes pasitikime jo dabartine komanda“, – nurodė jis

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.