Dėl to skiepai negali būti vienintelė priemonė nuo koronaviruso pandemijos, o mokami testai tam tikrų profesijų atstovams ilguoju laikotarpiu galėtų turėti neigiamų pasekmių, „Lietuvos ryto“ laidoje „Nauja diena“ kalbėjo S.Čaplinskas.
Tyrimo duomenys
Pasak S.Čaplinsko, metus laiko Jungtinės Karalystės mokslininkai analizavo 621 lengva COVID-19 form sergantį asmenį, vadinamąjį indekso atveju, ir tai, kas toliau vyko jų namų aplinkoje.
„Namų aplinkoje užsikrėtė 25 proc. paskiepytų ir 38 proc. nepaskiepytų asmenų. Kitaip sakant, namų aplinkoje gali užsikrėsti tiek paskiepyti, tiek nepaskiepyti asmenys.
Indekso atvejis (užsikrėtęs ir artimuosius užkrėtęs asmuo – aut.past.) 25 proc. buvo vakcinuoti, 23 proc. – nevakcinuoti asmenys. Tai reiškia, kad tiek vakcinuoti, tiek nevakcinuoti labai panašiai platina virusą savo namų aplinkoje.
Kitas įdomus faktas buvo tai, kad 39 proc. užsikrėtusių buvo visiški vakcinuoti, ir jie užsikrėtė nuo visiškai vakcinuotų indekso atvejų“, – įvardijo virusologas.
„Tad jeigu mes Lietuvoje neanalizuojame tokių dalykų, jei bus vien tik gąsdinanti, bauginanti, gėdinimo retorika, tai mes ir toliau tik konstatuosime faktus, skaičiuosime atvejus, skaičiuosime, kiek žmonių pateko į reanimaciją, kas išgyveno ir kas neišgyveno“, – kalbėjo S.Čaplinskas.
Virusologas įsitikinęs, kad gyventojams be galo svarbu kuo greičiau pasiskiepyti, tačiau tai negali būti vienintelė kovos su pandemija priemonė. Svarbūs, anot jo, ir koronaviruso testai.
„Kodėl norime palikti vienintelę medicininę priemonę kovai su šia pandemija – skiepus? Lygiai taip pat svarbi yra antra medicininė priemonė – kuo greičiau diagnozuoti užsikrėtimo atvejį“, – kalbėjo profesorius.
Klausimai dėl testų
Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Seime priimtą siūlymą įvesti mokamus testus nepasiskiepijusiems darbuotojams, kurie turi testuotis.
S.Čaplinsko teigimu, sprendimas tam tikriems darbuotojams testuotis savo lėšomis būtų buvęs rizikingas. Profesorius pabrėžia, kad testuotis profilaktiškai svarbu ir pasiskiepijusiems asmenims.
„Darbas iš esmės yra kaip ir namų aplinka, kur yra tam tikras socialinis burbulas. Manau, ilgalaikėje perspektyvoje gali būti labai rizikingas žingsnis, jei bus priimta tokia tvarka.
Artimoje perspektyvoje, siekiant paskatinti kuo daugiau žmonių pasiskiepyti, galbūt turėtume tam tikrą trumpalaikį teigiamą efektą, bet nemanau, kad jis bus didelis. O tas neigiamas efektas eigoje gali pasirodyti daug didesnis.
Noras kuo greičiau paskatinti žmones tik skiepytis ir daugiau nieko – tarsi norime ir toliau siekti nulinio kovido strategijos. Tai aišku, kad to nepasieksime, ir tai neveikia. Gąsdinimai, gėdinimai, bauginimai, prievarta vertimas skiepytis – jau šios priemonės yra išsisėmusios“, – kalbėjo S.Čaplinskas.
Ko tikėtis iš „Delta plius?“
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys trečiadienį teigė manantis, kad Lietuva dar nepasiekė pandemijos piko, tačiau nurodė, kad Klaipėdos regione yra stabilizavimosi požymių.
Tuo metu S.Čaplinskas priežasčių optimizmui dėl koronaviruso plitimo sulėtėjimo šiuo metu nemato.
„Visi norime kuo daugiau teigiamų prognozių, bet nėra jokio optimizmo šiai minutei. Šaltasis periodas, koronaviruso plitimo periodas dar tik prasideda.
O tai, kad pasiekta tam tikra pusiausvyra intensyvios terapijos skyriuje, be abejo, optimizmo teikiantis dalykas, tai reiškia, kad sveikatos sistema maksimaliai funkcionuoja ir tvarkosi“, – kalbėjo profesorius.
Prognozes dėl pandemijos raidos epidemiologams apsunkina vis naujos koronaviruso atmainos. Vis dėlto, didelio nerimo dėl naujausios – „Delta plius“ koronaviruso atmainos S.Čaplinskas neįvardija.
„Mokslininkai stebi ir žiūri, kaip kinta šis virusas. Kol kas ši „Delta plius“ atmaina neišskirta į naują, didesnio susirūpinimo atmainą.
Reikia atkreipti dėmesį, jog visi šiuo metu esantys skiepai veikia efektyviai prieš visas viruso atmainas. Tik yra vienas „bet“ – kai kurios viruso modifikacijos paprasčiausiai yra atsparesnės.
Tada reikia kiekybės, jei pralošiama antikūnų kokybe. Tai reiškia, kad būtų susiformavęs kuo stipresnis imunitetas, kad kuo daugiau antikūnų turėtų pasiskiepijęs arba persirgęs žmogus.
Prieiname prie kitos problemos, kurią reikėtų nedelsiant sprendimų priėmėjams išspręsti – daliai žmonių laukti pusę metų revakcinacijai, sustiprinančiam skiepui, gali būti jau per vėlu, bus likę per mažai antikūnų.
Būtų tikslinga atlikti kiekybinius antikūnų tyrimo metodus ir tiems, kurių imunitetas susilpnėjęs arba kam galbūt iš viso nesusiformavo. Reikia nedrausti kuo greičiau pasiskiepyti trečiąja doze“, – apibendrino S.Čaplinskas.
