Vienas iš Partnerystės įstatymo iniciatorių, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius skaičiuoja, kad šiuo metu parlamente projekto palaikytojų ir priešininkų pajėgios yra apylygės, tačiau yra apie 20 Seimo narių, kurie yra atviri dialogui ir savo matymą galėtų pakeisti.
Prezidento nuomonė neatitinka turinio?
Už LGBT bendruomenei priklausančių asmenų teises aktyviai kovojanti medicinos mokslų daktarė, vaikų odontologė, LGBT vaiką auginanti mama Rasa Račienė pirmadienį gavo progą pasikalbėti su prezidentu Gitanu Nausėda. Po susitikimo ji tvirtino išgirdusi šalies vadovo pažadą, kad Partnerystės įstatymo klausimu jis bus vienijantis, o ne skaldantis žmogus.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T.V.Raskevičius susitikimą teigė vertinantis pozityviai, nes iki šiol G.Nausėda esą vengė akis į akį pasimatyti su pačios bendruomenės atstovais ir jų šeimomis.
„Aš prezidento susitikimą su gerbiama Račiene vertinu labai pozityviai. Galbūt dėl tos aplinkybės, kad iki šios dienos prezidentas Partnerystės įstatymą turbūt jau aptarė su visomis jam oponuojančiomis pusėmis – buvo įvairūs filosofai, nevyriausybinės organizacijos, bažnyčios hierarchai.
Tačiau iki šios dienos prezidentas nebuvo susitikęs nei su LGBT bendruomene, nei su įstatymo rengėjais. Mes tik liepos pradžioje buvome susitikę su prezidento patarėjais. Labai tikiuosi, kad šiandienos susitikimas bus preliudija tolesniam dialogui“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ vylėsi Laisvės frakcijos Seime atstovas.
Tiesa, jis išreiškė apmaudą, kad apie Partnerystės įstatymą išsakomos šalies vadovo mintys dažnai esą prasilenkia su pačiu siūlomo įstatymo turiniu.
„Vargu bau, ar yra kitas teisės aktas, dėl kurio prezidentas turėtų tokią aiškią išankstinę nuostatą tam teisės aktui net nepraėjus pateikimo stadijos Seime. Akivaizdu, kad prezidentas dalyvauja šiame teisėkūros procese, reikšdamas savo nuomonę, kuri kartais neatitinka ir siūlomo teisinio reguliavimo turinio.
Prezidentas sakė, kad esą Partnerystės įstatymas dirbtinai suniveliuotų partnerystės ir santuokos sąvokas, bet, mano giliu įsitikinimu, tai yra du skirtingai teisiniai instrumentai, skirti reguliuoti skirtingiems žmonių santykiams“, – aiškino T.V.Raskevičius.
Kokius pokyčius ketina siūlyti?
Pavasarį net pateikimo stadijos Seime nepraėjusį įstatymo projektą tobulinti jo iniciatoriams – tikras iššūkis, nes siekiama, kad Partnerystės įstatymas išliktų „orus“, o tai, pasak T.V.Raskevičiaus, reiškia, jog jis turi deklaruoti ne tik ekonominius ir ūkinius gyvenimo reikalus – juo turi būti pripažįstama, kad žmonės dalijasi ne tik savo pinigine, bet ir gyvenimu.
Šiuo metu Seime tobulinamas įstatymas kelių savaičių bėgyje dienos šviesą turėtų išvysti atlikus tris pagrindinius pokyčius.
„Buvo atlikti trys pagrindiniai pakeitimai: atsižvelgta į Teisės departamento pastabas, kurios buvo pateiktos gegužės mėnesio projektui, taip pat buvo patobulintas partnerystės sąvokos apibrėžimas. Dabar tiesiog yra numatyta, kad tai yra bendras dviejų asmenų gyvenimas nesusituokus ir siekis tuos santykius apsaugoti.
Taip pat yra iškelta dar viena diskusinė alternatyva dėl to, kas ir kur registruoja partnerystę. Pirminiame projekte buvo numatyta, kad tai yra daroma Civilinės metrikacijos įstaigoje. Dabar svarstome galimybę, kad tai būtų galima daryti pas notarą ir sutartis būtų deponuojama LR gyventojų registre“, – vardijo T.V.Raskevičius.
Projekto iniciatoriai skaičiuoja, kad kol kas jėgos „už“ ir „prieš“ Partnerystės įstatymą Seime pasiskirsto tolygiai, tačiau yra apie 20 Seimo narių, „kurie yra atviri dialogui, su jais reikalingas platesnis pokalbis, padedant jiems priimti vienokį ar kitokį sprendimą“. Šie pokalbiai turėtų vykti jau artimiausiu metu.
Laisvės frakcijos atstovas pabrėžė, kad ir pavasarį Partnerystės įstatymo teikimo metu galimus parlamentarų balsus valdantieji buvo pasiskaičiavę ir jų ne tik užteko, bet du buvo palikti atsargai, tačiau balsavimas vis dėlto sumaišė visas kortas.
V.Simonko: galimas prezidento veto yra tik viena problemos dalis
Tiesa, laidoje Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko akcentavo, kad vienas įstatymas nieko neišgelbės.
„Vienas įstatymas nieko neišgelbės. Jeigu yra nesutvarkyta teisinė bazė mūsų bendruomenėje, nedaug kas galės tuo įstatymu pasinaudoti dėl homofobijos, nepakantumo. Tai yra neišprendžiama problema ir apie tai reikia galvoti“, – kalbėjo jis.
V.Simonko kartu išreiškė viltį, kad prezidentas išgirs vienos mamos balsą, nes kitų argumentų jis esą tiesiog nebegirdi.
„Mane emociškai tikrai paveikė Rasos drąsa ir pasiryžimas eiti iki galo. Kai jau jokių kitų argumentų mūsų Prezidentūra negirdi, ta galbūt ji galės išgirsti vienos mamos balsą, kuri atstovauja kitoms mamoms. Kai aš matau, kad šis žingsnis paskatino Lietuvos mamas jungtis prie šios akcijos, aš tikrai lieku sužavėtas“, – teigė jis.
Lietuvos gėjų lygos vadovas pažymėjo, kad šis mamos ir šalies vadovo pokalbis gali turėti dvi pabaigas – arba laimėsime visi, arba laimėtojų apskritai nebus.
„Žiūrint optimistiškai, mes galime laimėti visi. Bet aš tik noriu priminti, kad prezidentas ir galimas prezidento veto yra tik viena problemos dalis. Pirma problemos dalis – Seimas turi apsispręsti, ar jis nori svarstyti šitą įstatymą.
Jeigu manęs paklaustų, aš galvočiau, kad yra 50 ant 50. Nes aš nesuprantu, kokios nuotaikos Seime šiuo metu ir kokį įstatymą mes teikiame – UAB įstatymo projektą ar tokį, kokio reikia man asmeniškai, o ne deklaratyvų, kurį mes padėsime į stalčių ir sakysime pasauliui, kad pas mus yra partnerystė“, – svarstė V.Simonko.
Siūlo rinktis alternatyvų kelią
Apie situaciją pasisakė ir Konstitucinės teisės ekspertas Vaidotas Vaičaitis.
„Reguliuojant tam tikrus santykius, tame tarpe ir šeimos, Konstitucija neturi visko sureguliuoti. Gali būti įvairūs dalykai reguliuojami, kurių nėra Konstitucijoje paminėta. Bet kai mes apie tai galvojame, vėl turime grįžti prie Konstitucinio naratyvo ir žiūrėti, kaip jis apskritai visame tame konstituciniame pasakojime įsipaišo“, – aiškino jis.
Kaip vieną iš Partnerystės įstatymo kompromisų ekspertas įvardijo alternatyvą vienalyčių porų santykius registruoti Sutarčių knygoje.
„Yra pasiūlytas alternatyvus projektas dėl bendro gyvenimo ir man atrodo, kad tai ir galėtų būti alternatyva. Tie santykiai nebūtų įrašyti į Civilinio kodekso Šeimos santykių knygą, bet į Sutarčių knygą. Visas problemas, ar palikimo, ar lankymo, ar dar kažkokius dalykus ten galima būtų visus išdėstyti.
Esmė ne pavadinimas. Galima vadinti ir tą institutą partneryste, nes pats žodis „partneris“ yra labiau komercinis žodis, todėl nesuprantu, kodėl jis siejamas su šeima“, – konstatavo jis.
Tačiau tokiam siūlymui paprieštaravo T.V.Raskevičius, pabrėždamas, kad vienalytės poros turėtų būti traktuojamos ne kaip ekonominiai ar ūkiniai subjektai, bet artimieji.
„Jokios kitos siūlomos alternatyvos – ar tai būtų jungtinės veiklos sutartys, ar susitarimas dėl bendro gyvenimo – tokio susitarimo jiems suteikti negali. Tai gali padaryti tik Partnerystės įstatymas“, – nurodė politikas.
