„Prezidentas dar sausio mėnesį iškėlė tikslą, kad vasaros viduryje būtų pasiskiepiję 70 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų. Šalies vadovas nuolat ragino imtis visų veiksmų efektyviam vakcinavimo procesui užtikrinti. Kartu su Sveikatos ekspertų taryba sistemingai buvo teikiamos rekomendacijos parengti aiškią ir skaidrią gyventojų vakcinavimo strategiją, efektyviai veikiančius vakcinavimo procesus, visuomenės informavimo ir konsultavimo kampaniją.
Tačiau gegužės mėnesį masinė vakcinacija buvo pradėta iš esmės neturint šių rezultatyviai vakcinacijai būtinų sąlygų, kai tuo tarpu ES vakcinų tiekimas buvo sklandus – planingas ir prognozuojamas.
Deja, tuo tarpu atsakingieji už pandemijos valdymą ir vakcinaciją kėlė sau neapibrėžtus „paskiepyti kiek įmanoma“ tikslus, buvo skiriama daug dėmesio aiškinant kodėl 70 procentų tikslas nėra svarbus ar per ambicingas. Centrinės valdžios veikimas buvo chaotiškas, dažniausiai reaktyvus, o ne proaktyvus kaip tikėtasi.
Todėl dar gegužę Lietuvos vakcinavimo tempai ėmė atsilikti nuo ES skiepijimo tempo vidurkio, o birželį ir liepą šis atsilikimas tik augo ir siekė net beveik 12 proc. Birželio pabaigoje sandėliuose jau turėjome apie 0,5 mln. nepanaudotų vakcinų, vėliau nepanaudotų vakcinų skaičius tik augo“, – teigiama lrytas.lt atsiųstame Prezidentūros komentare.
Komentare argumentuojama, jog G.Nausėda, matydamas ženklų Lietuvos skiepijimo tempų atsilikimą nuo kitų ES šalių, didelius sandėliuojamų vakcinų skaičius bei centrinės valdžios neveikimą, liepos viduryje, apžvelgdamas metus, išsakė savo situacijos vertinimą ir griežtą reikalavimą veikti.
„Po šios kritikos buvo bandoma imtis aktyvesnių veiksmų, tačiau pasirinkta centrinės valdžios strategija nukrypo ne į gyventojų motyvavimą skiepytis bei pozityvių paskatų kūrimą, o į grasinimo priemones, gąsdinant žmones netekti galimybės gauti būtinąsias viešąsias paslaugas, tokias kaip sveikatos priežiūra ar viešasis transportas.
Tai suskaldė visuomenę ir padidino nepasitikėjimą valdžia. Šios neigiamos pasekmės tebedaro esminę įtaką šiandienos kovai su pandemija, kur kasdien prarandame dešimtis žmonių gyvybių.
Prezidento vertinimu būtent nepakankamas centrinės valdžios veikimas turėjo įtakos masinės vakcinacijos tempų sulėtėjimui. Kritiškai svarbiais mėnesiais buvo visos galimybės užtikrinti efektyvius vakcinavimo procesus, visuomenės informavimo ir konsultavimo kampaniją, kurti pozityvias paskatas gyventojams“, – aiškino Prezidentūra.
Anot G.Nausėdos komandos, šalies vadovas yra ne kartą sakęs, kad SAM, nepaisant to, kas buvo nepadaryta praeityje, turi imtis neatidėliotinų veiksmų paspartinti vakcinaciją, ypač tarp labiausiai pažeidžiamų grupių, visų pirma senjorų.
„Priešingu atveju ministras turėtų prisiimti politinę atsakomybę. Prezidentas ragina, įsivertinus pandemijos valdymo patirtį, siekti išmintingo, į žmonių gerovę nukreipto pandemijos valdymo aktyviai skatinant gyventojus skiepytis“, – teigiama komentare.
Dirbtinai sulėtintas procesas?
Prezidentas G.Nausėda ketvirtadienį sukritikavo Vyriausybę dėl lėtų skiepijimo tempų. Prezidento teigimu, prastesni nei tikėtasi skiepijimo nuo COVID-19 rezultatai yra susiję su tuo, kad „pirmoji vasaros pusė buvo pramiegota“.
Be to, prezidentas svarsto, ar sulėtėję skiepijimo tempai negalėjo būti tikslingai inicijuoti – kad nebūtų pasiektas jo keltas tikslas paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų iki vasaros vidurio.
„Dėl vakcinavimo tenka prisiminti, kad mes praktiškai pražiopsojome, pramiegojome pirmą vasaros pusę, kai, nežinau dėl kokių sumetimų, buvo dirbtinai sulėtinti skiepijimosi tempai.
Galbūt dėl to, kad nebūtų pasiektas prezidento tikslas 70 proc. iki liepos vidurio. O po to, kai jau buvo pamatyta, kad susikaupė didelės vakcinos atsargos ir kad gali būti kritika iš visuomenės pusės, tada staiga imtasi verstis per galvą“, – sakė Briuselyje viešintis prezidentas.
„Jeigu mes sugebėtume ateityje išvengti tokių sulėtėjimų ir po to karštligiškų pagreitėjimų, šiandien mes turėtume gerokai aukštesnį skiepijimosi lygį. O tai vis dėlto yra pagrindinis receptas, kad ir kiek mes kalbėtume, kad paskiepyti žmonės taip pat suserga.
Niekas negali paneigti nuogos statistikos, kad yra daugiau nei dešimt kartų skirtumas tarp susergamumo ir dar didesnis skirtumas tarp mirtingumo pasiskiepijusių žmonių ir nepasiskiepijusių“, – pridūrė prezidentas.
