Prieš daugiau nei porą savaičių įsigaliojęs įstatymas, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovų teigimu, reikšmingos įtakos iki šiol nesiskiepijusiems senjorams neturėjo, tačiau trečiai vakcinos dozei senjorai atvyksta ganėtinai noriai.
Tiesa, šią savaitę pastebėtas optimistiškai nuteikiantis signalas – pirmas tris savaitės dienas, lyginant su praėjusia savaite, pirmą kartą pasiskiepijusių 75 metų ir vyresnių gyventojų skaičius išaugo net 20 proc. Tikimasi, kad nauja „Sodros“ priemonė šį skaičių dar išaugins.
Tendencija keičiasi?
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Lukas Galkus portalui lrytas.lt teigė, kad pastarosiomis savaitėmis pasiskiepijusių 75 metų ir vyresnių gyventojų skaičius reikšmingai neaugo.
Tačiau, ministerijos atstovo teigimu, pozityviai nuteikia šios savaitės duomenys.
„Praėjusią savaitę matėme apie 4 proc. augimą. Bet ką galime pasakyti apie šią savaitę – nors turime tik pirmų trijų šios savaitės dienų duomenis, tačiau, lyginant su praėjusia savaite, jau matome 20 proc. augimą tarp 75 ir vyresnių gyventojų, pasiskiepijusių pirmą kartą. Tad šiokį tokį efektą jau matome“, – pabrėžė L.Galkus.
Ministerijos atstovo teigimu, didesnis besiskiepijančių skaičiaus augimas stebimas tarp tų senjorų, kurie atvyksta revakcinacijai – skiepytis trečiąjį kartą.
„Kiekvieną savaitę šie skaičiai auga žymiai greičiau, bet sunku pasakyti ar dėl to, kad daugiau komunikuojama apie stiprinančiąją dozę ir jos svarbą, ar dėl to, kad atsirado papildoma priemoka“, – pastebėjo L.Galkus.
Anot jo, 20 proc. pirmą kartą pasiskiepijusių senjorų skaičiaus ūgtelėjimas jau džiugina, kadangi paskiepijus didžiąją dalį populiacijos, įtikinti dar abejojančius darosi vis sunkiau ir sunkiau.
„Kadangi iki gruodžio 1 dienos gyventojams dar yra daug laiko pasiskiepyti, tikimės, kad tie tempai toliau augs. Ir 20 proc. augimas kiekvieną savaitę būtų žymiai geriau, negu tai, ką turėjome anksčiau, kai kiekvieną savaitę po panašiai procentų skiepijimo apimtys krisdavo“, – pastebėjo SAM atstovas.
Nauja priemonė
Dar didesnio pasiskiepijusių skaičiaus ministerija tikisi ir dėl šią savaitę „Sodros“ pradėtos iniciatyvos skambinti visiems 75-erių ir vyresniems senjorams, primenant apie galimybę pasiskiepyti nuo COVID-19 ir gauti vienkartinę 100 eurų išmoką.
„Tikrai tikimės, kadangi visiems senjorams bus paskambinta ir informuota, kad tokia galimybė yra, tai paskatins dalį iš jų, tuos, kurie galbūt anksčiau nežinojo ir jų nepasiekė ši žinia, pakeisti savo sprendimą ir atvykti pasiskiepyti“, – kalbėjo L.Galkus.
Tuo metu atsisakantys skiepytis senjorai, anot jo, argumentuoja, jog nenori nepageidaujamų reakcijų, mano, kad neužsikrės.
Dėl įvestų apribojimų nepasiskiepijusiems asmenims kurį laiką išaugę, nuo rugsėjo antros pusės vakcinacijos tempai vėl krito. Tačiau SAM pastebi, kad skiepijimo apimtys pastarosiomis savaitėmis stabilizavosi, o šiuo metu stebimas ir nedidelis augimas.
Remiantis viešai prieinamais Statistikos departamento duomenimis, rugsėjo 13-26 dienomis pasiskiepijo 6442 vyresni negu 75 metų asmenys, tuo metu spalio 11-24 fiksuoti jau 14098 senjorų vakcinacijos atvejai. Seimas Vienkartinės išmokos nuo COVID-19 pasiskiepijusiems asmenims įstatymą priėmė spalio 12 dieną.
Tiesa, nedetalizuojama, kiek iš pasiskiepijusių senjorų buvo vakcinuoti pirmąjį kartą.
Klausimai dėl ilgalaikio efekto
Savo ruožtu virusologas Saulius Čaplinskas svarsto, kad ir vieno žmogaus išgelbėta gyvybė jau yra daug, tačiau atkreipia dėmesį į ilgalaikį vakcinacijos skatinimo piniginėmis išmokomis poveikį.
„Ir vieno žmogaus išgelbėta gyvybė jau yra daug. Jeigu dalį žmonių paskatino trumpuoju laikotarpiu, ko ir buvo siekiama, tai irgi yra gerai. Bet kokį tai poveikį turės ilgalaikėje perspektyvoje, jau yra kitas klausimas“, – lrytas.lt sakė S.Čaplinskas.
„Kaip tai gali atsiliepti vaikų skiepijimo programoms ir panašiai? Jeigu toliau lieka abejonė apskritai dėl skiepų saugumo ir efektyvumo“, – paaiškino profesorius.
S.Čaplinskas pabrėžė, kad skiepijimas, kaip ir bet kuri kita sveikatinimo veikla, turi būti sąmoningas veiksmas. Anot jo, vien skatinimo pinigine išmoka neužtenka – kaip pavyzdį profesorius prisimena bažnyčią Klaipėdoje, kurioje žmonės galėjo ir pasiskiepyti.
Anot jo, labai svarbūs vakcinacijos procesui gali būti kiti asmenys – seniūnai, bendruomenės slaugytojai.
„Pasaulio sveikatos organizacija aiškiai pabrėžia, kad gėdinimai ir gąsdinimai neveikia. Žmones gėdyti, gąsdinti, kvailinti ar dar kaip nors, tai – kelias aklavietę“, – įsitikinęs S.Čaplinskas.
Kelių procentų poveikis
Premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė ketvirtadienį taip pat teigė, jog numatyta 100 eurų išmoka neturėjo didelio poveikio skatinant vyresnius nei 75-erių žmones skiepytis nuo COVID-19.
„Jau dabar ir šimtas eurų tikrai nepaskatino labai tų vyresnio amžiaus žmonių skiepytis: jie vis tiek delsia, jie vis tiek galvoja, kad jiems nereikia“, – LRT radijui sakė ji.
Ž.Gudlevičienė sakė neturinti tikslių skaičių, tačiau iš šeimos gydytojų pasiekianti informacija rodo, jog „iš kelių šimtų raginimų ateina pasiskiepyti vos keletas senjorų“. „Ateina apie keli procentai tik“, – sakė Ž. Gudlevičienė.
Nuo šių metų rugsėjo 1 d. iki lapkričio 30 d. 75 metų ir vyresniems žmonėms, pasiskiepijusiems nuo COVID-19 dviem vakcinos dozėmis, arba iki ateinančių metų kovo 31 d. – sustiprinančiąją trečiąja vakcinos doze, bus mokamos 100 eurų dydžio vienkartinės išmokos.
Tiesa, norint iki lapkričio 30 dienos pasiskiepyti pagal pilną vakcinacijos schemą ir gauti išmoką, rekomenduojama pirmąja vakcinos doze pasiskiepyti iki lapkričio 8 dienos.
