Gyventojai skundžiasi, kad sprendžiant bendruomenei svarbius klausimus rajono valdžia apriboja galimybes balsuoti apklausose, organizuodama jas tik gyvai. Savo ruožtu savivaldybė argumentuoja neturinti techninių galimybių apklausų vykdyti internetu.
Daroma specialiai?
Vilniaus rajono bendruomenės narys Sigitas Rimkevičius „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo, kad tokių formalių Vilniaus rajono savivaldybės atstovų atsakymų bendruomenės nariai gauna nuolat, tačiau žinoti, kiek juose tiesos, gyventojai iš tiesų negali.
„Atsakymas yra tvarkingas, teisingas, mes negalėtume nieko prikišti – gal net iš tikrųjų taip ir yra. Bet reikėtų pasižiūrėti į visą istoriją. Nuolatiniai atsakymai, kurie neneša jokio rezultato, sudaro prielaidas visiems įtarti, kad tai daroma specialiai.
Negalime tuo apkaltinti, nesame kompetetingi kažkokius kaltinimus mesti. Tačiau kadangi į mūsų keliamus klausimus nuolat ateina tvarkingi atsakymai, neduodantys jokio sprendimo, pradeda formuotis stereotipai. Iš to atsiranda niurzgėjimas, nepasitenkinimas ir panašiai.
Ir šioje apklausoje, negalime nieko pasakyti – taip, gal kažkas ir vyksta, nežinome aplinkybių, negalime net paprieštarauti“, – kalbėjo S.Rimkevičius.
Savivaldybė, kelių Tarybos narių iniciatyva, buvo teismo įpareigota suorganizuoti gyventojų apklausas jiems svarbiais klausimais Riešės, Avižienių, Zujūnų, Mickūnų ir Sudervės seniūnijose. Tačiau gyventojai nesitikėjo, kad apklausos bus vykdomos gyvai, seniūnijų patalpose ir darbo metu – nuo 8 ryto iki 17 vakaro.
Anot S.Rimkevičiaus, galiausiai bendruomenės nariai tiesiog priėmė sprendimą dalyvauti apklausoje tokiomis sąlygomis, kokios sukurtos, ir prabalsuoti už tai, ką norima įgyti.
Visgi, bendruomenės nario teigimu, keisčiausias yra apklausos atsiradimas apskritai, nes savivaldybės narių iniciatyvinė grupė teisę rengti apklausą, kuri numatyta savivaldybės įstatyme, turėjo apginti teisme.
„Kodėl tokios aplinkybės? Kodėl su savivaldybe, kuri turėtų atstovauti gyventojus, turime nuolatinę trintį? Kam to reikia?“ – retoriškai klausė S.Rimkevičius.
„Visą laiką turime suvaikščioti nesuvaikščiojamas klumpes. Leidžia ką nors daryti, bet gavę sąlygas mes verčiamės per galvą“ – pasakojo jis.
S.Rimkevičius pasidžiaugė bendruomene, kuri mobilizavosi, skatino vieni kitus sudalyvauti apklausose.
„Avižieniai iš tiesų nustebino – jie surinko reikalingą 10 proc. gyventojų aktyvumą. Vadinasi, tie klausimai bus svarstomi. Kokie jų rezultatai, dar niekas nežinom, bet jie pagaliau bus įtraukti į Tarybos svarstymą. Mes tik išsikovojome tokią teisę.
Bijau, kad daugelis žmonių jau pasirašydami tikėjosi, kad bus rezultatai. Bet reikėtų visiems suprasti, kad tai – tik istorijos pradžia“, – kalbėjo jis.
Neįtraukiami į darbotvarkę
Nors šios apklausos – tik patariamojo pobūdžio, S.Rimkevičius pabrėžia, kad tik dėl jų gyventojams svarbūs klausimai galėtų pagaliau būti įtraukti į savivaldybės tarybos darbotvarkę ir bent jau pradėti svarstyti.
„Eilę metų mes iš viso negalėdavome savo klausimų įtraukti į Tarybą. Mums dažnai atsakydavo, kad laukite, taryboje bus svarstoma. Ir niekada nesulaukdavai, kada jie bus svarstomi“, – prisiminė jis.
S.Rimkevičius įsitikinęs, kad demokratijoje kiekvienas bendruomenės nario prašymas turėtų būti išgirstas ir įvertintas, ir tik paskui dėl jo būtų balsuojama. Priešingai negu dabar, kai daugumos balsais klausimai net neįtraukiami į Tarybos darbotvarkę.
Anot jo, į priemestines seniūnijas, kaip Zujūnai, Avižieniai, Sudervė, Riešė, Mickūnai, keliasi vis daugiau naujakūrių, tačiau viešoji infrastruktūra pradeda strigti. S.Rimkevičius įvardija ir Avižienių kelių pravažiuojamumo po liūčių problemą, kuri savivaldybei primenama kasmet.
„Atsiremiame į teisingus, bet nieko nesprendžiančius atsakymus. Formaliai atsakyta į mūsų raštą, o kas iš to? Ir toliau liekame nieko nepadarę, metų metais vėl diskutuojame, aiškinamės“, – pasakojo S.Rimkevičius.
Vis dėlto, anot jo, pati opiausia problema šiai dienai yra mokyklos.
„Kai išgirstama, kad mes prašome lietuviškų mokyklų Lietuvoje, Lietuvos centre, kažkaip net skamba absurdiškai“, – kalbėjo jis.
S.Rimkevičius pasakojo, kad Vilniaus rajono gyventojai atsidūrė keistuose spąstuose. Nors gyvena priemiestyje, negalėdami vaikų vesti į mokyklas rajone, kur jiems būtų patogiausia, užsiregistruoja Vilniaus mieste ir vaikus veža į sostinės mokyklas.
„Matome paradoksą – negalime išrinkti norimų kandidatų į tarybą. Ir apklausoje ta pati problema iškilo. Visi norėtų pareikšti nuomonę, bet tie, kuriems aktualu, yra išsiregistravę, ir taip sudarytas dar vienas barjeras.
Tačiau net ir plika akimis matosi – čia reikia apsimesti, kad nemato šitos problemos“, – apie savivaldybės požiūrį į lietuviškas ugdymo įstaigas kalbėjo S.Rimkevičius.
S.Rimkevičius įsitikinęs, kad gyventojų norimas rezultatas galėtų būti pasiektas tik atsiradus diskusijai, savivaldybės atstovų norui bendrauti. Kol kas nei gyvai, nei telefonu su valdančiaisias savivaldybės nariais bendrauti nepavyksta.
Neturi galimybių
Dar anksčiau Vilniaus rajono savivaldybės atstovai naujienų portalui lrytas.lt argumentavo, jog organizuoti vietos gyventojų apklausą elektroninio ryšio priemonėmis nebuvo techninių galimybių, o gyventojai turėjo užtektinai laiko sudalyvauti apklausose.
„Organizuoti vietos gyventojų apklausą elektroninio ryšio priemonėmis šiai dienai nėra techninių galimybių, nes vyksta Savivaldybės naujo internetinio puslapio kūrimo darbai.
Pažymime, kad apklausų trukmės terminas teisės aktuose nėra apibrėžtas. Siekiant, kad kuo daugiau gyventojų turėtų galimybę pareikšti savo nuomonę teikiamais klausimais bei vadovaujantis protingumo kriterijais apklausą nuspręsta vykdyti visą spalio mėnesį nuo 1 iki 29 dienos (imtinai).
Gyventojų patogumui apklausos vykdomos ne tik seniūnijų darbo valandomis, bet ir per 2 papildomas priėmimui skirtas valandas“, – teigiama lrytas.lt pateiktame savivaldybės komentare.
Plačiau apie Vilniaus rajone vykdytas apklausas ir gyventojų bandymą mobilizuotis galite skaityti čia.
