Laidotuvių tradicijos Lietuvoje pamažu keičiasi: kai kas gali ir nustebinti

Nors laidotuvių tradicijų lietuviai laikosi jau daugybę metų ir jos keičiasi itin lėtai, pastebima, kad į atsisveikinimą su mirusiuoju žiūrima jau lanksčiau. Pavyzdžiui, juodą spalvą keičia kiti tamsesni atspalviai, pamažu atsisakoma didelių vainikų, o graudžias giesmes keičia gyva muzika ar net paties mirusiojo įrašytas garso takelis.

 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
 Lapkričio 1-oji Lietuvoje.
Daugiau nuotraukų (41)

Lrytas.lt

Nov 1, 2021, 4:12 PM, atnaujinta Nov 1, 2021, 4:55 PM

Laidojimo organizavimo sistemos „Rekviem“ kokybės konsultantė Rūta Cimarmanaitė „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ papasakojo, kaip keičiasi laidotuvių tradicijos Lietuvoje ir ką derėtų žinoti ateinant atsisveikinti su artimu žmogumi.

Prieš mirtį ateina net patys

Pasak R.Cimarmanaitės, atsitikus nelaimei žmogus gali būti itin pasimetęs, tad laidotuvių planavimą reikėtų pradėti nuo pokalbio su visa šeima.

„Susėsti ir ramiai pasikalbėti, kokie yra artimųjų norai – ar artimieji nuspręstų kremuoti, o galbūt įprastai laidoti karstą, ar norima atsisveikinti salėje, ar yra šeimos kapas, ar reikalinga nauja kapavietė“, – vardijo specialistė.

Pasak jos, laidotuvių ceremonijoms daug įtakos padarė ir pandemija.

„Tokiu sudėtingu laikotarpiu dažnai yra laukiama, kol artimieji grįš iš užsienio, dalis šeimos narių serga patys, yra užsikrėtę COVID-19, tai yra tokia sudėtingesnė situacija, kuri koreguoja įprastą laidotuvių scenarijų.

Kartais laukiama ir kelias savaites, kol išsisprendžia situacija šeimoje, kad iš viso būtų galima atsisveikinti ir dalyvauti laidotuvėse“, – kalbėjo R.Cimarmanaitė.

Ji pridūrė, jog kai kurie žmonės dar būdami gyvi pagalvoja apie savo laidotuves, dalis į laidojimo namus ateina pasikalbėti net patys.

„Tai yra labai sveikintina, kad realistiškai galvojama, svarstoma ir norima, kad būtų įgyvendinami norai, o ne kažkas kitas nuspręstų už juos. Kad artimieji atsineštų lapą su aprašytu scenarijumi, taip nėra buvę, bet dažnai artimieji bent jau žino tam tikrus dalykus, ko žmogus norėtų, kas patinka“, – aiškino R.Cimarmanaitė.

Gėlių neša mažiau, skamba gyva muzika

„Rekviem“ kokybės konsultantė teigė, kad laidotuvių sritis Lietuvoje yra labai tradicinė ir keičiasi lėtai, bet pokyčių jau yra.

„Vienas iš pagrindinių dalykų yra tas, kad laidotuvės trumpėja – jau nėra to įprasto 3 parų šarvojimo, labai retu atveju dabar yra šarvojama namuose, kas anksčiau irgi buvo įprastas scenarijus. Žmonėms vis labiau rūpi ekologija, jie atsižvelgia į minimalizmą, yra mažiau gėlių, nėra tokio perkrauto vaizdo.

Žmonės šiek tiek kitaip į viską žiūri, ir vainikų klausimas pasikeitęs – manau, tam įtaką padarė ir Lietuvoje stipriai išaugęs kremavimas. Kasmet vis didėja norinčių kremuoti skaičius, o automatiškai tada ir gėlių yra mažiau, nes kapavietė mažesnė“, – dėstė R.Cimarmanaitė, pridūrusi, jog kai kuriuose didmiesčiuose tokį laidojimo būdą pasirenka net apie 50 proc. artimųjų netekusių žmonių.

Nors į laidotuves yra įprasta atnešti lyginį skaičių gėlių žiedų, pašnekovė pastebi, kad ir į šią tradiciją jau žiūrima lanksčiau.

„Žmonės vis mažiau kreipia dėmesį į tas tradicijas, kurios yra jau nuo seno – kartas eina ir su vienu gėlės žiedu, žvakių irgi deda nelyginį skaičių. Žiūrima ne tiek į tradiciją, o kiek norisi patiems“, – aiškino ji.

Pasak specialistės, labai sveikintina, kai artimieji žino, kokių laidotuvių būtų norėjęs pats velionis.

„Pasitaiko atvejų, kai net pats žmogus įrašo muzikos takelį, ir mes jį per laidotuves leidžiame. Tikrai tai vyksta, būtent mūsų atsisveikinimo namuose labai populiaru yra gyva muzika, atliekama smuiku, kanklėmis, žmonės dažnai tai renkasi. Jie net pasijaučia kaip koncerte, ir tai tikrai neskatina tų blogų emocijų“, – komentavo R.Cimarmanaitė.

Kalbėdama apie laidotuvių svečių aprangą, ji pabrėžė, kad ši priklauso nuo to, kiek artimas buvo mirusysis, tačiau tam tikrų taisyklių laikytis vis tiek būtina.

„Šeimos nariams vis tiek patariama vilkėti tamsiai arba bent jau pastelinėmis spalvomis, kad tai nebūtų akį rėžiančios spalvos. Patariama vengti trumpų sijonų, trumpų suknelių, iškirpčių, ryškių spalvų. Bet dabar žmonės laisviau žiūri į aprangą, nebėra taisyklių, kad yra tik juoda spalva – reikia tvarkingai apsirengti, nes pagarba ir dėmesys turėtų būti velioniui. Artimieji neturėtų pritraukti dėmesio į save.

Vienas iš svarbesnių dalykų – ateinant į atsisveikinimą reikėtų išsijungti telefono garsą. Vis dar pasitaiko atvejų, kai vyksta išlydėjimo momentas, bet pradeda skambėti telefonas. Tai reikėtų pažiūrėti, ką turime su savimi ir išsijungti visus savo prietaisus“, – patarė specialistė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: komentarai po G. Nausėdos susitikimo su STT vadovu