Ruošiasi ilgajam savaitgaliui
Koronaviruso kreivė Lietuvoje ir vėl šovė į viršų. Ligoninėse stringa kitų sveikatos paslaugų teikimas, ribojamas pacientų lankymas, atidedamos planinės operacijos.
Priešaky ir Vėlinės, ilgasis savaitgalis, po jo, kaip parodė praėjusių metų pavyzdžiai, atvejų skaičius, tikėtina, šoks į dar didesnes aukštumas.
Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė L.Jančorienė nesiėmė prognozuoti, ar po Vėlinių jau matysime koronaviruso atvejų piką, kadangi netrūksta hipotezių, jog Delta atmaina dar gali keistis, tapti piktybiškesne.
Vis dėlto, profesorės teigimu, medicinos įstaigų darbuotojai stipriai ruošiasi artėjančioms keturioms nedarbo dienoms.
„Ne po Vėlinių, bet per Vėlines laukiame pacientų bangos. Kadangi tai yra nedarbo dienos, ir visur dirba šiek tiek mažiau žmonių, todėl gali būti labai sunku su visais srautais susidoroti tiems, kurie dirbs ir budės.
Todėl papildomai paskirti žmonės, kurie ateis padėti, budės kartu, visą laiką bus pasiruošę prisijungti į pagalbą komandoms, kurios dirbs tuo metu ligoninėse. Tiesiog labai stipriai ruošiamės šiems keturiems laisvadieniams“, – neslėpė L.Jančorienė.
Kokių Kalėdų galime tikėtis?
Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė pastebėjo, kad šiuo metu išgyvename Delta bangos aukštumas.
„Išgyvename ketvirtąją COVID-19 infekcijos bangą, susijusią su užvaldžiusia Delta atmaina. Tą reiškinį kai kurios kitos šalys stebėjo šiek tiek anksčiau negu mes, kaip Didžioji Britanija, kur Delta banga turbūt pradėjo savo erą kokiu mėnesiu ar dviems anksčiau, todėl galėjome tai prognozuoti“, – kalbėjo medikė.
Paklausta, ar su dabartiniu pasiskiepijusių skaičiumi ir be papildomų ribojimų galime tikėtis epidemiologine prasme ramesnių Kalėdų, L.Jančorienė įvardijo du veiksnius, kurie apsunkina prognozes.
Anot jos, Lietuva pagal pasiskiepijusių asmenų dalį atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos šalių, kuriose būtent dėl aukštų vakcinacijos rodiklių ribojimai ir buvo nuimti arba sumažinti.
Be to, anksčiau pasiskiepijusiųjų imunitetas jau pradeda blėsti, todėl reikėtų pasirūpinti revakcinacija.
„Susiduriame su ta problema, kad palaipsniui blėsta imunitetas. Ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl infekcija lengvai plinta, ypač ugdymo įstaigose. Infekcija patenka į šeimas, kur yra įvairaus amžiaus žmonių, ir vėl matome šiek tiek didėjantį vyresnio amžiaus žmonių sergamumą“, – pastebėjo ji.
L.Jančorienė nesiėmė prognozuoti apie pandemijos pabaigą, tačiau atkreipė dėmesį, kad visos pandemijos, kurios buvo anksčiau, truko ne mažiau negu dvejus metus.
Visgi, medikė abejoja, kad laisvas nuo ribojimų gyvenimas ir imuniteto įgijimas persergant yra geras sprendimas.
„Stacionare turime pakankamai daug jaunų žmonių, kurie tikrai serga labai sunkiai, patiria kvėpavimo nepakankamumą – nežinau, ar tai yra sprendimas.
Jei visi žinotų, kad persirgs labai lengvomis formomis, būtų vienas dalykas, bet, deja, matome kitą vaizdą“, – kalbėjo medikė.
