„Rugsėjo mėnesį įgaliojimai buvo suteikti. Iki tol jie galėjo lydimi sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, vykdydami jų nurodymus, teikti jiems pagalbą. Suteikus papildomus įgaliojimus, iš pradžių prezidento dekretu, o vėliau Seimui tai patvirtinus, kariai turi teisę lygiai taip pat, kaip ir sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, taikyti, jeigu reikia, prievartos veiksmus, sulaikyti nelegalus, apieškoti, patikrinti jų dokumentus ir t. t.“, – antradienį LRT radijui sakė A. Anušauskas.
„Iki tol kariai tokių įgaliojimų tiesiog neturėjo, bet tie įgaliojimai galioja toje pasienio zonoje, arba ten, kur teikiama parama saugant laikinas apgyvendinimo vietas“, – patikslino jis.
Tuo metu kalbėdamas apie agresyvius veiksmus iš Baltarusijos tarnybų pusės, ministras tvirtino, kad su tokia agresyvia taktika, su kokia susiduria Lenkijos pareigūnai, lietuviai iki šiol nesusidūrė. Vis dėlto ministras akcentavo, kad Lietuvos kariams yra suteikta galimybė panaudoti ginklą, jeigu jiems iškiltų pavojus gyvybei.
„Jeigu grėstų mūsų karių gyvybei pavojus – jie naudotų ginklą. Be abejo, savo teritorijoje, bet jie tam turi teisę, tos teisės yra suteiktos ir iki gruodžio vidurio, tai yra Seimo nutarimu (greičiausiai tas nutarimas irgi bus pratęstas) dėl karių didesnių įgaliojimų“, – aiškino jis.
Pasak krašto apsaugos ministro, kariams suteiktų papildomų įgaliojimų iki šiol pasitelkti dar neteko, tačiau jie, politiko vertinimu, vis tiek jau reikšmingai prisidėjo valdant į Lietuvą ketinančių patekti nelegalių migrantų srautus.
„Kariuomenė, žiūrint, ar dalyvauja, sulaiko nelegalų, tai taip, tikrai sulaiko. Buvo toks laikas, rugpjūtį (kariuomenė – ELTA) sulaikydavo kas antrą, mėginusį patekti į Lietuvos teritoriją. Dabar tie santykiai gal yra pasikeitę, tačiau bet kokiu atveju kariai tikrai veiksmingai prisideda prie sienos apsaugos“, – tikino A. Anušauskas.
