Kaip atrodo Vilniaus taboras metai po iškraustymo? Likęs tik vienas priminimas

Prieš metus baigus griauti taborą Vilniuje, jame kurį laiką dar ruseno gyvybė. Narkomanai pamiškėje kūreno laužus, buvę gyventojai ieškojo tarp šiukšlių krūvų dar tinkamų daiktų.

Buvusio taboro vietoje – nė gyvos dvasios, tik šiukšlių kalnai.<br>T.Bauro nuotr.
Buvusio taboro vietoje – nė gyvos dvasios, tik šiukšlių kalnai.<br>T.Bauro nuotr.
Buvusio taboro vietoje – nė gyvos dvasios, tik šiukšlių kalnai.<br>T.Bauro nuotr.
Buvusio taboro vietoje – nė gyvos dvasios, tik šiukšlių kalnai.<br>T.Bauro nuotr.
V.Mitalas.<br>V.Skaraičio nuotr.
V.Mitalas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Buvusio taboro vietoje – nė gyvos dvasios, tik šiukšlių kalnai.<br>T.Bauro nuotr.
Buvusio taboro vietoje – nė gyvos dvasios, tik šiukšlių kalnai.<br>T.Bauro nuotr.
Buvusio taboro vietoje – nė gyvos dvasios, tik šiukšlių kalnai.<br>T.Bauro nuotr.
Buvusio taboro vietoje – nė gyvos dvasios, tik šiukšlių kalnai.<br>T.Bauro nuotr.
Buvusio taboro vietoje – nė gyvos dvasios, tik šiukšlių kalnai.<br>T.Bauro nuotr.
Buvusio taboro vietoje – nė gyvos dvasios, tik šiukšlių kalnai.<br>T.Bauro nuotr.
Buvusio taboro vietoje – nė gyvos dvasios, tik šiukšlių kalnai.<br>T.Bauro nuotr.
Buvusio taboro vietoje – nė gyvos dvasios, tik šiukšlių kalnai.<br>T.Bauro nuotr.
Buvusio taboro vietoje – nė gyvos dvasios, tik šiukšlių kalnai.<br>T.Bauro nuotr.
Buvusio taboro vietoje – nė gyvos dvasios, tik šiukšlių kalnai.<br>T.Bauro nuotr.
Buvusio taboro vietoje – nė gyvos dvasios, tik šiukšlių kalnai.<br>T.Bauro nuotr.
Buvusio taboro vietoje – nė gyvos dvasios, tik šiukšlių kalnai.<br>T.Bauro nuotr.
Buvusio taboro vietoje – nė gyvos dvasios, tik šiukšlių kalnai.<br>T.Bauro nuotr.
Buvusio taboro vietoje – nė gyvos dvasios, tik šiukšlių kalnai.<br>T.Bauro nuotr.
Buvusio taboro vietoje – nė gyvos dvasios, tik šiukšlių kalnai.<br>T.Bauro nuotr.
Buvusio taboro vietoje – nė gyvos dvasios, tik šiukšlių kalnai.<br>T.Bauro nuotr.
Buvusio taboro vietoje – nė gyvos dvasios, tik šiukšlių kalnai.<br>T.Bauro nuotr.
Buvusio taboro vietoje – nė gyvos dvasios, tik šiukšlių kalnai.<br>T.Bauro nuotr.
Buvusio taboro vietoje – nė gyvos dvasios, tik šiukšlių kalnai.<br>T.Bauro nuotr.
Buvusio taboro vietoje – nė gyvos dvasios, tik šiukšlių kalnai.<br>T.Bauro nuotr.
Buvusio taboro vietoje – nė gyvos dvasios, tik šiukšlių kalnai.<br>T.Bauro nuotr.
Buvusio taboro vietoje – nė gyvos dvasios, tik šiukšlių kalnai.<br>T.Bauro nuotr.
Buvusio taboro vietoje – nė gyvos dvasios, tik šiukšlių kalnai.<br>T.Bauro nuotr.
Buvusio taboro vietoje – nė gyvos dvasios, tik šiukšlių kalnai.<br>T.Bauro nuotr.
Buvusio taboro vietoje – nė gyvos dvasios, tik šiukšlių kalnai.<br>T.Bauro nuotr.
Buvusio taboro vietoje – nė gyvos dvasios, tik šiukšlių kalnai.<br>T.Bauro nuotr.
Buvusio taboro vietoje – nė gyvos dvasios, tik šiukšlių kalnai.<br>T.Bauro nuotr.
Buvusio taboro vietoje – nė gyvos dvasios, tik šiukšlių kalnai.<br>T.Bauro nuotr.
Buvusio taboro vietoje – nė gyvos dvasios, tik šiukšlių kalnai.<br>T.Bauro nuotr.
Buvusio taboro vietoje – nė gyvos dvasios, tik šiukšlių kalnai.<br>T.Bauro nuotr.
Buvusio taboro vietoje – nė gyvos dvasios, tik šiukšlių kalnai.<br>T.Bauro nuotr.
Buvusio taboro vietoje – nė gyvos dvasios, tik šiukšlių kalnai.<br>T.Bauro nuotr.
Buvusio taboro vietoje – nė gyvos dvasios, tik šiukšlių kalnai.<br>T.Bauro nuotr.
Buvusio taboro vietoje – nė gyvos dvasios, tik šiukšlių kalnai.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (20)

Lrytas.lt

Oct 17, 2021, 4:23 PM, atnaujinta Oct 18, 2021, 9:52 AM

Tačiau dabar padėtis pasikeitė: tabore nebelikę net šeimininkų paliktų augintinių – šunų, kačių. Niūrioje teritorijoje – nė gyvos dvasios. Tiesa, vienas priminimas aplink taborą likęs. Tai – autobusų stotelėse įrengti ženklai, nurodantys keleiviams įlipti tik per priekines duris.

Tuo tarpu narkomanai, būriais važiuodavę į taborą, dabar šlaistosi ne tik Naujamiestyje, Naujininkuose, stoties rajone, bet jau ir pasiekė sostinės centrą.

Ženklus įrengė prieš ketverius metus

Visose autobusų stotelėse aplink taborą likusiuose ženkluose vaizdžiai parodyta, kaip reikia įlipti į viešąjį transportą – per priekines duris. Šie ženklai neteisingi jau vien dėl to, kad Vilniuje daugiau nei pusantrų metų keleiviai būtent per priekines duris neįleidžiami siekiant apsaugoti nuo užkrato vairuotojus.

Prisimindama buvusio mero Artūro Zuoko laikais galiojusią tvarką, įmonė „Susisiekimo paslaugos“ šiuos ženklus aplink taborą įrengė dar 2017-aisiais. Įrengė ir pamiršo.

Ženklais vežėjai ketino tramdyti narkomanus, kurie į autobusus verždavosi be bilietų. Jų iš viso buvo įrengta 47 iš 1300 miesto stotelių. Taip pat tokie ženklai buvo ir nakvynės namų Pavilnyje prieigose, bet ten jų seniai neliko.

Bala prie įvažiavimo – kaip buvusi

Aukštutinio taboro prieigose tyvuliuojanti bala turbūt dažniausiai buvo fotografuojama. Tai suprantama: atvykėliai baiminosi ją mėginti įveikti automobiliais, kiti netryško noru susitikti akis į akį su vietos gyventojais, kurie pasidairyti atvykusiais svečiais nebūdavo patenkinti.

Bala likusi iki šiol, kaip ir mėlyna vandens kolonėlė šalia jos. Tik vandens iš jos nepasisemsi – rankenos seniai nėra. Likęs tabore ir gatvių apšvietimas su išraizgytais kabeliais virš atramų.

Pradedantis griūti Romų visuomenės centras – vienintelis tabore likęs pastatas. Daugiau jų nei Aukštutiniame, ne Žemutiniame tabore nėra. Tik kai kur likę pamatai, plytų ir lentgalių krūvos.

Skundžiasi ne tik Naujininkuose

Vilniečiai prieš metus vykusį taboro iškraustymą greitai pajuto savo kailiu. Naujininkų ir Naujamiesčio gyventojai neprisišaukė savivaldybės ir policijos pareigūnų pagalbos, nes narkomanai pasklido po kiemus ir tarpuvartes, kuriose ėmė mėtytis kruvini švirkštai, panaudotos spiritinės servetėlės, tirpalo injekcijoms buteliukai.

Kentė ir aplink Kauno gatvėje įsikūrusią asociaciją „Demetra“ gyvenantys vilniečiai. Mat ši įstaiga teikė narkomanams pagalbą, nemokamai dalijo jiems švirkštus. Per metus „Demetra“ kvaišalų vergams įteikdavo net po 70 tūkst. švirkštų.

Tačiau „Demetros“ vadovė Svetlana Kulšis gyventojams atsakydavo, kad kelių kiemų problemos pernelyg sureikšminamos. Kartais asociacijos darbuotojai ir patys į juos užsukdavo surinkti besimėtančius švirkštus.

Panaikinus taborą narkomanai užplūdo ir Naujininkus. Čia gyvenantis Mindaugas tai siejo su taboro gyventojų perkėlimu.

„Didžiąją dalį jų išmėtėte po Naujininkus. Gal būtų ir nieko tokio, bet jūs padarėte didelį nusikaltimą perkeldami šeimas, žinodami, kad jos nebaudžiamai prekiauja narkotikais. Jūs maustote Naujininkų bendruomenę ir žarstote pažadus, kad gerinsite aplinką, kažką kursite. Mes jums atsakysime, kad sukūrėte tik amžiną konfliktą, rajonas pilnas narkomanų, švirkštų. To įrodymų pilna Naujininkų bendruomenės socialinio tinklo paskyroje.

Nusikaltimų padaugėjo dešimtimis kartų, o dabar jūs atsirašinėjate, kad tai ne jūsų problema“, – tokiais karčiais žodžiais į merą Remigijų Šimašių socialiniame tinkle kreipėsi Mindaugas.

Kad narkomanai išsisklaidė po miestą, galima pajusti net Vilniaus centre. Įtartinų asmenų pamatysi net Gedimino prospekte, Vilniaus gatvėje.

Valdininkas svaidėsi pažadais

Prieš metus baigiant taboro iškraustymą, paklaustas apie jame klestėjusią narkotikų prekybą, tuometis sostinės vicemeras Vytautas Mitalas tikino, kad šeimos, kurios gyvena savivaldybės socialiniuose būstuose ar gauna nuomos kompensacijas, didesnių problemų nekelia.

„Aišku, retkarčiais pasitaiko įvairių mažesnių klausimų, bet tai, palyginti su visu mastu, kas vyksta, tikrai įveikiamas iššūkis“, – pridūrė jis.

Ar sostinės valdžia jau tada nesibaimino, kad tabore egzistavęs narkotikų nusikalstamumas išplis po miestą?

„Saugumo ir narkotikų prekybos aspektas yra iššūkis. Žinoma, policija turi daugiau duomenų ir labiau seka šią situaciją nei miesto savivaldybės administracija, bet mes dėl šių ir kitų priežasčių matome prasmę, kad integracijos programa ties šiuo etapu neturi sustoti ir pasibaigti. Ji turi tęstis ir į tuos aspektus, kuriuos reikia ypatingai sekti, kai taboras išvis nustos egzistuoti, taip pat bus atkreiptas ypatingas dėmesys. Mes ir toliau žadame konkrečius veiksmus daryti, kad šis klausimas būtų kokybiškai išspręstas, o ne tik formaliai neliktų tų trobų“, – dėstė V.Mitalas.

Ar pasisekė valdžiai išspręsti problemas? Vargu.

Gyvenvietei – daugiau nei pusė amžiaus

Teritorijoje, ilgainiui tapusioje taboru, pirmasis namas išdygo dar 1956 metais. Po kelių dešimtmečių ji tapo didžiausia gyvenviete Baltijose šalyse. 2019-aisiais tabore suskaičiuota 115 namų. Visų jų adresas buvo vienas – Dariaus ir Girėno gatvė 185, nes legalus buvo tik vienas statinys. Tai – buvęs pašto pastatas.

Pradėjus griauti taborą, jo gyventojams savivaldybė pasiūlė socialinius būstus arba nuomos kompensaciją, siekusią 92,5 euro per mėnesį. Ją galėjo gauti visi, deklaravę pajamas.

Naujame Vilniaus miesto bendrajame plane visa taboro teritorija – iš dviejų zonų. Viena, pietinė dalis, yra valstybinio miško dalis. Ji ten išliks. O dalis teritorijos, kur nėra miško, patenka į sandėliavimo zoną.

Tai reiškia, kad ten galėtų atsirasti sandėliavimo, logistikos pastatai, reikalingi ir aplinkinei infrastruktūrai – patogus susisiekimas su oro uostu, netoli magistraliniai keliai.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.